„Buvau įpratusi vengti aukštinti vyrą viešai, nes jaučiu, kad jis gauna pakankamai dėmesio iš sirgalių visame pasaulyje, tad kažkam reikėjo jį sugrąžinti į realybę, – per ceremoniją Konektikuto valstijoje sakė Vanessa Bryant. – Dabar, esu tikra, jis juokiasi danguje, nes aukštinu jį dėl jo pasiekimų itin viešoje vietoje. Galiu matyti jį išskėtusį rankas ir gudriai besišypsantį ir sakantį: O ką pati dabar darai?
Jis vis dar laimi.“
2020 metų Naismitho šlovės muziejaus verta asmenybių karta yra tikras žvaigždynas.
Kartu su K.Bryantu tokios garbės sulaukė kitos NBA legendos Kevinas Garnettas ir Timas Duncanas – šis trejetas, kaip šeštadienį pareiškė „Los Angeles Lakers“ lyderis LeBronas Jamesas, yra pats geriausias per visą institucijos istoriją.
„Nebuvo geresnio Didžiojo Trejeto“, – sakė L.Jamesas, šeštadienį padėjęs „Lakers“ laimėti rungtynes prieš „Indiana Pacers“.
Vis dėlto, didžiausias dėmesys suprantamai krito vyrui, kuris renginyje dalyvauti negalėjo – K.Bryantas žuvo per sraigtasparnio avariją praėjusių metų pradžioje kartu su savo dukra Gianna ir dar septyniais žmonėmis.
Vanessai Bryant sakant kalbą, šalia stovėjo K.Bryanto jaunystės idealas Michaelas Jordanas.
„Aš neturiu parengusi savo vyro kalbos, nes jis pats greitai sumąstydavo kiekvieną kalbą vietoje, - pažmėjo legendinio Los Andželo klubo krepšininko žmona. – Jis buvo protingas, iškalbus ir gabus daugeliui dalykų, tarp jų ir viešam kalbėjimui.
Tačiau, aš žinau, kad jis norėtų padėkoti kiekvienam, kuris padėjo jam čia atsidurti, tarp jų ir žmonėms, kurie juo abejojo ir žmonėms, kurie ėjo prieš jį ir sakė, kad jis nesugebės pasiekti savo tikslų. Jis padėkotų jiems už motyvaciją. Galiausiai jis įrodė, kad jie buvo neteisūs.“
Vanessa Bryant kalbėjo apie legendinį vyro susitelkimą ir valią žaisti per skausmą. Ji priminė dvi baudas, kurias jis pataikė ir tik tada paliko aikštę savo jėgomis, nors jau buvo nutrūkusi Achilo sausgyslė.
Moteris pasakojo, kad tokios savybės atėjo jaunystėje bežiūrint M.Jordaną, stebint jį ir stengiantis laikytis tokio pavyzdžio ir bandant surengti šou tegu ir vienam žiūrovui, vienose rungtynėse.
„Žmonės to nežino, bet priežastis, kodėl mano vyras žaidė per traumas ir skausmą, yra tokia, kad jis atsimena save mažą vaiką, kai sėdėdamas su savo tėčiu žiūrėjo kaip žaidžia jo mėgstamiausias krepšininkas, – sakė V.Bryant, užmesdama akį į M.Jordaną ir nusijuokiant auditorijai. – Kobe nenorėjo nuvilti savo gerbėjų, ypač tų ir norėjo, kad vaikai stebėtų su tokiu pačiu įsitraukimu, kaip jis pats vaikystėje.“
V.Bryant sakė, kad mylimiausios K.Bryanto sirgalės buvo jo dukros, dėl kurių jis pats visada labai stengėsi ir taip pat atvykdavo beveik į visus jų renginius.
„Ačiū tau, kad buvai geriausias vyras ir tėvas, koks tik įmanoma. Ačiū, kad augai ir mokeisei iš savo klaidų, – sakė Vanessa Bryant. – Ačiū, kad visada bandei būti geresnis. Ačiū, kad niekada nepasidavei. Ačiū už visą tavo sunkų darbą. Ačiū tau už mūsų šeimą. Ačiū už mūsų dukras: Natalią, Gianną, Bianką ir Capri.
Ačiū, kad dirbai be nuovargio ženklų, kad suteiktum mums patį nuostabiausią gyvenimą kartu. Ačiū, kad atsikeldavai 4 valandą ryto treniruotei, kad galėtum paskui pabučiuoti mane ir palinkėti gražaus ryto, nuveždavai mergaites į mokyklą ir vykdavai į treniruotę, grįždavai namo ir vėl paimdavai mergaites iš mokyklos, kai tik galėdavai.
Ačiū, kad niekada nepraleidai gimtadienio, šokių, mokyklos renginių, o kiekvienas dukrų pasirodymas tavo dienotvarkėje būdavo pirmoje eilėje. Ačiū, kad savo meilę pirmiausia skyrei šeimai. Ačiū, kad įkvėpei mus tapti geresnėmis nei diena anksčiau. Ačiū, kad mokei mane ir mus visus, kad svarbiau suteikti džiaugsmą kitam, o tik paskui sau pačiam.
Ačiū, kad buvau nesavanaudis ir mylėjai mus savo auksine širdimi. Ačiū, kad niekada nevertinai savęs per rimtai. Ačiū už gebėjimą juokauti. Ačiū, kad niekada nesakei man „ne“ ir leidai rinktis savo kelią. Ačiū, kad buvai kantrus ir lengvai žvelgiantis į rimtus dalykus.“
V.Bryant baigė savo kalbą tokiais žodžiais: „Sveikinimai, mažyti. Viskas darbas ir aukos atsipirko. Sakei man, kad jei gali kuo kliautis, tai - savimi. Didžiuojuosi, kad klioveisi savimi, kad tiek pasiekei. Tau tai pavyko. Tu – Šlovės Muziejuje. Tu – tikrasis čempionas.
Ir tu ne tik MVP. Tu – tarp visų laikų geriausių. Aš taip tavimi didžiuojuosi. Mylėsiu tave amžinai ir visada, Kobe Bryantai.“
