Ko gero, manote, kad puikiai pažįstate G.Popovichių. Tai treneris, kuris suranda puikius užsienio krepšininkus, pabrėžia puikią gynybą, mėgsta tolimus metimus iš kraštų, ragina nesavanaudiškai dalintis kamuoliu, o žurnalistams visuomet pateikia trumpus ir sarkastiškus atsakymus.
Tačiau penkis kartus NBA čempiono istorija kur kas įdomesnė. Amerikietis rungtyniavo karinių oro pajėgų komandoje, 1972 metais vos nepateko į JAV rinktinę kaip žaidėjas, o vėliau jis sugrįžo į armiją, kurioje buvo asistentas, nuolat reikalaujantis daugiau atsakomybės. Jau 2008-aisiais jis norėjo perimti JAV rinktinės vairą, tačiau susiklosčiusios aplinkybės bei nesėkmingas pasirodymas 2004 metų Atėnų olimpiadoje neleido šiai svajonei išsipildyti.
Net San Antonijuje jis vyriausiojo trenerio darbą gavo tik iš trečio karto, o pradėjęs vadovauti „Spurs“ strategas savo savaitgalius praleisdavo automobilių stovėjimo aikštelėje dalindamas nemokamas dešreles. G.Popovichius visais įmanomais būdais norėjo pakelti krepšinio populiarumą valstijoje, kurioje visi buvo pamišę dėl amerikietiškojo futbolo.
Jo pravardė buvo Popo
Iš Indianos kilęs G.Popovichius jaunystėje buvo agresyvus ilgakojis gynėjas. Jis buvo trumpų, rudų plaukų bei didelėmis ausimis. Jau nuo pat mažens „Popo“ kuo greičiau norėjo tapti geriausiu.
Tačiau tai jam buvo labai sunku padaryti kariuomenėje. G.Popovichius yra žmogus, kuris turi savyje lyderio geną, tačiau sekti paskui kitus? Tai amerikiečiui buvo tikras iššūkis.
Įdomu tai, kad vidurinėje mokykloje Popo puolime dažniausiai žaisdavo nugara į krepšį, tačiau universitete jam buvo liepiama dažniau varytis kamuolį bei atlikti daugiau metimų iš vidutinio nuotolio.
Jis buvo krepšininkas, kuris niekada nebijojo fiziškai stipresnių varžovų ir visuomet pažadėdavo „iškaršti jų kailį“.
Sovietų Sąjungos studijų bakalauras
1970 metais Serbijos ir Kroatijos šaknų turintis G.Popovichius baigė universitetą ir prisijungė prie karinių oro pajėgų krepšinio komandos. Su šia ekipa jis apkeliavo didžiąją dalį Rytų Europos, o Sovietų Sąjungoje padėjo visiems susikalbėti su vietiniais, nes pats baigė studijas, susijusias su šia šalimi.
1972 metais ši komanda tapo JAV mėgėjų lygos čempione, o tais pačiais metais G.Popovichius sulaukė ir kvietimo į JAV nacionalinės rinktinės stovyklą.
„Gauti kvietimą į komandą jam buvo labai sudėtinga, nes su karinių oro pajėgų laivynu jis rungtyniavo Europoje, o rungtynės niekur nebuvo transliuojamos“, – prisiminė Jackas Herronas jaunesnysis. Jis tuo metu buvo atsakingas už išplėstinį kandidatų sąrašą.
Tačiau G.Popovichius į kitą etapą nepateko, nes žaidė taip, kaip jam liepė treneris. Jo pataikymo procentas buvo aukščiausias tarp visų 12 žaidėjų jo grupėje, tačiau jis nesistengė išsiskirti rezultatyvumu.
Tuometinėje rinktinėje dominavo universitetų žvaigždės, jos buvo itin populiarios. Už jų patekimą į galutinį dvyliktuką kovojo treneriai bei kiti asmenys, kuriems tai buvo naudinga. G.Popovichius į tokius žaidimus nesivėlė, ir tai yra viena priežasčių, kodėl jis niekuomet neapsivilko nacionalinės rinktinės marškinėlių.
„Jau 50 metų nervinuosi prisimindamas, kad G.Popovichius tuomet nepateko į rinktinę, – prisipažino J.Herronas. – Jis turėjo būti tame dvyliktuke.“
„Niekada apie tai nekalbėjau, – teigė G.Popovichius. – Jie pasirinko tinkamą vyruką į rinktinę ir daugiau nieko neketinu komentuoti.“
„Tai buvo smūgis žemiau juostos, – atskleidė ilgametis trenerio kolega bei bičiulis R.C.Bufordas. – Jis niekuomet to nepamiršo.“
Vyriausiojo trenerio karjeros pradžia
1979-aisiais G.Popovichius tapo „Pomona-Pitzer“ universiteto vyriausiuoju treneriu ir taip pradėjo savo karjerą kaip pagrindinis komandos strategas. 1986 metais jis tris mėnesius praleido Larry Browno pašonėje. Jis buvo Kanzaso universiteto vyriausiasis treneris. Paskambinęs keliems pažįstamiems Popas gavo asistento pareigas, už kurias nereikalavo jokio atlyginimo.
L.Browno trenerių štabą tuo metu sudarė dabartinis „Pelicans“ treneris Alvinas Gentry, vėliau Kanzaso universiteto vyriausiuoju treneriu tapęs Billas Selfas bei jau minėtasis „Popo“ bičiulis R.C.Buffordas.
R.C.Buffordas ir G.Popovichius buvo labai įdomus tandemas. Robertas Canterbury Bufordas buvo iš turtingos šeimos, o visur važinėdavo su prabangiu BMW automobiliu. G.Popovichius vairavo seną, ilgą, keturių durų automobilį, kuris sunkiai tilpdavo į bet kokį garažą.
Taip pat įdomu tai, kad R.C.Buforas šioje poroje buvo intravertas ir vengdavo bendrauti. Tuo tarpu „Popo“ buvo kalbusis ir viską išmanantis „kietuolis“, o savo bičiulį labiausiai mėgdavo dėl jo unikalaus mąstymo. Abu strategai valandų valandas sėdėdavo kartu ir diskutuodavo apie krepšinį bei įvairias unikalias strategijas.
NBA duris G.Popovichius pravėrė 1988-ais, kai minėtasis L.Brownas tapo „Spurs“ vyriausiuoju treneriu. Pastarasis į savo trenerių štabą pasikvietė G.Popovichių bei R.C.Buffordą.
Pirma proga tapti vyriausiuoju treneriu NBA Popui atsirado 1992 metais. L.Brownas netikėtai atsistatydino iš vyriausiojo trenerio pareigų, nes sezonui įpusėjus „Spurs“ buvo laimėję 21 rungtynes iš 38. Visas trenerių štabas tikėjosi, kad G.Popovichius taps laikinuoju vyriausiuoju treneriu, tačiau juo save paskyrė generalinis vadybininkas Bobas Bassas.
Bičiuliai ir toliau liko trenerių štabe, tačiau žinojo, kad jų dienos „Spurs“ klube suskaičiuotos, nes prieš 1992–1993 metų sezoną vyriausiojo trenerio pareigas užėmė Nevados universiteto strategas Jerry Tarkanianas. Pastarasis „Spurs“ komandoje išdirbo vos 29 rungtynes, tačiau G.Popovichius iš San Antonijaus jau buvo seniai dingęs, nes tapo „Golden State Warriors“ trenerio asistentu.
„Komandos savininkas Redas McCombsas padarė tinkamą sprendimą, – atskleidė G.Popovichius. – Tais metais aš dar nebuvau pasiruošęs tapti vyriausiuoju treneriu.“
Popas dvejus metus dirbo šalia legendinio NBA trenerio Dono Nelsono, kuris buvo pirmasis lygai pristatęs žemą penketą. Pastarasis taip pat laikomas pirmuoju, kuris pradėjo naudoti vadinamąją „Hack-a-Shaq“ strategiją, kai priverstinai yra prasižengiama prieš prastai baudų metimus pataikantį aukštaūgį.
Vyriausiojo trenerio darbas G.Popovichiui pagaliau buvo pasiūlytas 1996-ųjų vasarą. Ten jis ir vėl susitiko su Avery Johnsonu, kurį kadaise turėjo atleisti iš „Spurs“ komandos. Vieną dieną jis parodė savo auklėtiniui labai prastos kokybės vaizdo įrašą ir tarė:
„Matai šį vyruką? Mes jį pakviesime naujokų biržoje ir nugvelbsime kitiems iš panosės.“
Tai buvo Manu Ginobili.
Svarbiausia – atvirumas
Kai Patty Millsas 2012-aisiais papildė „Spurs“ gretas G.Popovichius nevyniojo žodžių į vatą ir pasakė jam, kad jis yra storas. Įžaidėjas padarė išvadas ir vėliau įgavęs puikią sportinę formą tapo labai svarbiu žaidėju San Antonijaus komandoje.
1998-aisiais jis prieš visą komandą paskelbė, kad A.Johnsonas yra blogiausiai besiginantis krepšininkas, kurį jis yra matęs savo karjeroje. Jis visiems žaidėjams įjungė vaizdo įrašą, kuriame buvo vien A.Johnsono prastos gynybos pavyzdžiai.
„Jeigu nesusiimsi, tai ši komanda nieko nelaimės“, – tuomet savo pagrindinį įžaidėją įkvėpti bandė G.Popovichius.
Lygiai po metų „San Antonio Spurs“ iškovojo NBA čempionų žiedus.
Buvęs „Spurs“ asistentas Monty Williamsas vasario 10 dieną automobilio avarijoje neteko savo žmonos. G.Popovichius norėdamas palaikyti savo kolegą pasiūlė jam tapti komandos trenerių štabo nariu, o darbuotis tiek, kiek jam pačiam norisi.
Kai A.Gentry pirmą kartą tapo vyriausiuoju treneriu, Popas jam paskambino ir pasakė, kad visi treneriai nekenčia teisėjų, tačiau jam reikėtų geriau kontroliuoti savo emocijas aikštėje. Kai M.Budenholzeris tapo „Hawks“ vyriausiuoju treneriu, G.Popovichius pasiūlė jam tiek daug nesivaipyti rungtynių metu, nes tai sudaro blogą įspūdį.
G.Popovichiui 2020-ųjų Tokijo olimpiadoje bus jau 70 metų
20 metų vyriausiuoju „Spurs“ treneriu pradirbęs strategas nuolat bando palaikyti gerą fizinę formą ir kasdien naudojasi bėgimo takeliu. Jis stengiasi, bėga mojuodamas rankomis „kaip pamišęs serbas“ ir vėliau žaidėjus erzina, kad yra geresnės sportinės formos nei jie.
G.Popovichius galėjo JAV stratego darbą gauti ir anksčiau, tačiau 2004-ųjų olimpiadoje jis buvo L.Browno asistentas. Niekas nenorėjo šių pareigų atiduoti treneriui, kuris buvo tos gėdingos JAV komandos dalis, kuri pusfinalyje pralaimėjo Argentinai ir iškovojo tik bronzos medalius.
2008 metais jis telefonu kalbėjosi su JAV rinktinės vadovu Jerry Colangelo, tačiau taip niekuomet ir nesusitiko akis į akį. Popui labai nepatiko, kad šis pažadas nebuvo ištesėtas, todėl nuo to laiko jis nenorėjo turėti nieko bendro su J.Colangelo.
Tačiau jo patriotizmas bei svajonė dirbti JAV rinktinės vyriausiuoju treneriu nugalėjo visus buvusius nesutarimus, kai 2016-aisiais metais jam buvo pasiūlyta pakeisti M.Krzyzewskį.
G.Popovichius tapo naujuoju JAV vyriausiuoju treneriu ir įgyvendino savo seną svajonę. Galima beveik neabejoti, kad J.Colangelo padarė gerą sprendimą, o tuo įsitikinti galėsime jau po ketverių metų Japonijoje.
