Kodėl tirpsta Jono Valančiūno minutės NBA lygoje?

15 pergalių ir 8 pralaimėjimus turintys „pelikanai“ Vakarų konferencijoje jau užlipo iki antro laiptelio ir taikosi dar aukščiau.

Ant bangos esanti Luizianos valstijos komanda laimėjo keturis kartus iš eilės ir jau artimiausią naktį gali užkilti į Vakarų viršūnę, jei tik įveiks stringančius „Detroit Pistons“, o dabartiniai lyderiai „Phoenix Suns“ (16-8) nusileis visoje NBA pirmaujantiems „Boston Celtics“.

Bet prie augančių „Pelicans“ rezultatų vis kukliau prisideda J.Valančiūnas, dar pernai buvęs antras pagal sužaistas minutes ir pelnytus taškus komandoje.

Jonas per 23 šio sezono rungtynes vidutiniškai ant parketo praleidžia po 23 minutes, pelno po 13,4 taško ir atkovoja po 9 kamuolius. Be to, per savo laiką aikštėje jis nebeišmeta nė dviženklio metimų skaičiaus – JV vidutiniškai krepšį atakuoja po 9,2 sykio per susitikimą.

AP nuotr./Jonas Valančiūnas

Visi šie rodikliai yra mažiausi dar nuo tada, kai vidurio puolėjas vilkėjo „Toronto Raptors“ aprangą 2018 metais.

Dar menkesni J.Valančiūno rodikliai per pastarąją sėkmingą „Pelicans“ atkarpą.

„Pelikanai“ skrenda aukštai ir iš 11 pastarųjų rungtynių laimėjo devynerias. Jono skaičiai per šį laikotarpį – 12,4 taško ir 7,3 sugriebto kamuolio per 21,3 minutės.

Jei su tokiais rodikliais lietuvis užbaigtų sezoną, tai būtų statistiškai kukliausias jo pasirodymas nuo naujoko sezono Toronte 2012-2013 metais.

Kodėl uteniškio vaidmuo JAV džiazo sostinėje menksta?

Pirmiausia, dėl išaugusios konkurencijos komandoje.

Jei pernai didžiąją sezono dalį priekinėje linijoje J.Valančiūnas rotuodavo su Jaxsonu Hayesu ir Willy Hernangomezu, tai šiemet liūto dalį minučių suvalgo Zionas Williamsonas ir Larry Nance'as.

Traumas išsigydęs Zionas tildo skeptikus, ne tik būdamas rezultatyviausiu „Pelicans“ žaidėju (vid. 23,6 taško), bet ir išvengdamas sveikatos problemų – 22-ejų monstras kol kas praleido tik penkerias rungtynes pačioje sezono pradžioje ir vidutiniškai rungtyniauja po 32 minutes.

Scanpix/USA TODAY Sports nuotr./Zionas Williamsonas

Savo ruožtu praėjusio sezono antroje pusėje mainų būdu gautas L.Nance'as puikiai kompensuoja Z.Williamsono ir J.Valančiūno trūkumus, duodamas komandai gynybą ir dinamiškumą savoje aikštės pusėje.

Tiek sunkiojo krašto, tiek vidurio puolėjo pozicijose galintis žaisti atletiškas 203 cm ūgio krepšininkas neišmargina statistikos protokolo blizgančiais skaičiais, bet labai solidžiai atlieka kitas užduotis.

Po 9 taškus ir 5,2 atkovoto kamuolio per sutikimą pasiimantis L.Nance'as cementuoja „Pelicans“ gynybą, per savo minutes aikštėje versdamas ją geresne už geriausią žaidimą savoje aikštės pusėje demonstruojančių „Boston Celtics“ (su L.Nance'u „Pelicans“ praleidžia vid. po 106 taškus per 100 atakų).

Maža to, L.Nance'as savo mobilumu stipriai prisideda ir prie komandos sėkmės puolant, o jam žaidžiant „Pelicans“ varžovus pranoksta milžinišku 10,7 taško skirtumu per 100 atakų. Palyginimui, J.Valančiūnui esant ant parketo, „Pelicans“ į priekį šauna tik 1,3 taško per 100 atakų. Lietuviui sėdint, jo komanda oponentus pranoksta 12,2 taško per 100 atakų.

Scanpix/USA TODAY Sports nuotr./Jonas Valančiūnas

Toks solidus L.Nance'o, kuris gali būti aikštėje vienu metu ir su Zionu, ir su Jonu, žaidimas jau užtarnavo šiam krepšininkui vietą rungtynes užbaigiančiame „Pelicans“ penkete, o tai kainuoja žaidybinį laiką J.Valančiūnui.

Nors L.Nance'as nepradeda rungtynių starto penkete, jis per sėkmingą 11 rungtynių atkarpą žaidžia ilgiau negu J.Valančiūnas (vid. 21,6 min.).

Lietuvio minutes ir vaidmenį apriboja ir dar vienas „Pelicans“ šio sezono atradimas – 2021 m. naujokų biržoje pasikviestas Trey Murphy.

22-ejų 203 cm ūgio auksinę rankelę turintis puolėjas apšilo kojas praėjusiame sezone, kai rinko po 5,4 taško per susitikimą, ir siaučia šiemet, jau beveik lenkdamas pagal rezultatyvumą ir J.Valančiūną – amerikietis pelno po 13,2 taško.

41,1 proc. tikslumu tritaškius šaudantis ir po 2,4 per susitikimą jų pataikantis krepšininkas nemažą dalį savo minučių žaidžia ketvirtoje pozicijoje, o jo tandemas su L.Nance'u yra viena „Pelicans“ sėkmės priežasčių.

„Scanpix“/AP nuotr./Larry Nance'as ir Trey Murphy

Šiems dviem žaidėjams esant ant parketo, Naujojo Orleano komanda įgyja 7,6 taško pranašumą prieš varžovus per 100 atakų. Tai yra sėkmingiausiai veikiantis „Pelicans“ aukštaūgių tandemas po dominuojančios Z.Williamsono ir L.Nance'o poros (+20,3 taško per 100 atakų).

Toks J.Valančiūno komandos draugų žaidimas verčia „Pelicans“ strategą Willie Greeną vis dažniau J.Valančiūną sodinti ant suolo, o lietuvio paslaugų jam labiausiai reikia tada, kai ir oponentų stovykloje yra galingo stoto tradicinis vidurio puolėjas.

Taip ilgiausiai ant parketo Jonas praleido dukart žaisdamas prieš „Chicago Bulls“ su Nikola Vučevičiumi (30 ir 27 min.), testuodamas „Phoenix Suns“ vidurio puolėją Deandre Aytoną (31 min.) bei dukart laikydamas buvusio komandos draugo austro Jakobo Poeltlo egzaminus per akistatas su „San Antonio Spurs“ (abusyk po 26 min.).

Daug minučių treneris W.Greenas veikiausiai buvo numatęs lietuviui ir akistatoje su Nikola Jokičiumi, bet serbų žvaigždės kelis kartus pergudrautas lietuvis susirinko penkias pražangas per 14 minučių ir buvo priverstas iš šono stebėti savo komandos pergalę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nikola Jokičius ir Jonas Valančiūnas

Išimtimi tapo tik rungtynės prieš „Charlotte Hornets“, kai 29,5 minutes J.Valančiūnas gavo dėl to, jog buvo nesustabdomas puolime – Michaelui Jordanui priklausančią komandą jis baudė pelnydamas 30 taškų ir sugriebdamas 17 kamuolių.

Vis dėlto „48 minučių“ laidos dalyviui komentatoriui Ryčiui Vyšniauskui sumenkusios J.Valančiūno minutės ir vaidmuo nerimo nekelia – jis įsitikinęs, kad svarbiau ne skaičiai, o komandos pergalės ir potenciali kova dėl čempionų titulo.

„Manau, kad ir Valančiūnas yra toje karjeros stadijoje, kai prioritetas yra būti laiminčioje komandoje, o ne žaisti penkiomis-šešiomis minutėmis daugiau ir atlikti 3-4 metimais daugiau, kad tave kuo labiau išnaudotų, – sakė R.Vyšniauskas. – „Pelicans“ išplėstinė statistika rodo, kad komanda yra efektyvesnė su Larry Nance'u, ypač jei žiūrėsime į gynybą. Bet net ir į puolimo rodiklius žiūrint, ten irgi yra geresni skaičiai. Tai treneris pagal tai priima savo sprendimus.

Jei Valančiūnas turės 20 minučių centro vaidmenį komandoje, kuri eina giliai atkrintamosiose, tai aš būčiau tuo patenkintas. Svarbiausia, kad tik „Pelicans“ būtų sveiki, nes Ingramas ir Zionas visada yra žaidėjai su klaustukais – ar jie gali sužaisti daugiau nei pusę reguliariojo sezono, ar jie gali būti sveiki atkrintamosiose. Bet kita vertus, matėme atkarpą, kai jie žaidė be Brandono Ingramo ir dabartinė komanda yra taip gerai sustatyta, kad gali išgyventi ir atkarpas, kai nežaidžia toks krepšininkas.“

Naujajame Orleane jau kalbama apie idėją, jog galbūt J.Valančiūnas būtų naudingesnis komandai kildamas nuo suolo.

Tokiu būdu lietuvis išvengtų žaidimo viename penkete su daugiausiai metimų išmetančiais CJ McCollumu, Z.Williamsonu ir B.Ingramu bei galėtų būti antrojo ekipos penketo lyderis. Be to, uteniškis dar rungtyniautų ir prieš silpnesnius atsarginius krepšininkus, taip teoriškai gaudamas geresnius šansus pelnyti taškus.

Tačiau R.Vyšniauskas rado argumentų prieš tokią idėją ir nepritaria, kad J.Valančiūnui palankiau būtų kilti nuo suolo, o ne pradėti rungtynes starto penkete, kaip yra dabar – lietuvis startavo per visas 23 komandos rungtynes šį sezoną.

„Treneris statosi savo rotaciją taip, kad optimalus penketas turėtų maksimaliai energijos žaisti ketvirtą kėlinį. Kai tu turi tokio stiliaus centrą, tau lengviausia yra žaisti su juo pirmą ir trečią kėlinius. Ypač kalbant apie rungtynių pradžią, tau yra lengviau pradėti su tokiu centru, nes varžovų lyderiai dar nėra įėję į ritmą, NBA rungtynės yra ilgos, viskas prasideda iš lėto, palengva, ir pradžioje tavo lėto centro atakavimas per pikenrolus nėra toks išryškintas, koks jis būtų antroje pusėje, o ypač link ketvirto kėlinio, – aiškino komentatorius. – Tad nežinau, ar Valančiūnui būtų pačiam geriau kilti nuo suolo, žaisti su antru penketu, bet bendram komandos balansui visada lengviausia, kai tokio stiliaus centras yra pirmo ir trečio kėlinių žaidėjas.“

Scanpix/USA TODAY Sports nuotr./Jonas Valančiūnas

Gauti daugiau minučių ir metimų J.Valančiūnui gali padėti su kiekvienu sezonu vis stiprėjantis jo slaptas ginklas – tritaškiai.

Po nuostabios sezono pradžios pernai, kai vienu metu buvo net taikliausias lygos tritaškininkas, į realybę vėliau grįžęs lietuvis galiausiai sezoną užbaigė su 36,1 proc. tikslumu atakuojant iš toli, bet šio sezono starte J.Valančiūnas pakėlė savo taiklumo rodiklį iki 41,7 proc.

Ypač gerai Jonas šaudo per pastarąją atkarpą – per pastarąsias 12 rungtynių lietuvis įmetė lygiai pusę savo tolimų metimų (11 iš 22).

Jei išlaikys tokį pataikymą, „Pelicans“ bokštas išlaikys ir trenerio W.Greeno tikėjimą, ypač kalbant apie žaidimą duete su Z.Williamsonu, kuris kol kas veikia neblogai – šiems dviem galiūnams esant ant parketo, „Pelicans“ oponentus pranoksta 3,6 taško per 100 atakų.