Prieš keletą metų buvusio „Chicago Bulls“ žaidėjo Judo Buechlerio dukra Reily Los Andželo oro uoste netikėtai pastebėjo ilgametį tėčio komandos draugą Scottie Pippeną. Ji iškart parašė žinutę tėčiui apie netikėtai pastebėtą įžymybę.
Ilgai netrukus telefonas suskambo.
„Riley! Apsisuk ir pristatyk save tam žmogui. Pasakyk jam, kokia esi dėkinga dėl to, ką jis padarė dėl tavo tėvo“, – sakė J.Buechleris.
Krepšininko dukra kreipėsi į legendinį „Bulls“ krepšininką.
„Jis buvo labai malonus. Ir tai, jog pastūmėjau ją pabendrauti su Scottie Pippenu tokiu keliu, tik parodo, kaip stipriai aš myliu šį vaikiną“, – apie buvusį komandos draugą kalbėjo triskart NBA čempionu su „Bulls“ tapęs J.Buechleris.
Komandos draugai šiltai prisimena S.Pippeną, ypatingai tie, kurie prisijungė prie „Bulls“ komandos Čikagą laikinai palikus Michaelui Jordanui, o ekipoje šie žaidėjai liko ir į krepšinį sugrįžus superžvaigždei.
Randy Brownas, kuris su „Bulls“ sutartį sudarė 1995-aisiais, kiekvieno pokalbio su S.Pippenu pabaigoje pasako, kaip jį myli.
Paskutinėje komandinėje vakarienėje, vykusioje po kelių dienų po laimėtų NBA titulo 1998-aisiais, treneris Philas Jacksonas nusivedė auklėtinius į atskirą kambarį ir paprašė jų pakelti tostą už kažkurį komandos draugą.
Judas Buechleris pasveikino Scottie Pippeną.
„Taip, tai teisybė. Tikėjausi ir norėjau, jog Scottie iškeliautų kitur ir gautų didelį atlyginimą. Gautų tai, ko jis taip stipriai nusipelnė“, – prisiminė pats krepšininkas.
Komandos draugai nepyksta, kad S.Pippenas delsė atlikti pėdos operaciją 1997-ųjų spalį, dėl ko praleido 2-3 mėnesius be krepšinio.
Jie užjautė puolėją dėl jo kontrakto situacijos, bet suprato, kodėl Scottie kadaise troško ilgalaikio susitarimo, garantuosiančio saugumą. Jie suprato ir tai, kodėl krepšininkas piktinosi, kai tapo aišku, kad jis uždirba per mažai.
S.Pippenas ir jo 11 brolių bei seserų užaugo dviejų miegamųjų name Arkanzase.
„Mes suprantame, kodėl jis priėmė tokį pasiūlymą, – sakė Willas Perdue, S.Pippeno komandos draugu buvęs aštuonis sezonus. – Jis buvo šeimos žmogus.“
„Mes jautėme ir supratome jo skausmą. Norėjome, kad jis žaistų, bet supratome situaciją“, – teigė R.Brownas.
S.Pippenas komandai buvo davęs tiek daug, kad galėjo atsipūsti. „Jį mylėjo visi“, – sakė Steve‘as Kerras, žaidęs Čikagoje nuo 1993-ųjų iki 1998-ųjų.
„Jis mėgstamiausias mano komandos draugas „Bulls“ komandoje“, – teigė Billas Wenningtonas, su šia ekipa laimėjęs tris titulus.
Dalis šios meilės kilo dėl krepšininko žaidimo stiliaus – nesavanaudiško žaidimo, perdavimų, noro gintis prieš geriausius priešininkus.
Dalis dėl to, jog S.Pippeno lyderystė skyrėsi nuo M.Jordano.
„Jis puikiai papildė Michaelą, – sakė S.Kerras. – Michaelas buvo griežtas. Turėjai būti pasiruošęs jo kritikai kiekvieną dieną. Tuo metu Scottie tave apkabins ir pasiteiraus, ar viskas yra gerai. Tai geros sielos žmogus.“
Buvę „Bulls“ žaidėjai pabrėžia, kad tai nėra kritika M.Jordano atžvilgiu. Jiems reikėjo jų abiejų, skirtingų ir kitokių. Jie sudarė atsvarą vienas kitam.
Kaip atvaizduojama ir „Paskutinio šokio“ dokumentikoje, M.Jordano bauginimo taktikos buvo iš noro nuvesti komandą iki aukščiausio pakylos laiptelio.
Net tie komandos draugai, kurie nesižavėjo jo metodais bei provokacinėmis kalbomis, pritaria, jog tai davė postūmį siekiant rezultatų.
Jiems įdomu, kaip komanda būtų funkcionavusi, jei antras geriausias žaidėjas komandoje būtų bendravęs kitaip, nei tą darė S.Pippenas.
Kas, jeigu S.Pippenas būtų buvęs toks negailestingas, koks buvo M.Jordanas? Ar komanda prie dviejų diktatorių būtų sprogusi? Ar tai būtų turėję įtakos S.Pippeno statusui komandoje?
Pirmosios 1998-ųjų NBA finalo rungtynės. „Chicago Bulls“ atsilieka 3 taškais prieš „Utah Jazz“, o iki dvikovos pabaigos liko minutė.
S.Pippenas šveitė tritaškį, po kurio sekė minutės pertraukėlė.
„Bulls“ žaidėjai susibūrė į krūvą, M.Jordanas davė pamokų kolegai, nes tą vakarą žaidimas jam ėjosi puikiai. MJ buvo nusivylęs, kad nesulaukė perdavimo, nors S.Pippeno metimas buvo taiklus.
Tai vienas iš daugelio karštų Čikagos lyderių pokalbių.
„Tarp Michaelo ir Scottie kildavo daug karštų diskusijų, bet jos niekada nebuvo nepagarbios. Tai atsirasdavo iš noro laimėti“, – sakė S.Kerras.
Kas, jeigu S.Pippenas būtų buvęs drovus ir nepalaikantis komandos draugų, kai jie savimi abejoja?
Kai Randy Brownas strigo trikampio puolimo schemose, S.Pippenas jį nusivedė į šoną.
„Tu nežaisi, jei nesuprasi, kaip tai veikia, – komandos draugą mokė vienas „Bulls“ lyderių. – Žinau, ką tu gali duoti komandai, bet treneriui reikia tavimi pasitikėti.“
Jis buvo padrąsinantis, o ne priekaištaujantis. Scottie matė, kaip naujokai klimpsta trikampio puolimo taktikoje.
„Tai buvo lyg kinų kalba mums“, – teigė Horace‘as Grantas.
„Scottie buvo kantrus, – sakė Pete‘as Myersas, sugrįžęs į „Bulls“ 1993-aisiais. – Kitu atveju viskas būtų buvę daug sudėtingiau.“
S.Pippenas pripažino klaidas bei saugojo komandos draugus.
Viename mače prieš „Indiana Pacers“ S.Pippenas liepė komandos draugui B.Wenningtonui dvigubinti gynyboje varžovų centrą Riką Smitsą, nors trenerio planas buvo priešingas.
Kitą dieną, kai vyko video analizė, Philas Jacksonas sustabdė vaizdajuostę ir paklausė: „Billy, ką po velniais tu čia darei?“
Tuomet prabilo S.Pippenas: „Treneri, aš jam liepiau taip elgtis.“
„Dauguma žaidėjų Scottie vietoje būtų tylėję bei palikę mane kabėti“, – sakė B.Wenningtonas.
Per pirmuosius trejus čempioniškus „Bulls“ metus P.Jacksonas dažnai bardavo įžaidėją B.J.Armstrongą, nors tai būdavo Scottie kaltė.
„Supratau, kad treneris negali rėkti ant S.Pippeno, tai išsiliedavo ant manęs“, – teigė krepšininkas.
S.Pippenas prisiimdavo kaltę per komandos susibūrimus ar atsiprašydavo B.J.Armstrongo aikštelėje.
„Nors jam nereikėdavo nieko sakyti“, – teigė įžaidėjas.
Net ir pirmuosiuose sezonuose S.Pippenas „buliams“ suteikė taip reikiamo balanso. Jis buvo puikus šalia diktatoriaus M.Jordano.
„Aš visada žmonėms kartoju, jog Scottie yra geriausias komandos draugas, kokį tik esu turėjęs, – teigė Stacey Kingas. – MJ tave spaus, o Scottie sakys: „Nebijok, neklausyk jo, viskas bus gerai“.“
Žaidėjai, sudarę sutartis su „Bulls“ M.Jordanui būnant beisbolo komandoje, užaugo komfortiškomis sąlygomis šalia S.Pippeno.
MJ sugrįžimas buvo lyg žemės drebėjimas. Žaidėjai klausė S.Pippeno patarimo.
„Senbuviai žinojo Michaelo asmenybę, bet ne vėliau pasijungę žaidėjai. Jie žinojo skrajojančio Jordano personažą. Michaelas prisijungė prie komandos ir pradėjo žaisti, tad žaidėjai negalėjo jo pažinti geriau. Scottie žinojo tai, jis suprato, kad turi sutvarkyti situaciją“, – teigė B.J.Armstrongas.
Tai susiję ir su Toni Kukočiumi, kuris tapo S.Pippeno bei Jerry Krauso‘o nesantaikos simboliu. Kroatas buvo vadinamas „Jerry berniuku“ bei kritikuojamas dėl gynybos.
T.Kukočius priėmė kritiką ir dirbo ties gynyba, o tai švelnino S.Pippeno požiūrį.
„Aš myliu Scottie, – sakė T.Kukočius. – Per pirmuosius dvejus metus man labiausiai padėjo būtent jis. Niekada negalvojau, kad tai pikta kritika. Jis tiesiog norėjo mane stumti į teigiamą pusę.“
Aplinkybės sudrebino jų santykius 1994-aisiais, S.Pippenui atsisakius eiti į aikštelę trečiosiose atkrintamųjų varžybose prieš „New York Knicks“, kai iki mačo pabaigos likus 1,8 sekundės.
P.Jacksonas nubraižė derinį skirtą T.Kukočiui, o kamuolį iš užribio išmesti turėjo būtent S.Pippenas.
Toks nepaklusnumas galėjo suskaldyti „Bulls“.
T.Kukočiaus taiklus pergalingas metimas su sirena prisidėjo prie situacijos gydymo, nors Billas Cartwrightas, komandos veteranas, žaidėjų akivaizdoje rūbinėje po mačo ėmė skalpuoti S.Pippeną, teigdamas, kad buvo labai įskaudintas.
„Bulls“ lyderis sėdėjo tyloje bei lyg sugertukas priėmė kritiką.
Jis suprato, kad padarė klaidą. Pasak H.Granto ir B.Wenningtono, S.Pippenas atsiprašė.
Žaidėjai buvo nusivylę, bet jie bandė įsivaizduoti, kaip būtų reagavę žvaigždės vietoje. „Jis buvo geriausias mūsų žaidėjas, – sakė H.Grantas. – Jis tikriausiai turėjo atlikti šį metimą. Philas turėjo nubrėžti derinį jam. Žinoma, tai nėra pasiteisinimas neiti į aikštelę. Mes buvome nusivylę, Scottie irgi buvo nusivylęs.“
Situacija ėmė taisytis, žaizda gijo. Krepšininkas per ilgą laiką komandoje buvo užsitarnavęs didelį pasitikėjimą, tad ši klaida viso to nenubraukė.
„Viskas buvo gerai. Jam buvo užtemęs protas, bet jis viską paliko praeityje, suprato klaidą“, – teigė H.Grantas.
1993-94 metų sezono „Bulls“ žaidėjams, įskaitant naujokus, buvo labai įdomu, kaip S.Pippenas žvelgs į galimybę žaisti be M.Jordano.
Ar jis tai priims, kaip galimybę įtvirtinti savo statusą?
Tai buvo geriausias šio žaidėjo karjeros sezonas. MVP rinkimuose jis užėmė trečią vietą, o „Bulls“ iškovojo 55 pergales. Jis tai pasiekė nebėgdamas nuo trikampio puolimo filosofijos ar savo natūralaus temperamento.
„Jis neatėjo su požiūriu, kad „Bulls“ yra jo komanda. Jis norėjo mūsų pagalbos. Jis išmoko iš MJ, kad jam reikia mūsų pagalbos“, – sakė H.Grantas.
S.Pippenas skynė savo kelią, nors daugelį metų nebuvo tinkamai įvertintas. Treniruočių metu jis buvo labai konkurencingas, kaip ir M.Jordanas, o dėl to netruko konfliktų su komandos draugais.
Kai MJ sugrįžo, Philas Jacksonas pagrindinius du savo žaidėjus išskirdavo į skirtingas komandas.
„Scottie persekiodavo Michaelą“, – sakė asistentas Jimas Cleamonsas.
Karjeros pradžioje S.Pippenas negalėjo pataikyti tolimų metimų, bet ties tuo dirbo. Nors niekada ir netapo tikru metiku.
1994-aisiais S.Pippeno vedama „Bulls“ pralaimėjo antrajame atkrintamųjų rate, o atletui taip ir nepavyko įtvirtinti savo, kaip geriausio žaidėjo nugalėtojų komandoje, statuso.
„Bulls“ buvo per vieną švilpuką, kad pirmautų serijoje 3-2, šeštąsias rungtynes žaistų Čikagoje, o konferencijos finale jų lauktų 47 pergales reguliariame sezone iškovojusi „Indiana Pacers“.
Kaip patekimas į finalą be M.Jordano būtų pakeitęs S.Pippeno karjeros palikimą?
S.Pippenui sunkiai sekdavosi susitvarkyti su žiniasklaidos dėmesiu, kai MJ neturėjo problemų. Kai žurnalistai prašydavo įvertinti komandos draugo pasirodymą, S.Pippenas kartais atsiliepdavo nemandagiai, o kitą dieną atsiprašydavo.
„Nemanau, kad jis suprato, kaip MJ mums tai palengvindavo“, – sakė Willas Perdue.
Jis buvo ribotas taškų rinkėjas, neturėjęs gero vidutinio metimo, tad tais laikais be šių įgūdžių būdavo sunku tapti geriausiu žaidėju čempioniškoje komandoje. Varžovai dažnai statydavo žemesnį gynėją prieš jį, galvodami, kad S.Pippenas jų neįveiks.
Kartais jie būdavo teisūs, o kartais įniršęs S.Pippenas juos sudraskydavo aikštelėje.
Kaip antrasis žmogus komandoje, S.Pippenas buvo nuostabus. Konstruojant čempionišką komandą kartais antras žmogus tapdavo svarbesniu už pirmąjį. Jie stumdavo pirmąjį į priekį. Jie atlaisvindavo puolimą, tačiau netempdavo pirmojo žaidėjo įvertinimo.
S.Pippeno įvertinimas, kaip geriausio visų laikų antro žmogaus komandoje, nėra jo nuvertinimas. Dėl to jis netampa prastesniu žaidėju už kai kuriuos kitų komandų lyderius, kurie rinko geresnes statistikas, bet niekada nelaimėjo titulo.
S.Pippenui pasisekė, kad žaidė su geriausiu visų laikų žaidėjų M.Jordanu, o M.Jordanui pasisekė šalia savęs turėti S.Pippeną.
Sunku rasti atitikmenį S.Pippenui krepšinio istorijoje. Vieni puolėjai neturi tokių žaidimo organizavimo gebėjimų ar aukščiausio lygio gynybos, kiti neturi tokių fizinių gebėjimų.
„Scottie galėdavo pelnyti tašką, o jausdavosi lyg būtų pelnęs 30“, – sako R.Brownas.
Jis atliko svarbias funkcijas 1997 ir 1998 metų NBA finaluose, kuriuose „Chicago Bulls“ kovėsi su „Utah Jazz“, o varžovų komandoje dominavo Johno Stocktono ir Karlo Malone‘o žaidimas „du prieš du“.
„Jis geriausiai užkamšydavo aikštelę, užkirsdavo perdavimų linijas, kiek man yra tekę matyti. Jis galėjo gintis praktiškai prieš bet ką“, – teigė S.Kerras.
S.Pippenas yra vienas iš trijų žaidėjų, įskaitant M.Jordaną ir Hakeemą Olajuwoną, kuriam per sezoną pavyko perimti 200 kamuolių ir blokuoti 100 metimų.
„Jis mėgdavo rizikuoti, bet tam nepasiteisinus galėdavo susigrąžinti poziciją, – pasakojo B.J.Armstrongas. – Jei pražiopsodavau įkirtimą, tai būdavo viskas, jei Scottie pražiopsodavo, jis galėdavo atsitiesti ir blokuoti metimą.“
S.Pippenas buvo pagrindinis „Bulls“ žaidėjas gynyboje. Jis buvo puikiai išsilaikęs, pirmuosiuose 10 sezonų sužaisdavęs bent po 72 rungtynes.
„Scottie jungė visus žaidėjus komandoje. Buvome gera komanda, bet su Scottie tapome puikia. Negali sakyti, kad myli krepšinį, bet tau nepatinka Scottie Pippeno žaidimo stilius“, – sakė B.J.Armstrongas.
