Ta greita ataka Los Andžele amerikiečiui galėjo būti paskutinė krepšinio aikštėje. Tuomet dar 21-erių „Los Angeles Clippers“ atakų organizatorius skuodė į greitą kontrataką.
Lyg niekur nieko pašokęs po „Charlotte Bobcats“ krepšiu, Sh.Livingstonas nesėkmingai nusileido ant žemės. Koja lūžo taip baisiai, kad krepšininkas ant parketo ne nugriuvo, o tiesiog sulinko.
Sh.Livingstonas ėmė klykti iš skausmo. Tuomet „Bobcats“ dar rengė greitą atsaką, bet amerikiečiui tai neberūpėjo.
„Vienas šlykščiausių epizodų mano karjeroje“; „Prisiminus šį epizodą net pykina“ – šią klaikią traumą prisimena specialistai ir traumos liudininkai.
Kelis buvo visiškai deformuotas. „Clippers“ gydytojas Stevenas Shimoyama stipriai trūktelėjo už kojos, kad atstatytų kaulus į vietą.
Kaip paaiškėjo vėliau, Sh.Livingstonui trūko trys iš keturių pagrindinių kelio raiščių.
Sh.Livingstonui skubiai padarė kraujo tyrimus. Pasirodo, amerikiečio kojai buvo iškilusi dar didesnė grėsmė. Daktarai baiminosi, kad Sh.Livingstono kojoje trūko arterija, kuri galėjo sukelti gangreną. Kitaip tariant, Sh.Livingstonui kilo grėsmė amputuoti koją.
„Buvau priblokštas“, – neslėpė Sh.Livingstonas.
D.Greenas: „Livingstonas turėjo pereiti gerokai daugiau, nei tiesiog pasitempti žaidžiant krepšinį“
Įžaidėjas kasdien kantriai treniravosi. Jis valandų valandas kankinosi treniruočių salėje ir kentė skausmą.
„Nebebuvau toks greitas, staigus. Nebegalėjau taip šokinėti. Buvo sunku rasti savo žaidimą. Turėjau įjungti kitus savo įgūdžius: krepšinio supratimą, ūgį, perdavimus, – sunkų kelią atgal į krepšinio aikštę prisiminė Sh.Livingstonas. – Man pasisekė, kad grįžau žaisti“.
Sugrįžimas į elitą buvo ilgas ir sunkus. Pirmą kartą aikštėje jis pasirodė po 16 mėnesių pertraukos. 4-uoju šaukimu 2004-ųjų NBA naujokų biržoje pakviestas Sh.Livingstonas netgi turėjo mokytis iš naujo vaikščioti.
„Šis vyrukas turėjo tapti antruoju Penny Hardaway'umi“, – neslėpė NBA legenda Magicas Johnsonas.
Tačiau Sh.Livingstonas iš didžiulio talento virto po komandas blaškomu krepšininku. Jis netgi gavo pasiūlymą žaisti Europoje, bet nenorėjo palikti NBA.
Nuo 2008-ųjų iki 2014-ųjų gynėjas pakeitė 9 klubus: „Miami Heat“, „Tulsa 66ers”, „Oklahoma City Thunder“, „Washington Wizards“, „Charlotte Bobcats“, „Milwaukee Bucks“, „Washington Wizards“, „Cleveland Cavaliers“ ir „Brooklyn Nets“.
Kol galiausiai 2014-aisiais juo patikėjo „Golden State Warriors“.
Pernai su „Warriors“ jis pirmą kartą tapo NBA čempionu, o šių metų finalo serijos pirmajame mače pelnė 20 taškų – tiek, kiek abu „Warriors“ puolimo lyderiai Stephenas Curry ir Klay'us Thompsonas kartu sudėjus.
Būtent Sh.Livingstonas ir buvo priežastis, leidusi atsilaikyti prieš LeBroną Jamesą ir jo kompaniją.
Sh.Livingstono vedami „Warriors“ atsarginiai priešininkus ant „Cavaliers“ suolo pranoko 45-10. Tai yra didžiausias atsarginių indėlio skirtumas NBA finalų istorijoje.
Beje, Sh.Livingstonas nepadarė nė vienos klaidos. NBA finale per 30 pastarųjų metų tą padarė tik penki bent 20 taškų pelnę žaidėjai – Tony Parkeris, Michaelas Jordanas, Scottie Pippenas, Larry Birdas ir Magicas Johnsonas.
„Tai galėjo būti bet kuris iš mūsų. Tiesiog pasitaikė tokia diena“, – kuklinosi Sh.Livingstonas.
„Rungtynių kamuolys atitenka Livingstonui. Jis buvo didžiulė kibirkštis „Warriors“ žaidime“, – Shaunui nusilenkė pats NBA karalius LeBronas Jamesas.
Sh.Livingstono istorija įkvėpė daugelį patyrusių panašias traumas. Bet dabar 30-ies Stepheno Curry dubleris įkvepia ne tik savo sėkmės istorija, bet ir žaidimu.
