LeBronas finale padarė viską, ką galėjo – rinko vidutiniškai 35,8 taško, atkovojo 13,3 kamuolio ir atliko 8,8 rezultatyvaus perdavimo, tačiau vienas be traumuotų žvaigždžių Kyrie Irvingo ir Kevino Love jis negalėjo sustabdyti geriausios komandos pasaulyje.
L.Jamesas tapo pirmuoju žaidėju NBA finalų istorijoje, kuris pirmavo savo komandoje pagal tris pagrindinius statistikos rodiklius – taškus, atkovotus kamuolius ir rezultatyvius perdavimus.
Be to, LeBronas finale pelnė 38,3 proc. „Cavaliers“ taškų. Daugiau finaluose yra įmetęs tik Michaelas Jordanas (38,4 proc., 1993 m.).
– Kaip vertinate sezoną? – žurnalistai paklausė LeBrono spaudos konferencijoje.
– Turėjome daug istorijų. Skaudu pralaimėti, bet džiugu, kad sugrąžinome „Cavaliers“ į NBA elitą. Aišku, priešakyje dar labai daug darbo.
– Atkrintamųjų varžybų metu stengėtės nesiteisinti dėl Kyrie Irvingo ir Kevino Love traumų. Bet kai jau viskas baigta, kaip sunku buvo žaisti be jų dviejų?
– Pirmasis smūgis buvo sezono viduryje, kai praradome Andersoną Varejao. Stengėmės išsiversti be visų šių žaidėjų, bet jie – pernelyg talentingi. Atkrintamosiose svarbiausia išlikti sveikiems, gerai žaisti lemiamų kovų metu ir sulaukti sėkmės. Žaidėme tikrai puikiai, bet trūko ir sėkmės, ir sveikų žaidėjų.
– Kada supratote, kad serijos galite jau ir nebeišgelbėti?
– Tik nuaidėjus rungtynių sirenai. Žinojau, kad bus sunku. Tiesa, nežinau jokios kitos komandos, kuri pateko į NBA finalą be dviejų superžvaigždžių. Negaliu tokios prisiminti. Nemanau, kad kada nors tai įvyko. Trys labai svarbūs mūsų žaidėjai finalo seriją stebėjo ne su sportine apranga, o tokiame etape visi turi būti pasiruošę.
Serija buvo puiki. Atidavėme viską, ką galėjome. Be to, nežinau jokios kitos komandos kaip „Warriors“, kuri viso sezono metu taip išvengė traumų. Jie padarė tikrai puikų darbą.
– LeBronai, tai jau ketvirtasis jūsų pralaimėtas finalas.
– Sunku kažką pasakyti. Jausmas – tikrai blogas. Belieka atsitiesti ir bandyti dar kartą. Aš žmogus, kuris siekia maksimumo. Atidaviau visą save ir treneriams, ir komandos draugams. Todėl kai nepasiseka, labai skauda. Man skaudu, nes galvoju, kad galėjau padaryti daugiau. Bet tai nebuvo mūsų laikas.
– Dėl traumuotų lyderių jums teko prisiimti neįprastą vaidmenį. Ar bent kiek nors mėgavotės to žaidėjo, kuris meta po 30-40 metimų per rungtynes, amplua?
– Man patinka kova. Kad ir ko prireiks, aš darysiu. Bet man nepatiko taip žaisti, nes nebuvau toks naudingas, kaip anksčiau. Man nepatiko, kad visų komandos draugų akys lemiamu metu buvo nukrypusios tik į mane.
Man nepatiko, kad visų komandos draugų akys lemiamu metu buvo nukrypusios tik į mane.
– Du mėnesius jums teko atlaikyti nepakeliamą psichologinį ir fizinį krūvį. Kai rezultatas neatperka pastangų, ar nekyla klausimų, ar buvo verta tai daryti?
– Aišku, visada kyla klausimų. Ypatingai tokioje situacijoje. Pralaimėjau jau keturis NBA finalus. Bet galvoju, kad atkrintamosios yra labai smagus dalykas. Mano kūnas išties iškentė labai daug. Kita vertus, smagu, kad kūnas taip dirbo dėl pergalių.
– Atsižvelgiant į jūsų sugrįžimą į Klivlandą ir siekį iškovoti miestui pirmąjį čempionų titulą, ar tai buvo labiausiai nuvylęs NBA finalas?
– Visi keturi nuvylė vienodai. Nuvilia bet koks pralaimėjimas. Nesvarbu, ar žaidžiu Majamyje, Klivlande ar Marse, pralaimėti finale – liūdna.
