Tai buvo lyg puikaus filmo pabaiga. „Paskutinio šokio“ dokumentika leido prisiminti herojišką Michaelo Jordano žaidimą šeštose 1998-ųjų metų NBA finalo rungtynėse Solt Leik Sityje. Per lemiamą rungtynių su „Utah Jazz“ minutę keturis taškus pelnęs ir šeštąjį titulą per aštuonerius metus „Chicago Bulls“ klubui nukovęs MJ su krepšiniu atsisveikino pataikęs ikonišku virtusį metimą.
„Buliai“ išsiskirstė būdami aukštumoje ir iškeltomis galvomis – treneris Philas Jacksonas nusprendė pailsėti nuo krepšinio, Scottie Pippenas buvo išsiųstas į „Houston Rockets“, Dennisas Rodmanas paleistas, o apie antrą išėjimą į pensiją paskelbė ir M.Jordanas.
„99,9 proc., jog krepšinio daugiau nebežaisiu“, – 1999-ųjų sausį sakė šešiskart finalų MVP rinktas MJ.
Sportinę avalynę ant vinies pakabinusi NBA ikona ne kartą pabrėžė, jog likimas pensijoje padėtų jam išsaugoti mitais ir legendomis apipintą karjeros palikimą, tačiau meilė šiam sportui ir vėl nugalėjo.
Kas paskatino trejus metus nežaidusį M.Jordaną sugrįžti į NBA bei užsivilkti „Washington Wizards“ marškinėlius? Komanda, kuri per paskutinius 13 metų atkrintamosiose buvo žaidusi vos kartą, bet ir tuomet nelaimėjo nė vieno mačo?
MJ grįžo, tačiau kamuolio ant parketo jis dar negainiojo.
Ilgametis „Wizards“ savininkas Abe'as Pollinas „Chicago Bulls“ legendai įteikė dosnų pasiūlymą – dalį klubo akcijų bei krepšinio operacijų prezidento poziciją, nuo kurios žodžio priklauso visi esminiai sprendimai organizacijoje.
„Aš ketinu „Wizards“ organizacijoje palikti savo įspaudus ir pėdsakus. Noriu apsukti šį klubą į reikiamą pusę, nes dabar komanda neišpildo savojo potencialo, – atvykęs į Vašingtoną teigė M.Jordanas. – Šios pareigos man yra naujas dalykas. Niekada neturėjau progos užimti vadovaujančios pozicijos ar turėti galimybę priimti svarbiausius sprendimus. Galbūt tai nėra sudedamoji dalis sėkmės, kuri padės komandą paversti laiminčia, o galbūt ir yra. Tame ir slypi šio bandymo grožis.“
„Aš neužsivilksiu „Wizards“ uniformos, – perėmęs Vašingtono klubo vadžias sakė M.Jordanas. – Aš turiu požiūrį į savo žaidimo stilių. Aš turiu požiūrį ir į tai, kaip reikia laimėti. Mano darbas ir atsakomybė šioje organizacijoje bus įsitikinti, ar galiu tai perduoti žaidėjams.“
Tarp namų Čikagoje ir biuro Vašingtone gyvenęs MJ pasinėrė į naują gyvenimo iššūkį, o pirmieji darbo metai praėjo ramiai, nedarant klube didelio perversmo.
Praėjus kiek daugiau nei metams, 2001-ųjų metų pavasarį, bene geriausiu visų laikų žaidėju tituluojamas atletas ėmė ruoštis dar vienam sugrįžimui.
Kas pasikeitė?
Vieni teigia, kad vidinę ugnį krepšininko širdyje užkūrė prieš keletą mėnesių sraigtasparnio aviakatastrofoje žuvęs Kobe Bryantas.
Čikagą palikęs Philas Jacksonas perėmė „Los Angeles Lakers“ komandos vairą, bet jis nebuvo patenkintas jaunosios žvaigždės požiūriu bei savanaudišku žaidimo stiliumi.
1999–2000 metų sezone, kai Kalifornijos ekipa viešėjo Čikagoje, Ph.Jacksonas surengė bendrą vakarienę su šiais dviem talentingais žaidėjais, tikėdamasis, jog M.Jordanas su savo patirtimi bei statusu padės tinkamu keliu pakreipti ir K.Bryantą.
Kalbama, jog pokalbis šio taško taip ir nepriėjo, nes „Lakers“ lyderis jau susitikimo pradžioje pareiškė, jog galėtų krepšinio aikštelėje išspardyti legendos užpakalį.
Kaip galėjote pamatyti „Paskutinio šokio“ dokumentikoje, tokias kalbas MJ priimdavo labai asmeniškai. Koks geresnis būdas užtildyti jaunąjį kolegą, nei vėl užsivilkti sportinę aprangą?
Kiti sako, kad krepšininką įkvėpė geras jo draugas Mario Lemieux, po trejų metų pertraukos sėkmingai tęsęs profesionalaus ledo ritulininko karjerą.
Krepšinio pasiilgęs atletas 2001-ųjų rugsėjo 25-ąją dieną, būdamas 38-erių metų amžiaus, pranešė apie antrąjį sugrįžimą į stipriausią planetos lygą.
„Grįžtu į žaidimą, kurį myliu, – sakė M.Jordanas. – Labai džiaugiuosi dėl „Wizards“, kuri turi pamatą tapti atkrintamųjų komanda. Džiaugiuosi turėsiantis galimybę pamokyti jaunuosius žaidėjus bei padėti jiems pakelti žaidimo lygį. Tai stipriai prisidėjo prie mano sprendimo grįžti.“
Norėdamas žaisti krepšinį, pagal lygos taisykles MJ turėjo atsisakyti klubo akcijų paketo.
Atletas paskelbė, kad savo, kaip krepšininko, atlyginimą, pirmąjį sezoną siekiantį 1 mln. JAV dolerių, jis paaukos nukentėjusiems per rugsėjo 11-osios teroro aktą Niujorke.
„Esu laimingas galėdamas priimti į NBA sugrįžtantį žaidėją Michaelą Jordaną, tačiau, kaip komisaras, nesu laimingas prarasdamas jį valdybos posėdžiuose, – sakė NBA komisaras Davidas Sternas. – Michaelas per pasaulį nešė džiaugsmą, o šiais sudėtingais laikais mūsų gyvenimuose trūksta džiaugsmo.“
Tiesa, nors tai buvo naujiena-bomba, tačiau didelio šoko žmonėms nesukėlė. Apie žvaigždės sugrįžimą pastaruosius mėnesius žiniasklaidoje kalbėta buvo daug.
MJ pavasario bei vasaros metu intensyviai dirbo bei ruošė kūną naujam iššūkiui. Pirmiausia jis teigė, kad sportuoja norėdamas numesti priaugtus kilogramus, tačiau vėliau ėmė organizuoti privačias stovyklas NBA žaidėjams, kuriose galėjo patikrinti savo sugebėjimus.
Įdomu tai, kad kartu su M.Jordanu į didįjį krepšinį grįžti mėgino bei apsivilkti „Wizards“ marškinėlius turėjo ir kitas legendinis NBA krepšininkas, vėliau televizijoje save atradęs Charlesas Barkley.
Bet kol M.Jordanas liejo prakaitą, Ch.Barkley atsitraukė nuo šio plano, jausdamas, kad jo fizinė kondicija nejuda link norimo taško. 38-ejų sunkusis krašto puolėjas teigė, jog jam nepavyksta įgauti sportinės formos, o sportuodamas jis tiesiog pavargsta.
2001-ųjų pavasarį MJ ėmė dėlioti naująjį „Wizards“ komandos paveikslą. Ekipos, kuri 2000-2001 metų sezone iškovojo vos 19 pergalių.
Jis pasamdė puikiai pažįstamą trenerį, su kuriuo praeityje trejus metus dirbo „Chicago Bulls“ ekipoje – Dougą Collinsą. Tai buvo keista situacija, nes krepšininkui teko žaisti pas strategą, kuriam pats įteikė kontraktą.
Jam teko žaisti ir su žaidėjais, kuriuos pats surinko į ekipą – ar panaudojęs šaukimą naujokų biržoje, ar gavęs žaidėją mainų būdu ar tiesiog sudarant su juo sutartį.
Didžiausiu nusivylimu tapo pirmuoju šaukimu 2001-ųjų NBA naujokų biržoje pasirinktas centras Kwame'as Brownas, kuriam ne kartą teko sugerti ir viešas MJ kritikos strėles.
Trejus metus nerungtyniavęs 38-erių M.Jordanas grįžo sau įprastu stiliumi – ilga pertrauka be žaidimo ir amžius pase krepšininko žaidimui kojos nekišo.
Nors rungtynės prieš „Indiana Pacers“ nutraukė 866 mačų seriją, kai MJ pelnydavo dviženklį taškų skaičių, tačiau tuomet jis užsikūrė.
Kitoje dvikovoje atletas surinko 51 tašką bei tapo vyriausiu lygos žaidėju istorijoje, pasiekusiu šią ribą. Tuomet sekė įspūdingos rungtynės prieš „New Jersey Nets“, kai krepšininkas pelnė 22 taškus iš eilės, o susitikimą baigė savo sąskaitoje turėdamas 45 taškus, 10 atkovotų kamuolių, 7 rezultatyvius perdavimus bei 3 perimtus kamuolius.
Atrodė, kad treji metai šiam žaidėjui didelių kliūčių nesukėlė.
Iki „Visų žvaigždžių“ savaitgalio MJ buvo vienas iš dviejų krepšininkų lygoje, rinkusių bent po 25 taškus, 5 rezultatyvius perdavimus bei 5 atkovotus kamuolius.
„Wizards“ tuo metu buvo iškovojusi 26 pergales bei patyrusi 21 pralaimėjimą, o M.Jordano pavardė šmėžavo MVP diskusijose.
Tačiau jis pervertino savo fizines galimybes, vis ignoruodavęs medikų patarimus pailsėti, taip išvengiant rimtų sužeidimų.
Didelį krūvį turėjęs atlaikyti krepšininkas patyrė kelio traumą, kuri po 60 rungtynių išmetė jį iš rikiuotės visai likusiai sezono daliai.
2001–2002 metų sezoną Vašingtono krepšininkai baigė iškovoję 37 pergales bei nepatekę į atkrintamąsias, o MJ per 60 mačų vidutiniškai rinko po 22,9 taško, atkovojo po 5,7 ir perėmė po 1,4 kamuolio, atliko po 5,2 rezultatyvaus perdavimo.
Antrąjį bei lemiamą sezoną MJ pasitiko optimistinėmis nuotaikomis. Jis ėmėsi darbų – mainų būdu įsigijo lygos žvaigždę 28-erių Jerry Stackhouse'ą, vietoj jo išsiuntęs kylantį žaidėją Richardą Hamiltoną. Akivaizdu, kad komandos vizija buvo ne ilgalaikė. Ji bandė siekti pergalių iškart.
JAV sostinės klubas įteikė kontraktą ir augančiam talentui Larry Hughesui, o pats MJ kilo nuo atsarginių žaidėjų suolelio.
Nors tai buvo keista situacija, bet MJ tikėjo, jog subūrė konkurencingą sudėtį.
Tiesa, daugybė traumų ir silpnas ekipos žaidimas jau sezono starte sugrąžino M.Jordaną jį į startinį „Wizards“ penketuką.
Nors jis žaidė solidžiai – rinko po 20 taškų, 6,1 atkovoto ir 1,5 perimto kamuolio, 3,8 rezultatyvaus perdavimo, tačiau „Wizards“ vėl iškovojo tik 37 pergales bei vėl nepateko atkrintamąsias.
Šiame sezone M.Jordanas tapo vieninteliu „Wizards“ krepšininku, žaidusiu visuose 82 reguliaraus sezono mačuose.
40-metis MJ demonstravo meistriškumą, nepavaldų laikui. Jis 42 kartus pasiekė 20 pelnytų taškų ribą, 9 kartus fiksavo bent 30 taškų kraitį, o 3 kartus pasiekė 40 arba didesnį taškų rodiklį.
Jis tapo pirmuoju 40-mečiu NBA žaidėju, kuriam pavyko pelnyti 43 taškus.
„Wizards“ filosofija žaisti per veteraną nepatiko atvykusiam J.Stackhouse'ui, kuris neseniai dalijosi mintimis apie žaidimą šalia MJ.
„Dėl milijono priežasčių norėčiau, jog nebūčiau persikėlęs į Vašingtoną. Žaidimas toliau vyko per Michaelą Jordaną. Darėme viską, ko jis norėjo. Startavome neblogai, bet jis norėjo pakeisti puolimą, nes jis vyko akcentuojant mane. Mike'as norėjo progų pasireikšti baudos aikštelės prieigose, žaidžiant vienas prieš vieną“, – sakė dukart „Visų žvaigždžių“ mače iki karjeros etapo „Wizards“ klube žaidęs J.Stackhouse'as.
MJ efektas davė ir didelę naudą klubui už aikštės ribų. Tai atsispindėjo sirgalių lankomumo skaičiuose – bilietai į „Wizards“ namų rungtynes buvo išpirkti visuose 2002-2003 metų sezono mačuose.
„Wizards“ tapo antra pagal lankomumą NBA komanda, kurios namų rungtynes vidutiniškai stebėdavo 20,172 sirgaliai, išvykų – 19,311 žiūrovų.
Kai visi suprato, kad tai yra paskutinis legendos sezonas, klubai ir sirgaliai atidavė MJ duoklę.
Paskutinėje dvikovoje Čikagoje sirgaliai atsistoję plojo keturias minutes, o „Miami Heat“ iškėlė krepšininko marškinėlius į arenos palubes, pažymėtus 23-uoju numeriu, nors M.Jordanas šioje komandoje niekada nežaidė.
Įdomu tai, kad paskutiniame „Visų žvaigždžių“ mače M.Jordanui vietą startiniame penkete siūlė ir Trace'as McGrady, ir Allenas Iversonas, bet jis atsisakė.
Tiesa, jis negalėjo atmesti Vince'o Carterio pasiūlymo.
Tai turėjo būti graži atsisveikinimo šventė, kurią galėjo vainikuoti pergalingas MJ metimas per Shawno Mariono rankas, tačiau ją sugadino kitoje atakoje prieš Kobe Bryantą prasižengęs Jermaine'as O'Nealas.
Pergalę po dviejų pratęsimų šventė „Vakarai“.
Asmeniniai rezultatai buvo geri, susidomėjimas didžiulis, tačiau, pasak klubo savininko Abe'o Pollino, kelią link sėkmingų komandinių rezultatų užkirto MJ perfekcionisto bruožai.
Buvęs bosas tapo komandos draugu, vadovaujančiu ir varinėjančiu žaidėjus, reiškiančiu jiems viešą kritiką žiniasklaidoje. Kartais šiurkščios legendinio žaidėjo manieros bei superžvaigždės statusas skaldė žaidėjus bei statė trenerį D.Collinsą į labai nepatogią poziciją.
Tai, kas veikė legendinėje „Bulls“, neveikė Rytų konferencijos antroje lentelės pusėje plūduriuojančioje „Wizards“.
Nors krepšinio operacijų prezidentu tapęs Michaelas Jordanas buvo padėjęs parašą po penkerių metų sutartimi, tačiau, nemažai krepšinio visuomenės nuostabai, „Wizards“ savininkas Abe'as Pollinas jį atleido.
„Klube buvo nesveika atmosfera, – sakė A.Pollinas po penkių mėnesių po garsiojo MJ atleidimo. – Atmosfera nebuvo sveika, jog galėtume sukurti laimingą organizaciją ar pergalingą komandą.“
MJ klaidas vardindamas A.Pollinas pirštu bedė į ant suolo pasodintą Larry Hughesą, kurį startiniame penkete pakeitė Tyronnas Lue. Jam nepatiko ir atlikti mainai klube bei sudegintas pirmasis šaukimas išnaudojant jį Kwame'ui Brownui.
„Organizacijoje jutau nelaimingumo ir nesutarimo kvapą. Jutau, kad padėtis buvo bloga“, – MJ darbą „Wizards“ klube, trukusį daugiau nei trejus metus, įvertino savininkas.
M.Jordanas pasijuto išduotas. Jis tikėjosi, kad baigęs krepšininko karjerą atgaus savo nedidelę akcijų dalį, bet to nebuvo.
Puikus žaidėjas nebūtinai bus puikus ofise.
Nors MJ etapas Vašingtone, kaip vadovaujančio žmogaus, nesusiklostė, tačiau, būdamas 40-ies metų amžiaus, jauniesiems kolegoms jis demonstravo aukštą meistriškumą, kuriam atskleisti netrukdė net ir trejų metų pauzė be krepšinio.
