Prieš 2000–2001 m. sezoną „Knicks“ išmainė savo komandos veidą Patricką Ewingą ir nuo to laiko laimėjo vos vieną atkrintamųjų varžybų seriją bei turi trečią prasčiausią pergalių ir pralaimėjimų santykį.
Atrodo, kad viena blogiausių NBA ekipų per pastaruosius 16 metų turėtų bent jau dažnai lankytis naujokų biržos pirmame pasirinkimų trejete, tačiau nieko panašaus.
„Knicks“ sugebėjo „susimauti“ ir šioje vietoje.
Pagal NBA modelį, jeigu tavo ekipa yra prasta – tu gauni kur kas geresnes galimybes pasirinkti gerą krepšininką naujokų biržoje. Logiška? Žinoma. Tačiau palyginkime visų ekipų naujokų biržos pasirinkimų vidurkius.
Duomenys buvo lyginami nuo 2000–2001 m. iki 2015–2016 m. sezono, o „Knicks“ priklauso vos šeštas geriausias vidutinio pasirinkimo rodiklis.
Trumpam apie tai pagalvokite. Per pastaruosius 16 metų už „Knicks“ blogesnius šaukimus NBA naujokų biržoje turėjo „Spurs“, „Mavericks“, „Heat“, „Lakers“ ir „Pacers“. Visos šios komandos labai vėlai rinkosi lygos talentus, nes šiame tūkstantmetyje tiesiog demonstravo gerus rezultatus aikštėje.
Taigi, „Knicks“ klubui priklauso didžiausias skirtumas nuo rezultato, kurį jie turėtų demonstruoti, bei realybės.
Žinoma, šiek tiek kalta ir sėkmė. Nuo to laiko, kai „Knicks“ į savo komandą pirmuoju šaukimu pasirinko Patricką Ewingą, jiems nė karto nepavyko gauti aukštesnio šaukimo, nei nurodo prognozė.
Keturias pozicijas jie prarado 1986 metais, tris – 1987-aisiais, vieną – 2008 metais bei dvi 2015 m. Vienintelį savo pirmojo trejeto šaukimą „Knicks“ praeityje išmainė į vidurio puolėją Eddy Curry, kuris visiškai nepateisino lūkesčių. O „Bulls“ 2006-aisiais su Niujorko antruoju šaukimu pasirinko LaMarcusą Aldridge'ą.
Tai pasako labai daug. Labiausiai sau kenkia būtent pati komanda. Per 16 pastarųjų naujokų biržų net 8 kartus „Knicks“ atidavė savo pirmąjį šaukimą kitai komandai arba jį išmainė už žemesnį šaukimą bei kažkokį krepšininką.
Net penkis kartus Niujorko ekipos atiduotas šaukimas pateko tarp 14 aukščiausių, o taip nutiko ir 2006-aisiais L.Aldridge'o atveju.
Tačiau buvo ir tokių atvejų, kai šaukimą „Knicks“ pavyko išsaugoti iki pat paskutinės sekundės, bet jis vis tiek buvo atiduotas kitiems. Štai 2002-aisiais Niujorko ekipos vadovai pasirinko Nene, tačiau tą pačią naktį jį išmainė į Antonio McDyessą.
Pastarasis klubui per 18 rungtynių beveik nepagelbėjo kovojant dėl pergalių, o galų gale buvo išmainytas į Stephoną Marbury.
Nene atvejis nėra išskirtinis, nes „Knicks“ per pastaruosius 16 metų atliko ne vieną sunkiai protui suvokiamą sprendimą.
Galbūt jie sugebėjo patys pašaukti Nene ar Kristapą Porzingį, tačiau dažniausiai šie žaidėjai yra galų gale išmainomi į krepšininkus, kurių vertė būna gerokai mažesnė.
Pirmas žingsnis yra išsaugoti savo šių metų šaukimą, o 2017-aisiais „Knicks“ turės teisę pasirinkti aštunti. Ar pavyks pasipildyti perspektyviu žaidėju?
O gal istorija kartosis?
