Jono Valančiūno „ša“ kritikams: dėl ko džiūgauja Torontas

Jonas Valančiūnas turbūt dar niekada taip neįkvėpdavo „Air Canada Centre“ arenos, kaip dabar, kai gauna kamuolį prie tritaškio linijos.

20 tūkstančių žiūrovų minia iškart pradeda ošti. Jiems vidurio puolėjo tolimi metimai tapo smagia atrakcija. Ypač, kai jie krenta už galvų verčiančiu griebtis 40,5 procento tikslumu.

Džiaugsmingai šiepiasi ir komandos draugai, matydami Joną į viršų keliantį tris pirštus. J.Valančiūno progresas atvėrė jų, trenerių ir sirgalių akis.

J.Valančiūnas dar netapo 20 taškų ir 10 atkovotų kamuolių vidurkio žaidėju ir didžiulis klausimas, ar kada nors tokiu taps. Ir jo statistiniai rodikliai nepasikeitė tiek, kad išsipūstų žandai.

J.Valančiūnas šį sezoną netgi rungtyniavo mažiausiai NBA nuo pat 2012-ųjų, kai vos 20-ies liesas pravėrė stipriausios krepšinio lygos pasaulyje vartus.

Centras per vid. 22,4 minutės renka 12,7 taško (56,8 proc. dvit., 40,5 proc. trit.), atkovoja 8,6 kamuolio, atlieka 1,1 rezultatyvaus perdavimo ir blokuoja 0,9 metimo.

„Statistikos rodikliai to neparodo, bet jis žaidžia geriausią sezoną karjeroje bent keliose žaidimo kategorijose ir dabar nėra toks priklausomas nuo varžovų centrų, koks būdavo anksčiau“, – 24sek pabrėžė „Raptors Republic“ apžvalgininkas Blake'as Murphy.

Daugelis aikčioja dėl J.Valančiūno tritaškių. „Raptors“ komentatoriai net uždainuodavo „Welcome to Lithuania“, kai 213 cm ūgio bokštas šaudydavo kaip iš patrankų, gavęs kamuolį trijų taškų zonoje.

Per penkerius metus NBA išmetęs 4 tritaškius ir pataikęs vieną, šiemet JV paleido net 74 tolimus šūvius, iš kurių pataikė 30 (40,5 proc.). Palyginimui, Žydrūnas Ilgauskas per visą karjerą išmetė 100.

Dirkas Nowitzki, Kevinas Love'as, Jonas Jerebko, Nemanja Bjelica, Karlas-Anthony Townsas ir Alas Horfordas – tik tokia garbinga aukštaūgių kompanija rikuojasi priekyje Jono Valančiūno, skaičiuojant bent po 1 tritaškį per mačą metusį, 20 rungtynių šį sezoną sužaidusį ir mažiausiai 208 cm ūgio NBA krepšininką.

Tačiau Toronto analitikai labiausiai džiaugiasi dėl JV progreso gynyboje.

Kad gali įmesti iš toli, J.Valančiūnas buvo parodęs dar žaisdamas Vilniaus „Lietuvos ryte“, kai demonstravo potencialą atakuoti krepšį iš tolimesnių distancijų. Taikliais tolimais metimais jis dažnai baigdavo treniruotes Lietuvos krepšinio rinktinėje per laisvas metimų serijas.

Jo minkštoką riešą patvirtina ir centrams solidus 78,5 proc. baudų pataikymas NBA.

„Tai naudingas ginklas, bet būtent patobulėjimas gynyboje padės jam ilgiau išsilaikyti aikštėje prieš daugiau įvairesnių oponentų. Tai buvo sritis, dėl kurios aš nebuvau tikras, ar Jonas dar kada nors patobulės. Bet tai buvo labai reikšmingas jo žaidimo pakylėjimas jo ateičiai“, – pasakoja „Raptors“ apžvalgininkas B.Murphy.

„Scanpix“/AP nuotr./Jamesas Hardenas ir Jonas Valančiūnas

ESPN žurnalisto Zacho Lowe teigimu, J.Valančiūnas ginasi geriausiai savo gyvenime.

Jis vis dar negali atsitraukti iš baudos aikštelės ir mobiliai gintis arčiau-toliau krepšio, bet varžovų išpuoliai situacijose du prieš du šį sezoną baigiasi 5 procentais neefektyviau nei pernai.

Centras dabar gudriau skaito situacijas, užsiima geresnę poziciją, kuri apsunkina varžovams galimybę atakuoti, greičiau juda ant kojų, išlaiko gerą rankų poziciją.

Z.Lowe žodžiais, jis niekada negesins gaisro gynyboje kaip Rudy Gobertas – stipriausias kandidatas į geriausiai besiginančio NBA žaidėjo prizą, bet tuo pačiu jis bent pats nebekelia gaisro savo baudos aikštelėje.

Todėl, kitaip nei anksčiau, J.Valančiūnas dabar gali žaisti rungtynių pabaigas. Z.Lowe'o teigimu, turbūt tik „Cleveland Cavaliers“ su Kevinu Love'u po krepšiu yra Jonui neparanki komanda, bet prieš visus kitus varžovus Rytuose centras turėtų žaisti nebijodamas tapti žiūrovu per lemiamas 12 rungtynių minučių.

Tritaškiai ir gynyba – du didžiausi, bet ne vieninteliai J.Valančiūno pasikeitimai šį sezoną.

Krepšinio revoliucija Toronte

Kas gi taip pasikeitė „Raptors“ žaidime, kad Jonas Valančiūnas dabar jaučiasi gerokai laimingesnis net žaisdamas vidutiniškai net 3-5 minutėmis mažiau nei anksčiau?

Viskas prasidėjo gruodžio 19-ąją, kai į „Raptors“ prezidento Masai Ujiri kabinetą susirinko komandos generalinis vadybininkas Bobby Websteris ir trys svarbiausi komandos treneriai. O tada į kambarį buvo pakviestas DeMaras DeRozanas – „Raptors“ veidas.

NBA žvaigždė sutriko – manė, kad buvo iškeistas ir šią žinią kabinete jam praneš susirinkusi garbinga kompanija.

Bet susirinkimo tikslas buvo kitas. M.Ujiri žaidėjui papasakojo, kad svajoja padaryti iš jo Toronto Kobe Bryantą, bet kad tai taptų realybė, vyrai turėjo DeMarui DeRozanui vieną prašymą: reikia pradėti mesti tritaškius.

Po kelių pilkų pasirodymų NBA atkrintamosiose varžybose su pasmerktomis puolimo gairėmis, „Raptors“ jau ir taip pasitiko 2017-2018 metų sezoną su naujomis schemomis. Tačiau kad „Raptors“ pasiektų savo potencialą, komandai reikėjo iš toli metančio D.DeRozano, kad šis atlaisvintų daugiau erdvės aikštėje ir puolimas tekėtų natūraliau.

Prieš tai galėjęs išmesti po vieną tritaškį per 6 rungtynes, D.DeRozanas pradėjo svaidyti po 3, net 6 taiklius tolimus metimus, o taiklūs jo šūviai šokdino iš vietos ilgai su juo dirbusius trenerius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./DeMaras DeRozanas

Tai buvo svarbiausias „Raptors“ puolimo evoliucijos žingsnis, kuris leido pasiekti per visą sezoną net 59 pergales – tai yra geriausias rezultatas klubo istorijoje nuo jo susikūrimo 1995-aisiais.

Gerai, o kuo čia dėtas Jonas Valančiūnas?

„Raptors“ ėmė reikalauti mesti griežtai arba tik iš trijų taškų zonos, arba krauti iš viršaus. Net treniruotėse buvo rengiamos pratybos, kuriose rungtynėse tarpusavyje metimai iš toli buvo vertinami 4 taškais, o bet kuris metimas tarp tritaškio linijos ir baudos aikštelės minusuodavo 1 tašką.

Tai iškart praplėtė „Raptors“ puolimą ir daugiau erdvės paliko komandos draugams.

Kyle'ui Lowry bei DeMarui DeRozanui taip pat buvo liepta daugiau dalintis kamuoliu, o tai gerokai pakėlė bendrą komandos perdavimų procentą. Įkalbėti žvaigždes nebuvo taip paprasta – tas pats Kyle'as Lowry burnodavo, kai po jo perdavimų komandos draugai tiesiog nepataikydavo į krepšį. Bet kantrybė pasiteisino.

2016-2017 m. sezoną tik 47 proc. „Raptors“ atakų baigdavosi po rezultatyvaus perdavimo ir tai buvo paskutinis rodiklis visoje lygoje. Šiemet jis šoktelėjo net iki 59 procentų ir 11 vietos NBA. Torontas pradėjo dalintis net po 30 perdavimų daugiau nei pernai.

Dažniau kamuolį gaunantis ar net tiesiog dažniau prie jo prisiliečiantis krepšininkas jaučiasi labiau įtrauktas į žaidimą. Atėjus svarbiai akimirkai, tas žaidėjas jausis užtikrinčiau ir didesnė tikimybė, kad priims geresnį sprendimą.

Dabar „Raptors“ nebepuola taip stagnatiškai ir gali suregzti kombinuotą puolimą jau po 6-7 atakos sekundžių. Ir nebūtinai DeMaras DeRozanas su Kyle'u Lowry. Dabar ši komanda kur kas sunkiau nuspėjama, nei buvo anksčiau, kai abu gynėjai tiesiog marinuodavo kamuolį toli nuo krepšio.

„Šis puolimas padarė mano gyvenimą lengvesniu“, – ESPN neslėpė J.Valančiūnas, per rungtynes ėmęs dvigubai dažniau perdavinėti kamuolį komandos draugams būdamas aplink perimetrą.

„Raptors“ atakos pakankamai dažnai finišuoja perdavimais į baudos aikštelę, kur tokie išpuoliai baigiasi J.Valančiūno 1,092 taško per ataką vidurkiu. Tai ketvirtas rezultatas tarp visų NBA aukštaūgių, kurie taip atakas užbaigė bent 50 kartų.

Lietuvis taip baudžia varžovus baudos aikštelėje 57,1 proc. tikslumu.

Jis taip pat žymiai geriau skaito situacijas puolime ir tapo aukštaūgiu, kuris gali protingai nusimesti kamuolį, jei, pavyzdžiui, patenka į dvigubos gynybos gniaužtus.

Jonas taip pat toliau sėkmingai daro tai, ką darė visą karjerą – kaunasi dėl atšokusių kamuolių. Pavyzdžiui, pagal gynyboje atkovotų kamuolių procentas visoje NBA lietuvis yra aštuntas (29,1 proc.), puolime – devintas (12,2 proc.).

Bet su senais ir naujais ginklais, J.Valančiūnas tapo tik dar universalesniu krepšininku pasikeitusioje ir daugiau žmonių įtraukusioje žaidimo sistemoje.

Visus šiuos pokyčius pradėjo atsarginiai krepšininkai, kurių bendras produktyvumas aikštėje buvo toks geras, kad vienu sezono metu lenkė visus likusius NBA penketus.

Starto penketo nariai sekė paskui.

Valančiūno permainų pradžia

Nėra taip, kad J.Valančiūnas staiga pradėjo žaisti geriausią savo karjeros krepšinį, kai „Raptors“ pakeitė savo žaidimą. Centras taip pat padarė daug, kad galėtų sėkmingai prisitaikyti prie Toronto ekipos naujovių.

Viso to pradžia, atrodo, buvo vasara.

Visai kitokį Joną mes pamatėme jau Lietuvos rinktinės stovykloje, į kurią jis atgirgždėjo su 1992-ųjų „Audi 80“.

Tai simbolizavo jo pokyčių pradžią. Mes pamatėme paprastesnį Joną, kuris išmintingiau reagavo į aplinką, atrodo, susitvarkęs su galva pradėjo kitomis akimis skaityti žaidimą ir tapo patikimu Lietuvos rinktinės ramsčiu.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./J.Valančiūnas pribloškė atvažiavęs į stovyklą sena „Audi“

Toks pat ramus ir užtikrintas jis atvyko ir į „Raptors“ stovyklą. Toronte jis visada turėjo žaidėjo, kuris daug dirba treniruočių salėje etiketę. 6 sezonus Jono kelionę „Raptors“ klube sekantys patyrę žurnalistai niekada nebuvo girdėję nieko blogo apie lietuvio darbo etiką, charakterį, norą tobulėti.

Bet net ir juos nustebino Jonas Valančiūnas, pasirodęs pirmoje treniruočių stovykloje prieš 2017-2018 metų sezoną.

„Jis man pasirodė gerokai labiau savimi pasitikintis ir užtikrintas dėl savo vaidmens. Žinau, kad jis baisiai norėjo didesnio vaidmens nei anksčiau, tad manau, kad tie strateginiai komandos pasikeitimai, po kurių jis dabar labiau įtraukiamas į žaidimą, labai jam padėjo įvairiausiais būdais, o svarbiausia – psichologiškai, – 24sek tikino B.Murphy. – Tai persiduoda ir gynyboje, tad turbūt nestebina, kad jis žaidžia geriausią sezoną karjeroje abiejose aikštės pusėse. Panašu, kad ir jis dabar atrodo laimingas, kad yra svarbesnis komandos schemose, nors net jei jo minučių skaičius sumažėjo.“

Pastarąjį kartą, kai Jonas buvo taip nešiojamas ant rankų Toronte, aukštaūgis dominavo baudos aikštelėje atkrintamosiose varžybose.

2015-2016 m. NBA atkrintamųjų varžybų Rytų konferencijos pusfinalyje jis 18,3 taško ir 13,6 atkovoto kamuolio vidurkiu maitojo „Miami Heat“ baudos aikštelę, kol jo nesustabdė čiurnos trauma.

J.Valančiūnas turės dar vieną šansą suteikti progą visiems kartu užtraukti „Welcome to Lithuania“. Rytų konferencijos ketvirtfinalyje jo laukia akistata su lenku Marcinu Gortatu, kuris kartu su visa „Washington Wizards“ komanda prieš trejetą metų pasityčiojo iš „Raptors“ 4-0.

Vėliau gali laukti akistata su NBA karaliumi LeBronu Jamesu. Bet Jonas jai pasiruošęs geriau nei bet kada anksčiau.

Keičia ateitį Toronte?

J.Valančiūnas buvo „mainomas“ gerus 2-3 metus. Kaip nereikalingas, nepritampantis prie modernaus krepšinio aukštaūgis. Bet panašu, kad artėjančią vasarą tokių kalbų ir spėlionių girdėsime mažiau.

„Raptors“ įrodė, kad gali keistis taip, kad J.Valančiūnas taptų svarbia žaidimo dalimi.

Tiesa, pačių „Raptors“ vadovų planus gali pakeisti finansinės aplinkybės. Torontas viršija NBA algų kepurę, o kiekvieną centą skaičiuojantys kanadiečiai gali būti priversti imtis permainų, kurios padėtų įtilpti į lygos finansinius rėmus.

Tuo tarpu J.Valančiūno kontraktas, pagal kurį kitą sezoną lietuvis gaus 16,5 mln. JAV dolerių, yra ketvirtas pagal dydį visoje komandoje (K.Lowry uždirbs 31, D.DeRozanas 27,7, S.Ibaka 21,7 milijono).

Bet net jeigu taip ir įvyks, kad Jonas Valančiūnas turės pakeisti komandą, tai tik todėl, kad finansinis „Raptors“ diržas nebegalėjo aprėpti jo kontrakto, o ne dėl centro žaidimo galimybių.

„Manau, kad jeigu situacija reikalaus, vadovai dairysis, kaip sutvarkyti finansus per atsisveikinimą su kitais žaidėjais, ne Jonu“, – samprotauja Blake'as Murphy.