Prieš dvejus metus po pasaulio čempionato finalo, kuriame amerikiečiai sutrypė serbus 129:92, žurnalistai paklausė Aleksandro Džordževičiaus, ar skirtumas tarp NBA žvaigždyno ir geriausių pasaulio rinktinių didėja.
Saša tada žadėjo, kad serbai bus geresni, per dvejus metus užaugs ir subręs.
Aišku, jis galėjo tik pasvajoti, kad 2016-aisiais Serbija su JAV susitiks vėl finale, tik šįkart olimpinių žaidynių. Bet neužaugo nei Serbija, nei kitos galingiausios rinktinės – televizorių finale galime buvo išjungti jau po dviejų kėlinių.
Žurnalistai jau nebeklausė A.Džordževičiaus apie didėjančią prarają, nes ji buvo akivaizdi.
Amerikiečiai kalba, kad į Rio atsiuntė maždaug trečią pagal pajėgumą JAV rinktinę. O tai dar labiau skaudina. Jau antrą turnyrą iš eilės amerikiečiai atsiunčia toli gražu ne pirmo kalibro žvaigždyną, bet vis tiek tampo varžovus lyg šunyčius už pavadėlio – tai ant trumpesnio, tai ant ilgo, tačiau šeimininkas vienas ir neabejotinas – JAV.
Tokie žaidėjai kaip LeBronas Jamesas, Stephenas Curry, Chrisas Paulas ir daug kitų liko žiūrėti olimpinių žaidynių namuose. Bet net ir be šių žaidėjų ši komanda neturėjo didelio vargo.
Grupės varžybose tik australai pabandė mesti iššūkį. Bet JAV vienaip ar kitaip vis tiek šventė pergalę. Serbai ir prancūzai pralaimėjo trimis taškais, bet tai labiau tik gražūs skaičiai, nei tikras rungtynių atspindys.
Kaip ir pusfinalis tarp JAV ir Ispanijos. Nors daugelis išgyrė ispanų gynybą – pralaimėjo tik 76:82, dėl nugalėtojo nė akimirkai nekilo abejonių. Aiški baigtis. Tą pripažino net ir buvęs Ispanijos rinktinės treneris Pepu Hernandezas, kad ir kaip Mike'as Krzyzewskis bandė liaupsinti ispanus už puikų pasipriešinimą ir rungtynes, „kokių jo karjeroje dar nebuvo“.
Amerikiečiams Rio buvo tarsi parodomosios „Visų žvaigždžių“ rungtynės, kuriose intrigos nebūna ir plojama už gražius epizodus. Tik skirtumas tas, kad už pasirodymą netgi įteikia olimpinį auksą. Auksą, apie kurį svajoja kitos pasaulio elito valstybės, bet lyg koks kuklus vaikinas nužiūri gražiausią merginą bare nedrįsdamas prie jos prieiti, nes žino, kad tai yra nepasiekiama kažkieno kito nuosavybė.
JAV krepšininkai ir elgėsi kaip parodomajame turnyre. Jiems tai buvo kaip smagi kelionė po Rio de Žaneirą.
It's showtime!
Per komandų pristatymą amerikiečiai išsiskyrė iš kitų komandų tuo, kad visi susėsdavo į savo vietas, o kai skelbdavo žaidėjo pavardę, prabėgdavo pro trenerius, pliaukštelėdavo delnais, tada nuskubėdavo iki teisėjų, paspausdavo jiems ranką ir sustodavo į savo vietą maždaug ties baudų metimų linija.
Kai starto penketo nariai centre ruošėsi finalo ginčo kamuoliui, atsarginiai susibūrė ratelį ir ėmė šokti. Panašiai jie šoko jau aikštės viduryje nuaidėjus finalo sirenai.
Draymondas Greenas juokėsi, kai žiūrovai tribūnose skandavo jo vardą antroje rungtynių pusėje, ragindami trenerį išleisti linksmąjį krepšininką į aikštę. Amerikiečiai juokėsi ir kai Carmelo Anthony sugriebė savo paskutinį kamuolį olimpinėse žaidynėse, ant atsarginių suolo sukėlę sveikinimų audrą.
Po dėjimo pasveikinti Kevino Duranto paskelbus minutės pertraukėlę į aikštę sulėkė visas atsarginių suolas.
Jiems tai buvo daugiau smagi kelionė, nei sunki olimpinė misija. Ir šis vaizdas jau darosi įprastas.
| 2008-ųjų olimpinės žaidynės | JAV – Ispanija 107:100 |
| 2010-ųjų pasaulio čempionatas | JAV – Turkija 81:64 |
| 2012-ųjų olimpinės žaidynės | JAV – Ispanija 118:107 |
| 2014-ųjų pasaulio čempionatas | JAV – Serbija 129:92 |
| 2016-ųjų olimpinės žaidynės | JAV – Serbija 96:66 |
Nebereikia net ir geriausių
Praraja didėja ir ji bado akis. Europos ir viso pasaulio krepšinis savo piką išgyveno praėjusio dešimtmečio pabaigoje. Rimtas pasipriešinimas amerikiečiams privertė į olimpines žaidynes sugrąžinti ryškiausias žvaigždes.
Pavyzdžiui, 2008-aisiais į Pekiną vyko LeBronas Jamesas, Kobe Bryantas, Dwyane'as Wade'as, Chrisas Paulas, Chrisas Boshas, Carmelo Anthony, Dwightas Howardas.
2012-aisiais į Londoną suvažiavo LeBronas Jamesas, Kevinas Durantas, Russellas Westrookas, Kobe Bryantas, Kevinas Love, Jamesas Hardenas, Chrisas Paulas ar Carmelo Anthony.
Bet net ir tokios JAV sudėtys finale turėjo reikalų su Ispanija 107:100 Londone ir 118:107 Pekine.
Ta Ispanijos rinktinė buvo pasiutusi, smagi ir lyg NBA komanda Europoje – pranašesnė už kitus europiečius visa galva.
„Taip, dabar ispanai kitokie, bet nepamirškite, kad tada buvome 10 metų jaunesni“, – prisiminęs ispanus jų karjeros pike šyptelėjo Pepu Hernandezas.
Senstanti Ispanijos rinktinė simbolizuoja blėstantį pasipriešinimą Amerikai.
Jokia kita rinktinė, be Ispanijos, nemetė tokio atkaklaus iššūkio per tą 76 pergalių seriją ir 10 metų dominavimą.
Europos krepšinis išgyvena nuosmukį, o JAV rinktinės vadovas Bryanas Colangelo rinktinėms pasiuntė labai teisingą žinutę – pasitempkite, norime, kad krepšinio lygis kiltų. To nori ir žiūrovai, nes per finalą nuobodžiavo ne tik jie, bet ir JAV žurnalistai, susirinkę atlikti formalumo – suraityti eilinio straipsnio apie dar vieną amerikiečių pergalių. Apie pralaimėjimus straipsnių nebuvo nuo 2006-ųjų.
Pasaulio rinktinės išgyvena kartų kaitą. Traukiasi Emanuelis Ginobili, Andresas Nocioni, Tony Parkeris, kitų olimpinių žaidynių nebeištemps Pau Gasolis, Luisas Scola ir kitos garsenybės. Sensta ir kitos žvaigždės. O naujos dar neiškilo, kad keltų grėsmę amerikiečiams.
Jeigu JAV rinktinės nesulaikys kokios nors naujos taisyklės, ta praraja neturėtų mažėti.
Sustabdys nebent patys save
Kadangi amerikiečiams didelių pavojų tarptautinėje arenoje nebekyla ir tas noras prisidėti prie programos blėsta, kai kurios ryškiausios žvaigždės jau tingiai žiūri į galimybę žaisti olimpinėse žaidynėse.
Kita vertus, JAV rinktinės vairas atiteks į patikimas rankas – Mike'ą Krzyzewskį pakeis Greggas Popovichius. „Coach K“ žodžiais, geriausias įmanomas naujas treneris šiai komandai, „San Antonio Spurs“ sukūręs legendomis apipintą aurą.
Todėl net nedrįskite pasvajoti, kad JAV atleis vadžias ir leis nutrūkti įspūdingai pergalių serijai.
Panašu, kad JAV nenugalimumo mitą gali sudrebinti nebent kokie nors taisyklių pokyčiai. Pastaraisiais metais sklandė visokių legendų. Nuo olimpinių žaidynių krepšininkų amžiaus cenzo, visai kaip futbole, kur rinktinės gali atsivežti tik žaidėjus iki 23-ejų metų ir tris papildomus krepšininkus, kurie vyresni nei 23-ejų.
Taip pat buvo svarstoma, kad JAV į galėtų deleguoti tik koledžo žaidėjus, visai kaip iki 1992-ųjų „Svajonių komandos“.
Tokios idėjos kyla ir dėl to, kad NBA klubai visai nesužavėti, jog geriausi jų žaidėjai vasarą vietoj reikalingo poilsio dalyvauja tarptautiniuose turnyruose ir rizikuoja savo sveikata. Juk NBA komandos tiems žaidėjams moka dešimtis milijonų, o ant olimpinės garbės klubams daugiau ar mažiau nusispjaut.
Taigi, kol kas panašiau, kad JAV rinktinė greičiau sustabdys pati save, nei kad tą padarys likusios pasaulio rinktinės.
JAV parodė – likęs pasaulis sustojo ir privalo stiebtis.
