Mūšiuose patikrinti „kariai“ ar jaunieji „leprekonai“ – kas kels NBA taurę?

„Warriors“ po trejų, o „Celtics“ po 12 metų pertraukos sugrįžo į kovą dėl NBA titulo.

Stepheno Curry vedami „kariai“ dominavo NBA lygoje 2015-2019 metais, kai net penkis sykius žaidė finale ir iškovojo tris čempionų titulus. Iš viso „Warriors“ finale grūmėsi dešimt kartų ir NBA čempionų titulą laimėjo šešissyk.

Tuo tarpu „Celtics“ daugybę dešimtmečių buvo tituluočiausia NBA komanda, kol prieš dvejus metus „Los Angeles Lakers“ laimėjo 17-ąjį NBA titulą ir pasivijo „leprekonus“. Dabar „Celtics“ 22-ą kartą žais NBA finale ir bandys vėl atitrūkti nuo juos pavijusių „ežerinių“.

Skirtingi keliai link finalo

Nors išbėgo į tą pačią finišo tiesiąją, kelią link finalo „kariai“ ir „keltai“ įveikė skirtingą.

„Celtics“ atkeršijo trims komandoms, kurios ankstesniais sezonais užbaigė jų pasirodymą. Visos jos buvo laikomos realiomis pretendentėmis į titulą.

Pirmajame atkrintamųjų etape Bostonas užbaigė priešsezoninių favoritų „Brooklyn Nets“ agoniją, laimėdamas seriją 4-0. „Nets“ „keltus“ buvo eliminavę praėjusių metų atkrintamosiose.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jaysonas Tatumas

Konferencijos pusfinalyje „Celtics“ 4-3 įveikė Khriso Middletono neturėjusią, bet įspūdingo Giannio Antetokounmpo vedamą ir titulą gynusią „Milwaukee Bucks“ ekipą. „Elniai“ Bostono klubą išmetė 2019-ųjų metų Rytų pusfinalyje.

Rytų finale „Celtics“ susitvarkė su „Miami Heat“ klubu 4-3. Prieš dvejus tame pačiame etape Floridos komanda laimėjo 4-2 ir užkirto kelią „leprekonams“ kautis dėl titulo prieš „Lakers“.

Laimėję dvejas lemiamas septintąsias serijų rungtynes, „Celtics“ jau pakartojo NBA rekordą, tad jeigu iki lemiamo susitikimo ir seriją prieš „Warriors“ bei ją laimėtų, „keltai“ taptų absoliučiais lygos rekordininkais.

„Warriors“ nueitas kelias šį sezoną atrodo lengvesnis.

Pirmajame rate jie įveikė Nikolos Jokičiaus vedamą, bet Jamalo Murray ir Michaelo Porterio neturėjusią „Denver Nuggets“ komandą.

Antrajame rate „kariai“ kovėsi su „Memphis Grizzlies“, kurie sužaidė ambicingą sezoną, bet finišo tiesiojoje prarado Ja Morantą ir suklupo prieš „auksinės valstijos“ komandą 2-4.

Konferencijos finale „kariams“ iššūkį metė Luka Dončičius ir „Dallas Mavericks“, bet šių baterijos atrodė nusekusios mėginant suspėti paskui žaibišką ir intensyvų „Warriors“ krepšinį – Steve'o Kerro komanda laimėjo 4-1.

Tad nors nebeturi K.Duranto, o lyderiai jau senokai įkopė į ketvirtą dešimtį, „Warriors“ šiemet įveikė trečią lengviausią kelią link NBA finalo – mažiau kartų Vakarų konferencijos atkrintamosiose jie buvo suklupę tik 2015 ir 2017 metais.

Kam tas Durantas?

Kai prieš keletą metų „Warriors“ dominavo NBA lygoje ir tik dėl ne laiku užklupusių traumų nelaimėjo trečio iš eilės titulo 2019 metais, daugelis NBA gerbėjų badė pirštu į žvaigždėtą komandos sudėtį, o pirmiausia – Keviną Durantą.

Bet prabėgo treji metai nuo tada, kai KD pakėlė sparnus ir nutūpė Brukline, o „Warriors“ – vėl finale.

Daugelio jau nurašyti „kariai“ vėl iš naujo sužydėjo vedami tų pačių, svarbiausiose kovose išbandytų lyderių.

Po kelių nesėkmingų sezonų, kuriuose pasitaikė ir traumų, vėl į MVP formą sugrįžo Stephenas Curry. Nors Stephas šį sezoną jau rečiau surengia tuos pašėlusius keliolikos tritaškių vakarėlius, kokių jis ne vieną fiksavo prieš kelerius metus, tačiau keli sezonai be Klay Thompsono leido S.Curry sustiprėti fiziškai ir pasiruošti kitai karjeros stadijai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Stephenas Curry

Nors šiose atkrintamosiose gynėjas išmeta mažiausiai tritaškių nuo 2013-2014 m. sezono (vid. 9,9), bet kur kas dažniau lenda į baudos aikštelę, meta po 6,3 baudos metimo per mačą ir yra solidesnis gynyboje, kur sugeba atlaikyti ir varžovų siūlomą fizinį kontaktą.

Be to, nors mažiau kartų grasina varžovams iš už tritaškio linijos, S.Curry išlieka didžiausiu varžovų siaubu savo judėjimu be kamuolio, kai neretai prie savęs pritraukia kelis gynėjus ir leidžia komandos draugams užbaigti atakas visiškai laisviems. O ir Stepho tritaškiai, nors ir retesni, bet yra ypač skaudūs varžovų gynybai, koncentruojančiai dėmesį į jį, bet kartas nuo karto gaunančiai skaudžius visų laikų geriausio NBA snaiperio dūrius.

Kritikus nutildė tarp geriausiai besiginančių NBA krepšininkų vėl įsiterpęs Draymondas Greenas. Jis šį sezoną veikiausiai būtų laimėjęs NBA gynybos specialisto prizą, jei ne patirta nugaros trauma ir praleisti 36 susitikimai reguliariajame sezone. O ir puolime, nepaisant prasto 29,6 proc. tritaškių pataikymo, D.Greenas išlieka nepakeičiamas „Warriors“ variklis savo aikštės matymu, perdavimais ir užtvaromis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Luka Dončičius ir Draymondas Greenas

Po sudėtingų Achilo sausgyslės ir kryžminių kelio raiščių traumų atsigavo ir Klay Thompsonas. Nors snaiperis nebėra tas abiejose aikštės pusėse varžovus gąsdinantis ginklas, tačiau Klay atkrintamosiose jau parodė, kad kone vienas gali lemti „Warriors“ pergales.

Po 8,9 tritaškio per susitikimą išmetantis ir juos solidžiu 39,9 proc. tikslumu pataikantis K.Thompsonas šiose atkrintamosiose jau tris sykius viršijo 30 taškų ribą, o lyg tyčia „Warriors“ dažniausiai pralaimi tada, kai prastai rungtyniauja šis krepšininkas – dukart jam pelnius mažiausiai taškų (12), „kariai“ nusileido tiek „Memphis Grizzlies“, tiek „Dallas Mavericks“.

„Warriors“ atgaivino ir Minesotoje jau nurašyto Andrew Wigginso karjerą – šis sezono viduryje, gal kiek ir nepelnytai, bet žaidė „All-Star“ rungtynių starto penkete, o Vakarų konferencijos finale žibėjo prieš Luką Dončičių.

Daug nuopelnų „Warriors“ organizacijai galima atiduoti ir už talentų paiešką – dar prieš dvejus metus Jordanas Poole'as žaidė G lygoje, o dabar yra vienas svarbiausių potencialiai čempioniškos komandos žaidėjų, atkrintamosiose renkantis po 18,4 taško.

Atkrintamosiose S.Kerras jau spėjo panaudoti ir naujokus Jonathaną Kumingą bei Mosesą Moody, o iki traumos labai svarbus komandai buvo gynybos specialistas Gary Paytonas, savo vaidmenį randa ir serbas Nemanja Bjelica, Otto Porteris bei po krepšiais prieš „Grizzlies“ ir „Mavericks“ karaliavęs Kevonas Looney.

Savos sienos padeda (?)

Finalo serija prasidės San Fransiske, o jei prireiks septynerių rungtynių, lemiamas susitikimas irgi vyks ten.

Nors „Warriors“ reguliariajame sezone užėmė trečiąją vietą Vakarų konferencijoje, o „Celtics“ liko antri Rytuose, „kariai“ namų aikštės pranašumą finale įgavo dėl didesnio pergalių skaičiaus – jie laimėjo 53 kartus, o „keltai“ 51.

Įdomu tai, kad namų aikštės pranašumą Kalifornijos komanda būtų turėjusi ir prieš Rytų konferencijoje pirmą buvusią „Miami Heat“ komandą.

Savos sienos S.Kerro komandai kol kas padeda. Atkrintamosiose „Warriors“ namuose yra laimėję visus devynis mačus ir taikosi į NBA rekordą.

„Scanpix“/AP nuotr./Klay Thompsonas pataikė svarbų tritaškį ir „Warriors“ laimėjo rungtynes.

Jei nepralaimės rungtynių namuose ir finalo serijoje, „kariai“ bus iškovoję mažiausiai 11 pergalių be pralaimėjimų ir pagerins keturių iki šiol 10-0 rezultatus užfiksavusių komandų pasiekimus.

Tai padaryti ligšiol buvo pavykę tik 1977-ųjų „Portland Trail Blazers“, 1986-ųjų „Celtics“, 1987-ųjų „Los Angeles Lakers“ ir 1996-ųjų „Chicago Bulls“. Visos šios ekipos tapo NBA čempionėmis.

Tiesa, „Warriors“ turimas namų aikštės pranašumas neturėtų pernelyg gąsdinti „Celtics“ vyrų.

Jie šiose atkrintamosiose svečiuose žaidžia net geriau negu namuose – varžovų aikštėse iškovojo 7 pergales ir patyrė 2 pralaimėjimus, kai savų sirgalių akivaizdoje Bostone „Celtics“ laimėjo 5 sykius ir pralaimėjo 4.

Ypač gerai „keltai“ jautėsi Majamyje, kai Rytų finale FTX arenoje triumfavo net tris sykius ir pralaimėjo kartą, taip tapdami pirmąja komanda, kuri vienoje serijoje net sykius svečiuose nugalėjo „Heat“.

Jauni, bet patyrę

Jei neskaičiuotume 36-ąjį gimtadienį penktadienį minėsiančio Alo Horfordo, nė vienam kitam „Celtics“ pagrindinės rotacijos žaidėjui nėra daugiau nei 28-eri.

23-ejų Granto Williamso, 24-erių Jaysono Tatumo ir Roberto Williamso, 25-erių Jayleno Browno, 27-erių Derricko White'o ir 28-erių Marcuso Smarto vedama komanda amžiumi stipriai nusileidžia penkis 30-ties ir vyresnius žaidėjus turintiems „Warriors“, bet patirties netrūksta ir Bostono pusėje.

„Scanpix“ nuotr./Jaysonas Tatumas ir Jaylenas Brownas

Komandos branduolys J.Tatumas, J.Brownas ir M.Smartas žaisdami kartu šį sezoną jau trečią kartą pateko į Rytų konferencijos finalą. J.Brownas ir M.Smartas dėl vietos NBA finale kovėsi jau ketvirtąsyk.

Bet tik šiemet „Celtics“ pagaliau priklauso vien tik šiems vyrukams, o nebe Isaiah Thomasui, Kyrie Irvingui, Kembai Walkeriui ar Gordonui Haywardui, kaip anksčiau.

Sudėtingai sezoną pradėję ir sausį dar tik 11-oje Rytų konferencijos vietoje buvę „Celtics“ su trenerio Ime Udokos pagalba išsigrynino savo rotaciją sezono viduryje ir reguliarųjį sezoną užbaigė laimėdami 38 rungtynes iš 50, demonstruodami geriausią žaidimą lygoje ir užkildami iki antrosios vietose Rytuose.

Labiausiai tai lėmė geležinė „žaliųjų“ gynyba. Reguliariajame sezone „Celtics“ demonstravo geriausią gynybinį reitingą NBA lygoje (vid. 106,2 praleisto taško per 100 atakų), o atkrintamosiose geriau gynėsi tik „Milwaukee Bucks“.

Bostono komandoje, kalbant apie gynybą, šiuo metu beveik nebėra spragų.

Septyni daugiausiai rungtyniaujantys krepšininkai (M.Smartas, D.White'as, J.Brownas, J.Tatumas, A.Horfordas, G.Williamsas, R.Williamsas) laikomi arba gynybos specialistais, arba bent jau kur kas geriau nei vidutiniškai besiginančiais krepšininkais.

Daug pasako faktas, kad visi penki „Celtics“ starto penketo nariai šį sezoną sulaukė balsų renkant geriausiai besiginančių krepšininkų penketus.

Problemų „keltams“ kyla tik dėl per trumpos rotacijos ir vis pasitaikančių traumų, nes pakeitus bent vieną iš minėtų septynių žaidėjų kitais, „Celtics“ gynybos kartelė stipriai smunka.

Nei Paytonas Pritchardas, nei Danielis Theisas ar juolab Aaronas Nesmithas nėra tokie geri gynėjai kaip pagrindiniai „Celtics“ krepšininkai, bet bent keli iš jų privalės žaisti NBA finalo serijoje, jei I.Udoka norės palaikyti „Warriors“ primestą tempą ir energijos lygį.

Be to, „Celtics“ žaidėjai niekaip neišvengia duobių, kurios juos ypač smaugė Rytų konferencijos finale prieš „Heat“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jaysonas Tatumas ir Jimmy Butleris

„Keltai“ net dukart pralaimėjo kėlinius didesniais nei 20 taškų skirtumais, kas lėmė du pralaimėjimus pirmose ir trečiose serijos rungtynėse, o lemiamame septintajame mače per tris minutes vos nepaleido vėjais 13 taškų persvaros, kai Jimmy Butlerio metimas galėjo košmariškai užbaigti „Celtics“ sezoną.

Tokį Bostono bangavimą galima aiškinti keliais aspektais – pirmiausia, nors ir pakankamai patyrusia, bet dar jauna komandos sudėtimi, nuovargiu ir izoliaciniu krepšiniu paremtu puolimu, kai užsidarius vienam keliui rinkti taškus, labai greitai nesurandamas kitas.

Traumos

Abi komandos sezono finišo tiesiąją pasitinka ne be problemų.

„Warriors“ finalo starte greičiausiai neturės trijų krepšininkų. Nė vienas jų nėra starto penketo narys, bet visiems jiems S.Kerras veikiausiai rastų vaidmenį finale, jei tik šie būtų sveiki.

Andre Iguodala dar nuo Vakarų konferencijos pusfinalio pradžios gydosi kaklo traumą. Nors 38-erių veteranas treniruojasi, tikėtina, kad jei ir išbėgs ant parketo, tai nebent serijos pabaigoje.

Daugiau optimizmo supa kitus du žaidėjus. Gary Paytonui II-ajam lūžo ranka po grubios Dillono Brookso pražangos antrajame konferencijos pusfinalio mače, bet gynybos specialistas jau kurį laiką dalyvauja treniruotėse ir manoma, jog anksčiau ar vėliau tikrai grįš finalo serijoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Gary Paytonas II-asis

Panašiai kalbama ir apie Otto Porterį, kuris per šias atkrintamąsias jau kentė abiejų pėdų skausmus ir dėl to praleido mačų tiek konferencijos pusfinalyje, tiek finale. Vis dėlto universalus krepšininkas turėtų tapti „Warriors“ faktoriumi šios serijos eigoje.

„Celtics“ žaizdos ne tokios gilios, bet jas tenka gydytis svarbesniems krepšininkams.

Į finalo seriją neišsigydę traumų atkeliauja Marcusas Smartas, Robertas Williamsas ir Jaysonas Tatumas.

M.Smartas serijos prieš „Heat“ trečiosiose rungtynėse itin stipriai nikstelėjo čiurną ir vėliau praleido vieną susitikimą, bet galiausiai grįžo į aikštę lemiamuose mačuose, nors ir kentė sužeistos čiurnos skausmą.

„Scanpix“ nuotr./Giannis Antetokounmpo ir Marcusas Smartas

R.Williamsas dar kovo pabaigoje iškentė menisko operaciją, po kurios nerungtyniavo ilgiau nei mėnesį ir grįžo ant parketo tik atkrintamųjų serijos prieš „Brooklyn Nets“ viduryje.

Vis dėlto sužaidęs keletą mačų, R.Williamsas vėl iškrito iš rikiuotės, o iš 14 pastarųjų rungtynių praleido penkerias. Injekcijas į kelį besileidžiantis vidurio puolėjas NBA finale veikiausiai mėgins žaisti, bet kokios bus jo galimybės tapti svarbiu „Celtics“ veiksniu, pasakyti sudėtinga.

Traumą trečiajame Rytų finalo serijos mače patyrė ir J.Tatumas, trumpam net iškeliavęs į rūbinę ir tik po kelių minučių sugrįžęs ant parketo.

„Scanpix“ nuotr./Jaysonas Tatumas

Nors „Celtics“ lyderis neketina praleisti rungtynių, iki pat serijos su „Heat“ pabaigos jį kamavo nedidelis sužeisto peties skausmas, tad Bostono klubo treneriai savo vedlio situaciją atsargiai vertins ir NBA finalo metu.

Prognozės

15min paklausė aštuonių žurnalistų ir komentatorių, kokią NBA finalo baigtį jie prognozuoja.

Didžioji dalis – net šeši iš aštuonių – spėja, kad titulą po trejų metų pertraukos susigrąžins „Warriors“.

Tik du žmonės yra linkę tikėti „Celtics“ šansais laimėti 18-ąjį trofėjų klubo istorijoje – abu jie prognozuoja, kad Bostonas triumfuos septynerių rungtynių serijoje.

Finalo baigties prognozės:

Rokas Pakėnas: „Warriors“ laimės 4-1

Mantas Krasnickas: „Celtics“ laimės 4-3

Kęstas Rimkus: „Warriors“ laimės 4-2

Marius Milašius: „Warriors“ laimės 4-2

Aurimas Tamulionis: „Warriors“ laimės 4-3

Rytis Vyšniauskas: „Warriors“ laimės 4-3

Paulius Lučinskas: „Celtics“ laimės 4-3

Marius Bagdonas: „Warriors“ laimės 4-1