29-erių G.Koehleris ir 21-erių M.Jordanas pirmą kartą susitiko 1984-ųjų rugsėjį.
Tąkart G.Koehleris atvyko į O'Hare oro uostą pasiimti savo kliento. Visai neseniai vyras buvo tapęs limuzinus nuomojančios bendrovės savininku.
Laukiamas lėktuvas nusileido, bet nė vienas iš jo išlipęs keleivis į vairuotoją nesikreipė.
„Praleidau 45 minutes automobilių stovėjimo aikštelėje, jau nekalbant apie tai, kad turėjau papildomai sumokėti už parkavimą. Galiausiai pro patikros punktą praėjo lėktuvu skridę lakūnai ir palydovai. Vieno iš jų paklausiau, ar lėktuve dar yra kas nors. Jie man pasakė, kad ten dar liko vienas vaikinas. Palaukiau dar keletą minučių ir pamačiau, kad tuneliu ateina Michaelas“, – prisiminė G.Koehleris.
M.Jordanas stipriai vėlavo dėl to, jog po skrydžio kantriai pasirašinėjo pilotams, įgulos nariams ir smalsiems keleiviams.
Vairuotojas iš karto atpažino jaunuolį, kurį visai neseniai „Chicago Bulls“ NBA naujokų biržoje buvo pasirinkusi 3-uoju numeriu.
G.Koehleris pasiūlė krepšininkui už 30 JAV dolerių aprodyti Čikagą. MJ paprašė jį tiesiog nuvežti į viešbutį ir už tai kelionės pabaigoje nepagailėjo žymiai daugiau – 50 dolerių.
„Važiuojant nužiūrinėjau jį galinio vaizdo veidrodėlyje. Nežinau, ar jis anksčiau nebuvo važiavęs limuzinu, tačiau man atrodė, jog viską stebi tarsi mažas vaikas. Jo niekas dar nepažinojo, aš taip pat jam buvau nepažįstamas žmogus. Gali būti, kad jaudinosi, jog nusuksiu kur nors nuo pagrindinio kelio“, – prisiminė vairuotojas.
Kelionės pabaigoje G.Koehleris vis dėlto įteikė MJ savo vizitinę kortelę.
„Jei jums reikės daugiau informacijos apie gyvenamąjį plotą, maistą ar vietas, kur galite išlenkti bokalą alaus, žinokit, kad Čikagoje turite draugą“, – tarstelėjo vairuotojas, pasveikinęs būsimą NBA legendą su 1984-ųjų Los Andželo olimpinėse žaidynėse iškovotu aukso medaliu.
Po dviejų savaičių suskambo vyro telefonas.
– Sveikas, George'ai! – pasisveikino vyras kitame laido gale.
– Kas tu toks? – paklausė vairuotojas.
– Čia MJ.
– Nepažįstu jokio emdžei.
– Kaip tai nepažįsti? Michaelas Jordanas.
Krepšininkas paprašė pasitikti jo tėvus oro uoste. Po šio įvykio M.Jordanas ir G.Koehleris pradėjo matytis vis dažniau.
Vairuotojas nuolat nuveždavo krepšininką į oro uostą bei pasitikdavo jį ten pat po kelionių. Maža to, draugystė neapsiribojo tik verslo kelionėmis: vyrai tapo gerais bičiuliais, pradėjo leisti vis daugiau laiko Michaelo namuose ir kalbėtis įvairiausiomis temomis.
„Taip mes tapome draugais. Aš jau nevažinėju limuzinu 25 metus, tačiau mes vis tiek išlikome gerais bičiuliais. Mano gyvenimas būtų buvęs visiškai kitoks, jei tą dieną nebūčiau sutikęs šio kliento. Dabar visiems laikams likau žmogumi, kuris pirmas sutiko Michaelą Čikagoje. Nuo tos akimirkos jis priėmė mane į savo gyvenimą“, – pasakojo vairuotojas.
Karts nuo karto G.Koehlerio pavardė sušmėžuodavo straipsniuose apie M.Jordaną, tačiau ilgą laiką jo statusas buvo menkai žinomas.
1992-ųjų birželį duotame interviu „Chicago Tribune“ vyras ir pats prisipažino, kad sunkiai galėtų apibūdinti savo santykį su garsiuoju žaidėju.
„Michaelas visiems sako, jog esu geriausias jo draugas ir man tai, be abejo, yra malonu. Aš taip pat galiu būti vadinamas asmeniniu jo padėjėju. Galite mane vadinti ir šiaip vaikinu ar berniuku. Man nesvarbu“, – tuo metu kalbėjo G.Koehleris.
Vėliau įvairios žiniasklaidos priemonės vyrą apibūdino įvairiausiai: vairuotoju, apsaugos darbuotoju, patarėju, agentu, stalo teniso partneriu, asmeniniu padėjėju.
Anot paties G.Koehlerio, ilgą laiką vyras net negaudavo oficialios algos, o turėjo su MJ tik žodinį susitarimą.
Jis taip pat yra prisipažinęs, kad su „Bulls“ lyderiu ne kartą yra turėjęs ypač karštų diskusijų, kurios kartais vos nesibaigdavo paleistais kumščiais.
Bet toks atviras bendravimas abu vyrus tik dar labiau suartino.
Niekas daugiau nežino apie MJ nei G.Koehleris. Bet jis visuomet išliko nuošalyje ir laikė liežuvį už dantų. Kai 1993-aisiais metais jo paklausė apie M.Jordano ketinimus baigti karjerą, geriausias krepšininko bičiulis atšovė: „Nieko nežinau ir negirdėjau.“
Knygoje „Svajonių komanda“ Jackas McCollumas G.Koehlerį apibūdina dar atviriau: „Jis yra artimiausias Jordano žmogus, kuris niekada nesako to, ko nereikėtų.“
Seriale „The Last Dance“ G.Koehleris visaverčio pasakotojo vaidmenyje pasirodė pasakojant M.Jordano tėvo dingimo istoriją. Būtent jis tą dieną turėjo pasitikti žaidėjo tėvą Jamesą oro uoste.
Po tėvo nužudymo G.Koehleris liko vienintelis tikras MJ palydovas. Santykiai su beisbolo komandos partneriais buvo paviršutiniški, šeima į Birmingemą atvykdavo tik savaitgaliais, o artimųjų ratas susitraukė iki asmeninio asistento.
„Tuo metu man rūpėjo tik beisbolas ir „Barons“. Daugybė vienišų vakarų, kuriuos leisdavome su George'u ir daug kalbėdavomės. Nuolat prisimindavau tėvą ir tai, kaip jis mylėjo beisbolą“, – prisiminė M.Jordanas.
Ypatingą M.Jordano ir G.Koehlerio santykį apibūdina ir dar viena įdomi istorija.
Kartą vienas „Reddit“ vartotojas diskusijoje apie „Bulls“ lyderį papasakojo istoriją, jog buvo susitikęs su G.Koehleriu ir pastebėjo, jog šis ant savo rankos mūvi NBA čempiono žiedą.
„Man jį padovanojo mano bosas“, – pasakė G.Koehleris.
Tai buvo 1991-aisiais „Bulls“ iškovoto NBA čempionų žiedo kopija, o ant jo užrašas „Ačiū, MJ“. Tokius papuošalus NBA legenda po triumfo padovanojo artimiausios aplinkos žmonėms.
Pats G.Koehleris teigė, jog nešioja šį papuošalą, nes pažadėjo M.Jordano tėvui.
„Bijojau jį prarasti, tad kurį laiką laikiau namuose. Kartą Jamesas manęs paklausė: „Kur tavo žiedas? Mano sūnus nemokėjo tiek pinigų, kad šitą šūdą laikytum dėžutėje!“. Paklausiau jo, kas nutiks, jei jis bus pavogtas, o jis man paprastai atšovė: „Padarysime kitą“, – istoriją pasakojo geriausias M.Jordano draugas.
