Kovo 18-oji, Bostonas. „Nuggets“ žaidžia eilines NBA reguliariojo sezono rungtynes. Varžovas sunkiai įkandamas – „Celtics“. Bet Nikola Jokičius flirtuoja su trigubu dubliu (21 tšk., 13 kam., 7 perd.), o „Nuggets“ demonstruoja puikų krepšinį ir švenčia pergalę Bostone 114:105.
47-oji pergalė reguliariajame sezone „Nuggets“ garantuoja vietą atkrintamosiose varžybose. Tose pačiose, kurias šešerius metus Artūras Karnišovas su Tomu Balčėčiu, dvejus – Martynas Pocius, Denveryje matė tik per televizorių.
Artūras Karnišovas atkrintamųjų magiją išgyveno dirbdamas „Houston Rockets“, bet Hjustone jis buvo tik vienas raketų mechanikų, kai „Nuggets“ – vienas aukso kasinėtojų brigados vadovų.
Tą kovo 18-ąją „Nuggets“ biuro nariai buvo ne Bostone, o tupėjo namuose prie televizorių. Pavyzdžiui, Tomas Balčėtis su Martynu Pociumi dažniausiai nekeliauja su komanda ir lieka Denveryje.
„Nuggets“ krepšinio operacijų prezidentas Timas Connelly vidiniame klubo darbuotojų susirašinėjime parašė bendražygiams: „Žinot, taip gera ant širdies – eime, išgersime po vieną alaus.“
Kompanija vėlyvą pirmadienio vakarą susitiko viename centrinių barų ir dalijosi svarbiausiais savo šešerių metų kelionės prisiminimais.
„Susitikome, pasikalbėjome ir pasidžiaugėme. Buvo malonus vakaras“, – mena M.Pocius, bare daugiau klausęsis, nei kalbėjęs pats. O prisiminti buvo ką.
Kai Martynas Pocius 2017-ųjų vasarą atvyko į Denverį, „Nuggets“ jau gerokai apšlifavo tuos aukso gabalėlius, kuriuos kasinėjo nuo pat 2013-ųjų.
41-asis 2014-ųjų NBA naujokų biržos šaukimas Nikola Jokičius jau ėmė spindėti NBA kaip vienas universaliausių vidurio puolėjų visoje lygoje. 7-as 2016-ųjų biržos šaukimas Jamalas Murray'us jau laimėjo NBA Kylančių žvaigždžių rungtynių MVP. 19-asis 2014-ųjų biržos šaukimas Garry Harrisas savo metimais lyg akmenukais ėmė skrebenti į NBA žvaigždžių elito klubo langus.
Tai buvo „Nuggets“ komanda, kuri ėjo tuo vadovėliniu senosios mokyklos keliu – kūrėsi iš pagrindų nuo naujokų biržos šaukimų ir šlifavo atrastus deimančiukus. Jokių fejerverkų su lebronais ar kevinais durantais, kuriuos sau galėjo leisti prestižinės NBA rinkos Vakarų pakrantėje. O tų deimantų kasybos prasidėjo dar 2013-ųjų vasarą.
Prieš šešerius metus 2013-ųjų vasarą „Nuggets“ išgyveno baisias pagirias. Denverio klubas tik ką prieš keletą mėnesių pasiekė rekordinį reguliariojo sezono pergalių skaičių istorijoje – 57, ir ant pjedestalo užkėlė geriausiu sezono treneriu išrinktą George'ą Karlą.
Bet „Nuggets“ tada krito iš atkrintamųjų jau pirmajame etape. Klubo architektas Masai'us Ujiri persikėlė į „Toronto Raptors“, prieš tai atleidęs metų trenerį. Denveris pradėjo kapitalinį organizacijos remontą.
Jo darbai buvo patikėti buvusiam „New Orleans Pelicans“ generalinio vadybininko asistentui Timui Connelly. Smagiam NBA biuro žmogui, kurį NBA pasaulis į Denverį atlydėjo skeptiškai. Bet tai jis atvedė į Denverio biurą pirmuosius lietuvius.
***
Nenustebčiau, jei vieną dieną Balčėtis gautų pripažinimą ir sulauktų pasiūlymo eiti į kitą komandą. Manau, Tomas vieną dieną tikrai gali būti NBA klubo generaliniu vadybininku.
Studijas Harvarde baigęs Tomas Balčėtis 2012-aisiais metė patogų darbą finansų sektoriuje Bostone ir pasuko arčiau krepšinio. Atlygis buvo perpus mažesnis, tačiau trys raidės – NBA – apsvaigino jauno lietuvio galvą.
T.Balčėtis įsidarbino NBA biure Londone, kuriame buvo atsakingas už TV transliacijų pardavimus Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.
Vienas pirmųjų Tomo projektų buvo kelionė į „Basketball Without Borders“ krepšinio stovyklą Maskvoje. Jau antrąją savo darbų savaitę išvykęs į Rusiją, T.Balčėtis ten turėjo vesti derybas dėl NBA transliacijų su Rusijos televizijomis ir vertėjauti kolegoms.
Ten Tomas kaip tik sutiko Timą Connelly, kuris lankėsi „Basketball Without Borders“ stovykloje kaip vienas projekto trenerių. Beje, ten buvo ir Artūras Karnišovas, dar daugiau krepšinio pasaulio atstovų.
Tomas Balčėtis – vienas tų iškalbingiausių ir pozityviausių bičų, kurių balsas aidi garsiausiai, net jeigu tai būtų šurmuliuojantis baras penktadienio vakarą. Tad jis greitai rado bendrą kalbą su projekto dalyviais ir netyčia susibičiuliavo su T.Connelly.
„Išėjome į barą, gėrėme alų ir kažkaip labai gerai sušnekėjome“, – tada dar to nė neįtardamas, pirmąjį savo neoficialų darbo pokalbį prisimena T.Balčėtis.
Per tą trijų dienų kelionę tai buvo vienintelis ilgesnis pokalbis su amerikiečiu. Po sezono T.Connelly gavo darbą Denveryje – tapo klubo krepšinio operacijų viceprezidentu ir generaliniu vadybininku. Tomas nusprendė pasveikinti pažįstamą žinute: „Sveikinimai! Šaunuolis! Sėkmės Denveryje!“
Netrukus Timas Connelly atsiuntė tokią žinutę, kad Tomui širdis nuriedėjo į kulnus: „Atsiųsk savo CV“.
„Oho! Gerai!“ – išvydęs žinutę, sureagavo Tomas ir greitai užpildė savo CV. Tą pačią dieną jis sulaukė Timo skambučio.
„Ei, klausyk, atvaryk, prisijunk prie vadovybės. Kol kas čia esu tik aš ir dar vienas bičas. Būsim trise. Esi antras žmogus, kuriam skambinu, – išgirdo Tomas. – Prisijunk. Per daug neuždirbsi, bet, jei nori prisijungti, tai drąsiai.“
„Man net nebuvo klausimų! – lyg tai būtų nutikę vakar, dar po šešerių metų emocijomis tryško T.Balčėtis. – Man tai buvo malonus šokas. Šiluma krūtinėje – oho, aš važiuoju į Denverį!“
T.Balčėtis tik vėliau sužinojo, kad prie „Nuggets“ organizacijos prisijungs Lietuvos krepšinio legenda Artūras Karnišovas.
„Nuggets“ biurą tada sudarė gal tik 5–6 žmonės ir visiems jiems tos pareigos buvo visiškai naujos. Kai T.Connelly pasamdė Tomą, šio komiškai paklausė: kokių pareigų norėtum?
„Net neįsivaizduoju“, – atšovė Tomas.
Kai lietuvis užsiminė, kad visai norėtų būti statistikos analitiku, Timas net nustebo: „Esi analitikas? Geras, nežinojau! Labai gerai.“
T.Balčėtis iš pradžių susitelkė darbui su statistikos analize. Vyras norėjo turėti savo kampelį, per kurį galėtų prisidėti prie komandos rezultatų.
Statistikos analitika – tik dešimtmečio pradžioje į NBA įtekėjusi krepšinio srovė, kuri skaičių kalba padeda pamatuoti ir palyginti krepšininkų ir komandų produktyvumą bei tikrąją vertę komandos žaidimui.
Pavyzdžiui, T.Balčėtis iš 5–6 statistinių rodiklių seka jų istoriją ir bando išanalizuoti, ką jie sako apie konkrečias situacijas. Lietuviui labiausiai patinka rodiklis, apskaičiuojantis, kaip komanda atrodo žaidėjui esant aikštėje ir jam sėdint ant suolo.
„Ir tada pradedi gilintis, kodėl skaičiai yra tokie. Tada žiūri metimo rodiklius, kad galėtum kažką išpešti. Ilgainiui, manau, statistika nemeluoja. Pavyzdžiui, jeigu yra situacija, kad dviem žaidėjams rungtyniaujant kartu per 300 minučių bendras komandos žaidimas sminga žemyn, dažniausiai ta statistika nemeluos.
Jeigu sezono pradžioje po 10 rungtynių Jamalo Murray tritaškių procentas tėra 28, esi tikras, kad jis vis tiek taip nemes visą sezoną. Bet tada pasižiūri, kodėl taip yra, ir supranti, kodėl tie metimai jam nekrito – gal tame pačiame penkete buvo kiti krepšininkai, kurie nėra tokie metikai, todėl Murray metimai nebus laisvi.“
Pirmoji T.Balčėčio užduotis Denveryje buvo atsakinga – apskaičiuoti, kokio dydžio kontrakto nusipelnė vienas „Nuggets“ lyderių Andre Iguodala ir pagal jo statistiką pabandyti nuspėti jo indėlį Denveriui ateityje.
Dvi dienas po 20 valandų per parą Tomas sėdėjo prie kompiuterio ir rankiojo skaičių kombinacijas.
„Dirbau visiškai nieko nesuprasdamas ir nežinodamas, bet, galvoju, gerai – kažką pabandysiu, – dabar juokiasi T.Balčėtis. – Kaip vėliau pažiūrėjau metų gale, mano analizės rodikliai nebuvo labai toli nuo tų, kuriuos demonstravo Iguodala. Man tai buvo kaip minilaimėjimas.“
Darbas finansų konsultavimo srityje Tomui nenuėjo perniek. Bostone jis įgijo nemažai darbo su „Excel“ įgūdžių.
Prieš porą metų T.Balčėtis ėmė mokytis programavimo, tad statistikos kalkuliacijos, kurios anksčiau užtrukdavo dvi valandas, dabar surenkamos per tris sekundes.
„Seniau rytais man reikėdavo viską rankioti rankiniu būdu visą pusdienį. Dabar visos analizės sukrenta per 10 sekundžių, – pasakoja T.Balčėtis. – Programavimas smarkiai pakeitė mano produktyvumą ir analizės galimybes. Mano subjektyvia nuomone, tikrai stiprias analizes galiu padaryti per pusvalandį, kai anksčiau darydavau per porą dienų.
Manau, programavimas ir analizės kūrimas dabar yra mano stiprybės, nes tai darau ilgiausiai. Mūsų biure vienintelis darau analizę. Programavimo ir analizės principus pritaikau dirbdamas su NBA algų kepure, derindamas kontraktus ir panašiai.“
Po truputį augo Tomas ir visas nedidelis „Nuggets“ biuras.
Tarptautinis „Nuggets“ skautas Rafalis Jucas pasakoja, kad T.Balčėtis yra kūrybiškiausias vyrukas, su kokiu jam yra tekę dirbti.
Jis dabar stovi už visų projektų ir yra savotiškas organizacijos variklis.
„Tomas yra žiauriai vertinamas Denverio organizacijoje. Ne tas žodis, kaip vertinamas, – 24sek tikino Martynas Pocius. – Tomas yra labai protingas, puikiai išmano savo darbą ir smarkiai prisideda prie klubo sėkmės. Jis ir pats žaidė krepšinį, ir gerai daro analitiką, ir daug išmano apie NBA algų kepurę – praktiškai visi klausimai apie tai būna adresuojami jam.
Manau, kalbos, koks jis protingas, kaip nusimano NBA ir kiek turi žinių, po truputį sklinda jau ir visos NBA fone.
Nenustebčiau, jei vieną dieną jis gautų pripažinimą ir sulauktų pasiūlymo eiti į kitą komandą.
Manau, Tomas vieną dieną tikrai gali būti generaliniu vadybininku ar jo asistentu. Čia daug kalbama, koks jis vertingas darbuotojas. Jo ateitis labai šviesi.“
Po pereinamojo sezono 2013–2014 m., kai „Nuggets“ iškovojo 36 pergales ir patyrė 46 pralaimėjimus, Denveris atvertė naują lapą ir padėjo pamatus naujam projektui, kuriuo dabar žavisi NBA pasaulis.
Ir kas galėjo pagalvoti, kad kertiniu sraigteliu taps 41-asis naujokų biržos šaukimas, kuriuo „Nuggets“ į NBA pakvietė vangoką ir stamboką centrą iš Serbijos Nikola Jokičių.
Atrasti aukso gyslą
Tai buvo pirmoji Tomo Balčėčio ir Artūro Karnišovo NBA naujokų biržos naktis Denveryje. Prieš metus „Nuggets“ biuro konferencijų salėje sėdėjo tik vienas Timas Connelly, dabar – jau 5–6 žmonės.
Naujokų biržos naktis gali keisti organizacijų likimus, krepšininkų gyvenimus ir darbuotojų darbovietes. Pirmuoju šaukimu pasirink Kwame'ą Browną ir iš tavęs dešimtmečius juoksis visas krepšinio pasaulis. 57-uoju pakviesk Emanuelį Ginobili ir būsi genijus.
NBA biuro darbotvarkėje tai naujokų biržos naktis laikoma svarbiausia darbo dalimi.
Vieniems naujokų biržos naktis yra didžiulis streso išbandymas, dėl kurio prie smilkinio tvinksi gyslos ir suka vidurius. Kitiems tai – maloni adrenalino dozė, panašiai kaip šuolis su parašiutu.
T.Balčėčiui, ko gero, turėtų patikti šuoliai su parašiutu.
„Nuggets“ biure tą naujokų biržos vakarą jau niekas neberenka informacijos apie talentingiausius į NBA ateinančius talentus. Biuro žmonės juos stebėjo jau šimtus kartų, užpildė dešimtis skautingo ataskaitų, todėl belieka tik stumdyti šaškes.
„Nuggets“ skautai maždaug 20 dienų per mėnesį būna kelyje. Biuro žmonės keliauja ne taip dažnai, bet bent jau T.Balčėtis maždaug 7–8 dienas per mėnesį lanko JAV koledžus ir ten ieško būsimų grynuolių.
NBA klubo biure visi turi mokėti skautinti žaidėjus. Vadovai derinasi prie žaidimo sistemos ir ieško jai geriausių įrankių. „Nuggets“ ieško ne tik talentų, bet ir charakterių.
„Skautingas nėra lengvas darbas, nes reikia labai gerai numatyti į priekį, – pasakoja T.Balčėtis. – Juk į NBA per naujokų biržą ateina dažniausiai 18–19 metų jaunuoliai. Nėra lengva pažiūrėti į 18-metį ir pasakyti, kad už 3–4 metų jis bus vienas geriausių.
Kai turi vieną šūvį, juo turi pasakyti „ne“ kitiems 50 žaidėjų. Mes esame prašovę ir esame pataikę. Nėra magiškos piliulės, kuri leistų pasakyti, kad tas žaidėjas bus geras. Nebent tai Anthony Davisas ar Benas Simmonsas – tada viskas aišku.“
„Nuggets“ biure yra trys didžiuliai ekranai ir viename jų visada dega garsiojo NBA žurnalisto Adriano Wojnarowskio tviterio profilis. Jame visas krepšinio pasaulis seka „Woj bombas“ – naujienlaužius, kuriais amerikietis kartais lenkia net NBA klubus. Pavyzdžiui, kai NBA komisaras Adamas Silveris lipa ant scenos ir praneša antrojo šaukimo vardą, tai A.Wojnarowskio naujienų sraute jau būna paskelbtos trečio, ketvirto, kartais ir penkto šaukimo pavardės.
„Nuggets“ žmonės tuo metu dėliojasi strategijas ir telefonu bendrauja su kitomis NBA komandomis. Kol renkasi naujokus, komandos dar gali keistis žaidėjais ir šaukimais.
Kiekvieno balsas salėje yra išgirstas, bet, kai ateina laikas pasirinkti, sprendimą priima „Nuggets“ savininkai, Timas Connelly ir Artūras Karnišovas.
Jie turi duoti pavardę NBA darbuotojams, kurie paskambina į „Nuggets“ biurą telefonu ir suteikia komandai 4,5 minutės. Jeigu nespėja susisukti per tą laiką, NBA atstovai duoda įspėjimą ir palieka dar 30 sekundžių sprendimui priimti. Jei klubas nespėja pašaukti žaidėjo per 5 minutes, sulaukia rimtų sankcijų.
„Strategija keičiasi kas 10 sekundžių, – 24sek pasakoja T.Balčėtis. – Koks nors klubas gali paskambinti, mainams pasiūlyti žaidėją ir šaukimą, o, atmetus pasiūlymą, po minutės vėl skambinti ir pridėti dar vieną šaukimą.
Būna daug veiksmo ir streso. Dažniausiai paskutinių sekundžių sprendimų nebūna, nes paprastai žinome, kokį žaidėją norime pasirinkti.
Bet, kadangi kambaryje būna nemažai žmonių, yra buvę situacijų, kai duodavome verdiktą tik paskutinėmis sekundėmis. Tada maždaug likus 5–6 sekundėms iki šaukimo Timas Connelly pranešė pasirinkimą.“
Kai 2014-aisiais atėjo „Nuggets“ eilė rinktis 41 šaukimu, diskusijų kabinete buvo nedaug. Artūras Karnišovas su komanda jau buvo nusitaikę į sunkiasvorį centrą iš Somboro miestelio Serbijoje.
Bet ir jie tada nežinojo, kad panašumų su Arvydu Saboniu turintis krepšininkas taps trigubų dublių mašina NBA ir vienu universaliausių vidurio puolėjų per pastaruosius metus.
Juk kitu atveju „Nuggets“ būtų pasirinkę serbą ne 41, o 16 arba 19 šaukimu, kuriuos tuo metu išnaudojo Jusufui Nurkičiui ir Garry Harrisui.
„Keista, kad per 40 šaukimų iki tol jo niekas nepaėmė, – neslėpė T.Balčėtis. – Kita vertus, mes juk irgi prieš tai turėjome du šaukimus, bet pasirinkome jį savo trečiuoju.
Jeigu būčiau sakęs, kad žinojome, jog Nikola bus tokio aukšto lygio žaidėjas, aš meluočiau. Meluotų visi, kas buvo mūsų biure. Nesitikėjome, kad jis bus toks geras. Bet Jokičiaus žaidime matėme daug potencialo dėl nerealaus įgūdžių arsenalo.“
Jokičius žaidžia jaunas kaip vyresnis Sabonis. Jeigu turėtų Arvydo atletiškumą, būtų vienas geriausių NBA žaidėjų.
Iš maždaug Alytaus dydžio miesto Serbijos šiaurėje kilęs N.Jokičius primena NBA žaidėją nebent dėl savo ūgio.
Giliai širdyje šis 213 cm ūgio bokštas yra jaunas vaikinukas iš Serbijos provincijos, kuris tiesiog atvyko į NBA žaisti jam patinkančio žaidimo, kaip jį apibūdina T.Balčėtis.
Tiesą pasakius, jis vienu metu jau norėjo mesti krepšinį. Prieš keletą metų Nikola labai tingiai vaikščiojo į treniruotes. Pratybos jam neteikė didelio malonumo.
Savo fizinio rengimo treneriui jis pasakė: „Aš tingiu vaikščioti į treniruotes. Jau geriau eičiau pažvejoti į kanalą.“
Treneriukas jam atšovė: „Nikola, tik eik ir dirbk. Vieną dieną tu galėsi pats nusipirkti sau nuosavą kanalą ir jame žvejoti.“
Ir Jokičius 2018-ųjų vasarą su „Nuggets“ pasirašė penkerių metų 148 mln. JAV dolerių kontraktą.
Kai tik atsinaujina pozicija į bet kurio NBA klubo generalinio vadybininko darbą, ne veltui Artūro Karnišovo pavardė iškart atsiduria tarp kandidatų.
Pastarąjį sezoną NBA jis rinko vid. 20,1 taško, 10,8 atkovoto kamuolio, atliko 7,3 rezultatyvaus perdavimo, pataikė bendru 51,1 proc. taiklumu, o iš toli atakavo 30,7 proc.
24-erių serbas ne tik tapo dominuojančia jėga varžovų aikštės pusėje, bet ir tikru skanėstu komandos draugams. Metikams gera žaisti šalia tokio milžino, kuris puikiai skirsto kamuolį ir atranda savo bendražygius net ir labiausiai paslėptuose taškuose. N.Jokičius niekada nebuvo žaidėjas, kuris reikalavo kamuolio ir reiškė nepasitenkinimą neišmetęs fiksuoto metimų skaičiaus.
Beje, dėl savo juvelyrinių perdavimų, pataikymo iš toli ir krepšinio suvokimo, kai kurie NBA apžvalgininkai lygina serbą su Arvydu Saboniu.
„Yra nemažai panašumų, bet yra ir skirtumų, – N.Jokičių su Sabu lygino T.Balčėtis. – Kai Sabas buvo jaunas, jis buvo labai atletiškas ir dėl to buvo sunku jį sustabdyti. Nikola nėra pats geriausias atletas. Net Europoje jis būtų tik neblogas atletas. Bet iš įgūdžių perspektyvos, manau, galima jį lyginti su Sabu: aikštės matymas, puikus pataikymas, puikūs perdavimai, puikus krepšinio supratimas.
Jokičius žaidžia jaunas kaip vyresnis Sabonis. Jeigu turėtų Arvydo atletiškumą, būtų vienas geriausių NBA žaidėjų. Jau dabar jis vienas geriausių, bet tada būtų visai kitokio lygio.“
Po dvejų metų nuo Jokičiaus projekto pradžios, „Nuggets“ nuskilo 7-uoju šaukimu į Denverį pakviečiant labai talentingą gynėją Jamalą Murray'ų.
„Nuggets“ vadovų vidinėje sistemoje jis buvo 2–3 pasirinkimas visoje naujokų biržoje. Bet kai kelios komandos pasirinko kitus žaidėjus, „Nuggets“ džiaugsmingais šūksniais sutiko savo šaukimą.
„Mūsų kantrybė atsipirko. Galbūt turėjome galimybę pakilti aukščiau mainų keliu ir būtume jį pasiėmę aukštesniu šaukimu. Bet nusprendėme palaukti, nes turėjome nemažai informacijos, jog Murray'us gali nukristi“, – aiškino T.Balčėtis.
22-ejų Kentukio universiteto auklėtinis šį sezoną rinko vid. 18,2 taško ir skirstė 4,8 rezultatyvaus perdavimo. Į „Boston Celtics“ krepšį jis šį sezoną buvo įkratęs net 48 taškus.
Dar vienas Denverio grynuolis nutvisko auksu. Taip per keletą metų „Nuggets“ biuras nupoliravo kelis deimantus, kurie dabar blizga NBA vitrinose.
Pastarąjį sezoną J.Murray'us, N.Jokičius ir G.Harrisas kartu Denveriui rinko vid. 56,8 taško per susitikimą. Tai 51,3 proc. visų komandos taškų.
Nauja Karnišovo legenda
Už gerus pasirinkimus NBA naujokų biržoje Denveris turėtų padėkoti ir Artūrui Karnišovui. Būtent jis išgarsėjo NBA kaip kruopštus talentų žvalgas.
Vyresni krepšinio gerbėjai dabar jau 47-erių vyrą prisimena kaip taškų mašiną. Tai buvo vienas talentingiausių savo amžiaus Europos krepšininkų, 1996-aisiais išrinktas geriausiu Senojo žemyno žaidėju.
A.Karnišovas triskart dalyvavo Eurolygos finalo ketverte ir Europoje atstovavo tokiems klubams, kaip „Barcelona“, Bolonijos „Fortitudo“, Pirėjo „Olympiakos“ ar „Cholet“.
Su Lietuvos krepšinio rinktine jis tapo 1992 ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininku, 1995-ųjų Europos čempionate iškovojo sidabrą.
Vos 24-erių jis 1995-ųjų Europos pirmenybėse rinko vid. 17,9 taško ir padėjo Arvydui Saboniui su Šarūnu Marčiulioniu užlipti ant sidabrinio podiumo laiptelio. 1997-ųjų Europos čempionate A.Karnišovas rinko vid. net 20,7 taško.
Savo pirmąjį sezoną ACB lygoje 1995–1996 m. lietuvis su „Barcelona“ marškinėliais rinko vid. po 21 tašką. 1995–2000 m. jis metė tritaškius ne mažesniu nei 40 proc. pataikymu, dvitaškius – ne mažesniu nei 55 proc.
Buvęs lietuvio treneris JAV Seton Hallo universitete PJ Carlesimo neslėpė, kad jei ne tuometinių NBA skautų informacijos trūkumas ir dideli pinigai Europoje, A.Karnišovas būtų žaidęs NBA.
Bet į NBA jis pateko kitu keliu – pro tarnybines duris.
2003-aisiais jis pradėjo darbus NBA biure, krepšinio operacijų padalinyje.
Po penkerių metų darbo po NBA vėliava, jis buvo pakviestas dirbti „Houston Rockets“ tarptautinių skautų direktoriumi.
Po penkerių metų Hjustone žvejojant NBA talentus, A.Karnišovą į Denverį pakvietė T.Connelly, tik jau į generalinio vadybininko pavaduotojo poziciją.
„Kadangi jis buvo aukščiausio lygio krepšininkas, jis puikiai supranta žaidimą. Privalumas, kad jis baigė universitetą Amerikoje. Ilgai dirbo NBA biure, Hjustone. Jis matęs labai daug įvairiausio krepšinio ir turi labai platų žinių arsenalą, – A.Karnišovą 24sek pristatė T.Balčėtis. – Jis turi autoritetą NBA ir yra žinomas kaip lyderis, puikiai krepšinį išmanantis žmogus. Labai geras skautas.
Jis turi labai platų stiprybių arsenalą ir net sunku išskirti vieną jo arkliuką.“
„Didžiausias juodadarbis, su kokiu teko susidurti, – 24sek neslėpė tarptautinis „Nuggets“ skautas iš Lenkijos Rafalis Jucas. – Po savo darbų jis nenori palikti jokių klaustukų.“
„Jis be galo vertinamas NBA, – pridūrė M.Pocius. – Ne veltui jis turėjo kelis pasiūlymus išeiti į vieną ar kitą klubą. Kai tik atsinaujina pozicija į bet kurio NBA klubo generalinio vadybininko darbą, ne veltui Artūro pavardė iškart atsiduria tarp kandidatų.
Jis turi labai didelę patirtį ir tinkamų savybių vadovauti komandai. Jis yra vienas pagrindinių žmonių NBA.“
A.Karnišovas Denveryje dirba jau šeštą sezoną, o prieš 2016–2017 m. buvo paaukštintas į generalinio vadybininko poziciją.
Iškalbingas faktas – 2013-aisiais A.Karnišovas buvo pakviestas dirbti į JAV rinktinės trenerių štabą. Lietuvis padėjo amerikiečiams iškovoti 2014-ųjų pasaulio čempionato auksą. Tokia reta galimybė pasitaiko toli gražu ne kiekvienam užsieniečiui.
Anksčiau kiekvieno mūsų namuose būdavo tokia geltona telefonų knyga, kurioje būdavo galima rasti visų registruotų gyventojų telefono numerius ir net adresus.
Kažkaip panašiai turėtų atrodyti Artūro Karnišovo telefonas, kuriame rastumėte visų svarbiausių NBA ir Europos krepšinio kontaktų sąrašą.
Ne veltui dabar „Nuggets“ džiaugiasi savo naujokų biržos vaisiais. Denverio komanda savo augimu ir potencialu yra lyginama su prieščempioniškaisiais „Golden State Warriors“.
Pats A.Karnišovas jau buvo kalbinamas užimti vadovaujančius postus „Brooklyn Nets“, „Milwaukee Bucks“ klubuose.
Iš pirmo žvilgsnio A.Karnišovas labai skiriasi nuo kito tais pačiais 2013-aisiais į Denverį atvykusio lietuvio T.Balčėčio. Bet ne tiek savo patirties bagažu, kiek charakteriu.
Artūras primena ramų vilką, kuris šaltakraujiškai skaito žaidimą ir racionaliai priima sprendimus. Kita vertus, ta azartiška krepšininko gyslelė niekur nedingo. Net sėdėdamas per simbolinės reikšmės NBA vasaros lygos rungtynes Las Vegase A.Karnišovas patyliukais burba po blogų žalių krepšininkų sprendimų ir nuoširdžiai serga už saviškių pergalę.
Vis dėlto A.Karnišovas vengia žiniasklaidos dėmesio ir retai rodosi renginiuose Lietuvoje, kai tik retkarčiais grįžta namo. Net ir trumpi jo vizitai į Lietuvą sezono metu dažnai būna slapti lyg spec. tarnybų operacija.
Galbūt A.Karnišovo pasiekimai už Atlanto nesulaukia tokio didelio dėmesio Lietuvoje, bet faktas nenuginčijamas – AK yra daugiausiai NBA biure pasiekęs lietuvis lygos istorijoje. Taip giliai NBA struktūrose įlindo ir ne tiek jau daug užsieniečių komandų vadovų.
A.Karnišovo spinduliuojama vidinė ramybė padeda išlaikyti balansą „Nuggets“ biure.
„Jeigu ne Artūras, aš nežinau, koks būtų tas mūsų ofisas, – juokauja M.Pocius. – Per daug smagus ir per daug spirgantis. Artūras įneša vidinės ramybės ir patirties. Labai gera pusiausvyra tarp Timo ir Artūro.“
„Nuggets“ krepšinio operacijų prezidentas Timas Connelly – priešinga A.Karnišovo pusė.
Tai buvęs „Nuggets“ generalinis vadybininkas, o prieš tą patį 2016–2017 m. sezoną į krepšinio operacijų prezidento pareigas paaukštintas amerikietis.
T.Connelly gimė krepšinio šeimoje. Visi keturi jo broliai dabar dirba NBA arba JAV koledžų komandų vadovais arba skautais.
Nuo skauto darbo „Washington Wizards“ klube pradėjęs, o po to dar „Hornets/Pelicans“ padirbėjęs T.Connelly yra labai judrus vadovas, o jo geriausi sprendimai prasideda nuo beprotiškų idėjų.
„Artūras skiriasi nuo Timo, nes jis yra konkretesnis žmogus. Timas – platus mąstytojas, o Artūras labiau susitelkia detalėms. Bet dėl to jie vienas su kitu puikiai dirba – jie puiki komanda“, – pridūrė M.Pocius.
„Skiriasi jų temperamentas, – du „Nuggets“ vadovus lygino T.Balčėtis. – Artūras yra truputį ramesnis, griežtesnis žmogus. Kaip jis jaučiasi, taip ir pasakys – tai didžiulis pliusas.
Pasakyčiau taip: Timas mąsto apie labai daug dalykų, bet apie juos žino gal 30 proc. Palyginti, Artūras gal žino tris dalykus, bet apie juos žino viską 90 proc.
Timas yra labai išradingas – gali sugalvoti, pavyzdžiui, keturių komandų mainų koncepciją. O tokius dalykus išmokti labai sudėtinga – arba tą turi, arba ne. Norėčiau pasiekti bent 80 proc. to, ką jis gali daryti.
Bet abu kartu jie dirba labai gerai ir mes iš jų mokomės daug skirtingų dalykų.“
Lietuvių limitas
Denverio biure buvo juokaujama, kad jeigu 2018-ųjų NBA naujokų biržoje „Nuggets“ būtų pasirinkę Arnoldą Kulboką, klubui būtų tekę atsisakyti iš administracijos vieno lietuvio dėl lietuvių limito.
Mat 2017-aisiais prie „Nuggets“ prisijungė kitas labai gerai žinomas buvęs Lietuvos krepšininkas Martynas Pocius. Jo pareigos, išvertus iš anglų kalbos, skamba labai įmantriai: krepšinio operacijų partneris.
„Pats nežinau, ką reiškia. Tiesiog davė tokį pavadinimą žmogui, kuris dirba klube 1–2 metais, ir viskas“, – juokiasi M.Pocius.
Keliais žodžiais tai atrodo taip: M.Pocius daro visko po truputį, kaip ir daugelis „Nuggets“ biure, pagrindiniame šešių žmonių štabe.
Man būna keista, kai sako, kad lietuvis traukia lietuvį. Tai taip! Nematau čia nieko bloga.
„Pasisekė – įsidarbino per pažintis“, – burbėjo tūlas lietuvis, sužinojęs, kad, vos baigęs krepšininko karjerą, 2017-ųjų vasarą M.Pocius prisijungė prie „Nuggets“ biuro.
T.Balčėčiui tokios kalbos kelia šypseną.
Ir ne dėl to, kad pažintys čia neturėtų nieko bendra. Anaiptol, jie tokie panašūs ir geri bičiuliai, kad juos maišo net „Nuggets“ biure. Sykį M.Pocius turėjo atsakinėti į keistus pirmą kartą užduodamus buhalterės klausimus apie sveikatos draudimą, nes ji buvo įsitikinusi, kad apie juos dviese kalbėjo prieš tai.
„Mus maišo vos ne kiekvieną dieną, – šypsosi M.Pocius – Dabar kažkiek geriau, bet kai tik atėjau, mane vadino Tomiu. Buvo tiek daug istorijų ir jos taip kartojasi, kad mes prie to pripratome. Kartais ant to ir važiuojame – apsimetame vienas kitu.“
T.Balčėtis cituoja T.Connelly: nesvarbu, tu iš Kauno ar Kanzaso, svarbiausia – gerai dirbti.
„Mes su Martynu esame geriausi draugai nuo 7 metų, – nė neslėpė T.Balčėtis. – Mano klausimas būtų toks: ar geriau pasirinkti žmogų, kurį labai gerai pažįsti ir kuris gali gerai atlikti darbą, ar pasirinkti žmogų, kurio nepažįsti? Man tai čia labai lengvas atsakymas. Jeigu pažįstu jį ir labai gerai jaučiu, kad jis atliks gerą darbą, tai man net nėra klausimų.
Man būna keista, kai sako, kad lietuvis traukia lietuvį. Tai taip! Nematau čia nieko bloga. Tai normalus dalykas. Martynas turi puikų profilį būti labai geru darbuotoju. Manau, čia yra šioks toks pavydas.
Aš esu lietuvis, gimiau Lietuvoje ir visada toks būsiu. Mano sūnus irgi yra lietuvis. Jei galiu kitam lietuviui padėti, visada stengiuosi padėti, atrašyti.
Man yra keista, jei lietuvis stengiasi nepadėti lietuviui tik dėl to, kad jis irgi lietuvis. Aš to niekada nesuprasiu. Aišku, kartais žmonės naudojasi tais dalykais, kad jeigu jau lietuvis, tu privalai man padėti. Bet turi būti tam tikras bazinis įgūdžių lygis.
O Martynas yra labai geras mano draugas, labai protingas ir geras vyrukas, todėl čia net nebuvo klausimų.“
Beje, M.Pocius buvo kviečiamas ir į „Indiana Pacers“ klubą.
2017-ųjų NBA vasaros lygos metu jis stažavosi „Denver Nuggets“ štabe. Drauge M.Pocius praėjo NBA biuro mokymų programą Las Vegase. Tačiau kelionės pabaigoje prestižinio Djuko universiteto absolventas Dave'as McClure'as, keletą metų žaidęs ir Lietuvoje, pakvietė Martyną porai dienų atskristi į Indianą.
Vis dėlto M.Pocius suprato, kad jam bus geriausia dirbti Denveryje. Čia 60–70 proc. jo užduočių dabar sudaro skauto darbas.
Baigęs krepšininko karjerą, pasaulio ir Europos čempionato medalininkas buvo geriausiai tam pasiruošęs. Neslepia ir Martynas – jam pačiam tai patinka, todėl dabar gauna daug krepšinio žvalgo užduočių.
„O ką čia reiškia? O kodėl tas? O kur eiti? O kaip apsirengti?“ – savo pirmąsias dienas „Nuggets“ biure prisimena M.Pocius, kaip šunytis ėjęs paskui T.Balčėtį ir klausinėjęs jo kiekvienos smulkmenos.
„Labai džiaugiuosi, kad buvo toks Tomas, kurio visada galima paklausti. Jis man labai padėjo“, – tikino Martynas.
Pirmąjį sezoną M.Pocius daugiausiai stebėdavo žaidėjus NCAA, NBA, važinėdavo po universitetus. Bet šiemet jis dar daugiau susitelkė į Europos talentus.
M.Pocius stebėjo daug Eurolygos, Europos taurės, Čempionų lygos, Ispanijos lygos rungtynių. Sykį savaitei išvyko stažuotis Europoje.
Keliauja jis nedaug, tad daugiausia stebi rungtynes „Nuggets“ susitikimų salėje, kur per tris didžiulius ekranus gali įsijungti trejas skirtingas rungtynes.
Juokaujama, kad „Nuggets“ dabar yra daugiausiai Eurolygą stebintis biuras NBA.
„Kauno „Žalgirio“ rungtynių Eurolygoje stengiamės niekada nepraleisti. Kaip ir „Ryto“ Europos taurėje ar Lietuvos rinktinės rinktinių languose, – 24sek pasakoja M.Pocius. – Jeigu ne ant didelio ekrano konferencijų kambaryje, bent kompiuterį įsijungiame ir su Tomu žiūrime. Būtent su Tomu dažniausiai būname biure.
Būna, įsijungiu rungtynes konferencijų kambaryje. Jeigu kontoroje lėtesnė diena, būna, daug kas užeina, prisėda ir pasižiūri.
Europietiškas krepšinis yra labai aukšto lygio, todėl jis įdomus ir aktualus NBA. Ten gali žaisti jaunas daug potencialo turintis žaidėjas, bet reikia atkreipti dėmesį ir į pačius geriausius Eurolygos krepšininkus. Tie 40–50 geriausių žaidėjų Europoje niekuo nenusileidžia NBA žaidėjams, kurie užima 12–17 pozicijas savo komandose.
Tad žiūri, seki ir galvoji, kas galėtų tikti ir padėti Denveriui.“
„Marčiui sekasi labai gerai, – įvertino T.Balčėtis. – Jis ir gabus, ir greitai viską perpranta.
Suradome jam nišą. Kadangi yra žaidęs Europoje, žino nemažai žaidėjų, mes jo paprašėme susitelkti į Europos krepšinio rinką. Mūsų biure jis turės kampą, kur geriausiai iš visų žinos Europos krepšininkus ir tuos, kuriais galėtume papildyti komandą. Tai bus pagrindinė jo užduotis.“
Po Europą nuolat keliaujantis „Nuggets“ tarptautinis skautas Rafalis Jucas pasakoja, kad M.Pocius daug dirba ir turi puikią akį, o jo kontaktų tinklas toks didelis, kad Eurolygoje nėra komandos, kurioje jis neturėtų pažinčių. Martyno ypatybės, anot lenko, tapo vertingu postūmiu „Nuggets“ klubui.
Be skauto užduočių, M.Pocius padeda T.Balčėčiui su statistikos analitika, algų kepure, dalyvauja susirinkimuose, padeda apsispręsti, kuriuos žaidėjus kviesti į komandą. Keliskart M.Pocių net buvo iškvietę ant „Nuggets“ treniruočių parketo, kur jis padėjo treniruotis Denverio komandai.
Negalvojau, jog bus taip lengva pereiti iš krepšininko karjeros.
„Prieš sezoną turėjome stovyklą ir ten treneriams teko kažkiek padėti komandai. Ir čia, Denveryje, būdavo, su žaidėjais vieną kitą kartą įšokdavau.
Ir šiaip pasižaidžiame čia, biure, bet tie mano keliai vis primena: ei, bachūras, tu baigei karjerą – nepersistenk, – šypsosi M.Pocius. – Kai kartais nueiname su ofisu pasižaisti, kartais, atrodo, vėl užsivedi ir įsijauti. Bet supranti, kad kūnas nebeleidžia.
Žinau, kad priėmiau tikrai gerą sprendimą. Nemanau, kad kūnas man būtų leidęs pratęsti karjerą dar 1–2 metais. Nepasiilgau to krepšininko ritmo su dviem treniruotėm per dieną. Galvojau, ilgėsiuosi krepšinio. Maniau, kad baigus karjerą man jo labai trūks.
Bet galbūt tai, kad esu Denveryje ir šiame biure tvyro tokio gera nuotaika, kad darau man patinkantį darbą ir iškart buvau įmestas į NBA sistemą ir to krepšinio čia aplinkui tiek daug, leidžia man jaustis taip, kad negalvojau, jog bus taip lengva pereiti iš krepšininko karjeros.
Džiaugiuosi, nes daugeliui žaidėjų labai sunku paleisti tą dalyką.“
M.Pocius juokiasi – Artūras Karnišovas seniai „parišęs su krepšiniu“.
„Nepamenu, kada paskutinį kartą jis buvo paėmęs kamuolį, – juokiasi M.Pocius. – Aš bandau link to eiti, bet man neleidžia – vis tiek esu verčiamas.“
Būtent T.Balčėtis vis išsitraukia Martyną pasižaisti vienas prieš vieną, trise prieš tris ar penkiese prieš penkis.
„Tas trys prieš tris visada atrodo labai tragiškai, – juokiasi M.Pocius. – Labai žemo lygio krepšinis – tikrai nieko įspūdingo. Bet gerai taip praleisti laiką, prasikvėpuoti ir palaikyti formą.
Ir su Tomu esame žaidę ne kartą. Manau, jis labai apsidžiaugs kai pasakysiu, kad jis yra nugalėjęs mane vienas prieš vieną.“
Artūras Karnišovas, Tomas Balčėtis ir Martynas Pocius dažnai leidžia laiką kartu.
Kai trijulė žygiuoja „Nuggets“ koridoriais, amerikiečiai juokauja, kad „eina lietuviška mafija“.
M.Pocius net pats stebisi – kartais vyrai nejučia pradeda kalbėtis angliškai, nes daugelis NBA terminų ir operacijų aiškiausiai suprantamos būtent originalia kalba.
Lietuviai daug bendrauja ne tik tarpusavyje. Į juos vis kreipiasi didieji Lietuvos klubai – „Žalgiris“, „Rytas“, prašantys rekomendacijos dėl ant NBA slenksčio esančių žaidėjų, kurie galėtų sužibėti Europoje.
„Kiek galime, padedame ir patariame. Lygiai taip pat mes kreipiamės į tuos klubus paklausti apie vieną kitą žaidėją“, – pasakoja M.Pocius.
Kai Martynas atvyko į Denverį, didieji darbai jau buvo įsibėgėję kaip garvežys. Jis atrado pareigose paaukštintus „Nuggets“ lietuvius, jau prasiskleidusius Denverio klubo talentus ir augantį komandos apetitą. M.Pocius greitai apsiprato mieste, jo bičiuliui kažkuo primenančiame Druskininkus.
Privilioti LeBroną į Amerikos Druskininkus
Druskininkai yra vienas gražiausių Lietuvos kurortų, kurio svečiams jis asocijuojasi su sanatorijomis, gražia gamta ir pasivaikščiojimais po atsipalaidavusį miestą.
Tomas Balčėtis juokiasi atradęs amerikietišką palyginimą Dzūkijos miestui. Kalnų apsupta Kolorado sostinė, jo akimis, yra amerikietiški Druskininkai.
Tik skirtumas tas, kad šie Druskininkai turi 600 tūkst. gyventojų ir iškilę per 1,5 km virš jūros lygio. Pavyzdžiui, kai miesto svečiai atvyksta į Denverį, jiems reikia kelių dienų priprasti prie tankesnio oro.
Tą pajusite vos išbėgę pabėgioti į lauką ar kilnodami svorius treniruoklių salėje. Juokaujama, kad ir vartoti alkoholį pirmosiomis dienomis nepatartina – lūžio taškas yra arčiau nei bet kur kitur. Dažniausiai svečiams dar pradeda džiūti lūpos, oda.
Čia 300 dienų per metus šviečia saulė, o bet kuria kryptimi šovę iš Denverio centro, per maždaug porą valandų pasieksite kalnus. Tiesa, būna ir gamtos išdaigų.
„Užvakar pas mus buvo 27 laipsniai šilumos ir saulė. Dar su šortais su vaikais vaikščiojom, supomės. O jau kitą dieną nuo kalnų atėjo didžiulė sniego audra. Viskas buvo paralyžiuota, o sniego – iki kelių. Bet po dviejų dienų čia vėl bus 20 laipsnių šilumos, ir gerai“, – balandžio viduryje juokėsi M.Pocius.
Specifinį orą jaučia ir NBA krepšininkai. Gal visai ne atsitiktinai „Nuggets“ šį sezoną pasiekė daugiausiai pergalių namuose visoje NBA – net 34.
Nors krepšinį šis miestas prisijaukino sunkiai.
Populiariausia Denveryje – amerikietiškojo futbolo komanda „Denver Broncos“, 2015-aisiais tapusi NFL čempione.
2015–2017 metais į „Nuggets“ rungtynes „Pepsi Center“ arenoje rinkdavosi mažiau žiūrovų nei į šio sezono Eurolygos mačus „Žalgirio“ arenoje – iki 14,7 tūkst.
Tačiau su pergalėmis ir naujomis jaunomis žvaigždutėmis į areną sugrįžo ir sirgaliai. Su 18,4 tūkst. žiūrovų lankomumo vidurkiu „Nuggets“ pasistiebė iki dvyliktos pozicijos visoje NBA.
Amerikos Druskininkų etiketė skamba smagiai, bet nevilioja.
NBA žvaigždėms dažnai reikia visų šių blizgučių, todėl Denveris nėra patraukliausių NBA laisvųjų agentų žemėlapio taške. Niujorkas, Majamis ar Los Andželas yra tie taškai, kurie išrikiuoti krepšininkų karjeros navigacijos viršūnėje.
„Todėl mums kartais sunku prisėsti su Kevinu Durantu ar LeBronu Jamesu“, – šypteli T.Balčėtis.
Nors minimalios derybos vyko.
2018-ųjų vasarą „Nuggets“ bandė užmegzti kontaktą su LeBronu Jamesu. Denverio klubo savininkas Stanas Kroenke yra labai artimas LeBrono agento Richo Paulo bičiulis.
„Kažkokia menka galimybė tikrai buvo, – neslėpė T.Balčėtis. – Tokių menkų galimybių mes visada turime. Bet jei pateksime į atkrintamąsias ir nueisime kažkur toliau, tai gal turėsime kokią nors galimybę ateityje.“
Beje, prieš trejetą metų „Nuggets“ buvo arti susitarimo su Dwyane'u Wade'u. T.Balčėčio teigimu, Denverio klubas jau buvo „beveik pasirašęs“ sutartį su NBA žvaigžde, tačiau veteranas paskutinę akimirką nusprendė keltis į gimtąją Čikagą.
„Nuggets“ šeimininkas – Stanas Kroenke. Jo turtas vertinamas 8,5 milijardo JAV dolerių.
S.Kroenkei priklauso didysis Londono „Arsenal“ futbolo klubo akcijų paketas, taip pat NFL komanda „Los Angeles Rams“, NHL klubas „Colorado Avalanche“, MLS komanda „Colorado Rapids“.
„Mūsų savininkai – sportiški, kovingi žmonės. Jie nori laimėti, – pasakojo T.Balčėtis. – Norisi, kad komanda būtų gera ir patektų į atkrintamąsias. Tada renkasi žmonės, gauni tam tikrą kiekį pinigų iš TV transliacijų. Kuo didesnis ažiotažas tavo komandai, tuo daugiau pinigų surenki.
Savininkams finansiniai dalykai visada bus vieni svarbiausių, bet nesinori, kad komanda šokinėtų aukštyn–žemyn. Norisi, kad komanda būtų bent atkrintamosiose, kad būtų noras eiti žiūrėti „Nuggets“ rungtynių.
Kadangi mūsų savininkai milijardieriai, jiems svarbus prestižas. NBA yra 30 savininkų, jie vieni su kitais konkuruoja ir visi puikiai žino, kad laimės tik vienas. Kai esi milijardierius, stengiesi prieš tuos draugus laimėti, kad ir koks sportas tai bebūtų.“
Žiedų medžioklė
2018–2019 m. sezoną lietuvių projektuojamas „Nuggets“ pagaliau prasibrovė į atkrintamąsias varžybas. Organizacija augo pamažu – kas metus gerino rezultatus 3–7 pergalėmis, kol galiausiai prisikasė iki atkrintamųjų lobio.
| Sezonas | Konf. vieta | Perg. | Pral. | % |
| 2013–2014 | 11 | 36 | 46 | .439 |
| 2014–2015 | 12 | 30 | 52 | .366 |
| 2015–2016 | 11 | 33 | 49 | .402 |
| 2016–2017 | 9 | 40 | 42 | .488 |
| 2017–2018 | 9 | 46 | 36 | .561 |
| 2018–2019 | 2 | 54 | 28 | .659 |
Lietuvių trijulė nejautė spaudimo nei iš vadovų, nei iš Denverio, tačiau tautiečiai patys suprato, kad jau laikas. Laukti dar mažiausiai metus būtų per sunku. Ypač po dviejų skausmingų pastarųjų sezonų, kai „Nuggets“ nuo atkrintamųjų varžybų skyrė vos viena pergalė.
Ypač sunki kelionė namo „Nuggets“ įgulos laukė pernai, kai Denverio klubas „gyvenk arba mirk“ rungtynėse Minesotoje klupo po pratęsimo ir po paskutinio reguliariojo sezono vakaro nepateko į atkrintamąsias.
Lėktuve pakeliui namo kompanija beveik nesikalbėjo tarpusavyje. „Nuggets“ biuro žmonės gavo savaitę atostogų. Ir tik prasipūtę galvas jie vėl grįžo į kontorą iš naujo braižyti projekto „Denveris atkrintamosiose“.
„Tai labiau alkis, ne spaudimas. Mes žinome, kad esame pakankamai geri ten būti. Ne tik patekti į atkrintamąsias, bet ir į kažką pretenduoti, – kalbėjo T.Balčėtis. – Svarbiausia, kad kasmet kilo rezultatai. Ir gana smarkiai. Tą padarėme be ryškių NBA superžvaigždžių, o tik su savo jaunais žaidėjais, kuriuos pasikvietėme per naujokų biržą.
Nikola Jokičius, Jamalas Murray'us, Garry Harrisas ir Paulas Millsapas yra mūsų branduolys. Su savo žaidėjais, jų natūraliu tobulėjimu mes sugebėjome pasiekti ne vieną papildomą pergalę. Manau, savininkams tai yra labai svarbu.
Gali pasiimti Jimmy Butlerį ir laimėti dar dešimt rungtynių, bet kitą sezoną tavo komandai gali būti sunku formuoti sudėtį ir tai gali tebūti laikinas pagerėjimas. O tai, ką darome mes, manau, yra ilgalaikis pagerėjimas.
Visada turi žiūrėti bent 2–3 metais į priekį ir stengtis priimti kuo racionalesnius sprendimus.“
„Manau, viskas atsiremia į tęstinumą, – apie sėkmingą Denverio krepšinio progresą kalbėjo M.Pocius. – Mūsų biuras čia dirba jau šeštą sezoną. Buvo labai blogų sezonų, bet savininkai parodė pasitikėjimą ir įteikė naujus kontraktus.
Ir su tuo pačiu treneriu Mike'u Malone'u buvo ir gerų, ir blogų sezonų, bet juo pasitikėjome ir leidome išpildyti viziją. Tas pats su žaidėjais, kuriems klubas suteikė galimybę mokytis ir tobulėti – dabar jie labai geri krepšininkai.
Tas tęstinumas duoda labai daug. Nenoriu girtis, bet mes labai džiaugiamės, kad turime tokią gerą aplinką. Pradedant savininkais, tęsiant biuru, žaidėjais, treneriais.
Tarp savininkų ir klubo biuro žmonių užsimezgė labai geras ryšys. O ir mes, biuro žmonės, labai gerai sutariame su trenerių štabu, kai treneriai – su žaidėjais. Pačioje komandoje, rūbinėje nuotaika yra superinė. Nėra jokių pykčių, pavydo ar dar kažko. Komanda labai draugiška ir vieninga.
Esu prisiklausęs visokių istorijų. Tikrai, ne visur būna geriausia aplinka. Būna, ateina į rūbinę, pasitreniruoja, atžaidžia, ir visi išsivaikšto namo. Niekas su niekuo nekalba. Tokių dalykų NBA tikrai yra. Bet mums pavyko.
Kai renkamės žaidėjus naujokų biržoje, žiūrime ne tik į talentą, bet ir į žmogiškąsias savybes. Mes norime, kad rūbinėje visi būtų „geri bachūrai“ ir vieni su kitais sutartų. Manau, tai labai daug duoda.
Esame viena jauniausių NBA komandų – pagal amžiaus vidurkį, antroje vietoje visoje NBA. Todėl mums reikėjo subręsti. Buvo daug rungtynių, kurias pralaimėjome paskutinėmis sekundėmis. Tas pats praėjusio sezono finišas su „Timberwolves“... Visa ta patirtis, visos laimėtos ir pralaimėtos rungtynės susidėjo.“
Šios jaunos kompanijos dar laukia daug sudėtingų iššūkių.
Jau Vakarų konferencijos ketvirtfinalio serija su „San Antonio Spurs“ Denveriui pareikalavo septintųjų rungtynių. „Nuggets“ netgi turėjo vytis Greggo Popovichiaus auklėtinius, bet prasibrovė į antrąjį atkrintamųjų etapą.
Jauniausia šio sezono NBA atkrintamųjų komanda pusfinalyje sutinka „Portland Trail Blazers“. Antroji vieta reguliariajame sezone „Nuggets“ leido išvengti „Houston Rockets“ ir „Golden State Warriors“ iki pat Vakarų konferencijos finalo. Bet NBA atkrintamųjų jaunėliai savo svajonių siekia pamažu. Ir Denverio lietuviai suvokia, kad „Nuggets“ yra labiau ateities komanda.
„Apie žiedus daug nekalbame, bet kalbame apie tai, kad galime eiti toliau, – atvirauja T.Balčėtis. – Kai „Warriors“ truputį apsiramins, manau, mes galime būti viena tų komandų.
Kas linksmiausia, mes prieš „Warriors“ visai neblogai atrodome. Aišku, atkrintamosiose gal būtų kita situacija, bet kasmet mes sugebame juos bent kartą ar du nugalėti.“
Didžiausios pergalės Denverio organizacijos laukia ateityje.
Ne veltui JAV sporto žiniasklaidos banginis ESPN prieš metus piešė „Nuggets“ panašius kontūrus kaip „Warriors“.
Tas paraleles įžvelgia ir „Nuggets“ lietuviai, suprasdami, kokią NBA aukso gyslą užtiko Kolorado valstijoje.
Ne Jonas Valančiūnas ar Domantas Sabonis dabar yra arčiausiai NBA čempionų žiedų. Tai smagi lietuvių kompanija, užaugusi NBA kontoroje kartu su šiuo metu viena stipriausių krepšinio komandų visame pasaulyje.
