Vyriausieji ekipų strategai retai gauna antruosius šansus, tačiau pastarieji metai mums įrodė priešingai: „Wizards“ pasikvietė Scottą Brooksą, „Knicks“ įdarbino Jeffą Hornaceką, „Rockets“ pasamdė Mike'ą D'Antonį, „Timberwolves“ pasirašė milžinišką sutartį su Thomu Thibodeau, o „Magic“ suteikė antrą šansą Frankui Vogeliui.
Kuriems treneriams ši galimybė taip pat turėtų būti suteikta?
Markas Jacksonas, 2011-2014 m., „Warriors“
Jokia kita komanda nežaidė įdėdama daugiau jėgų nei tuometinė „Warriors“ ekipa. M.Jacksonas yra puikiai savo žaidėjus motyvuojantis treneris. Jis įtikino tik apie puolimą galvojančius „karius“ puikiai žaisti gynyboje.
Galima diskutuoti apie tai, ar jis gali būti geras strategas ir tinkamai paruošti žaidimo planą. Tačiau, jis tikrai nusipelnė dar vienos galimybės stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje.
M.Jacksonas NBA praleido 3 metus, per kuriuos jo ekipa kiekvieną sezoną tapo vis geresniais. 2014 metais „kariai“ reguliariajame sezone iškovojo 51 pergalę, o 50 pergalių ribą perkopė pirmą kartą nuo 1994-ųjų.
Jis buvo pakankamai sėkmingas vyriausiasis treneris ir sugebėjo motyvuoti, tačiau abejotina, ar jis galėtų užtikrintai nubraižyti derinį, kuris būtų sėkmingas.
Jeigu jo trenerių štabe būtų tinkama pagalba, tai M.Jacksonas galėtų tapti vienu geriausių trenerių lygoje.
Jeffas Van Gundy, 1996-2001 ir 2003-2007 m., „Knicks“ ir „Rockets“
J.Van Gundy galėjo būti Niujorko Greggas Popovichius. Žinoma, nebandome pasakyti, kad jis būtų penkis kartus laimėjęs NBA titulą, tačiau jis „Knicks“ treniruotų iki šiol. Treneris pats pasitraukė iš šių pareigų.
Vienas geriausių šio sporto ekspertų yra 54 metų amžiaus, todėl perėmęs NBA komandą tikrai turėtų darbuotis labai sėkmingai.
Per septynis sezonus Niujorke jis iškovojo 248 pergales ir patyrė 172 nesėkmes, o tai yra 59 proc. pergalių. Jis su „Knicks“ 1999 m. pasiekė NBA superfinalą, o 2000-aisiais žaidė Rytų konferencijos finale.
Iš paskutinių trijų savo sezonų Hjustone jis du kartus su „raketomis“ perlipo 50 pergalių ribą.
J.Van Gundy turi nuostabų protą, kuris puikiai išmano gynybą, gali motyvuoti žaidėjus bei puikiai strateguoti. Būdamas treneriu jis visiems puikiai perteikė savo meilę krepšiniui, o tai lėmė jo sėkmę ir komentatoriaus kėdėje.
Monty Williamsas, 2010-2015 m., „Pelicans“
Sprendimas atleisti M.Williamsą buvo vienas iš labiausiai nesuprantamų šios komandos istorijoje. Ekipai netekus Chriso Paulo, „pelikanai“ keturis metus iš eilės gerino savo pergalių ir pralaimėjimų balansą.
Nepaisant to, kad Naujojo Orleano klubas 2015-aisiais pateko į atkrintamąsias varžybas, M.Williamsas buvo atleistas ir pakeistas absoliučiai „Pelicans“ ekipai netinkančiu Alvinu Gentry.
M.Williamsas nebuvo geriausias strategas, tačiau jis augo kartu su savo jaunaisiais žaidėjais. Paskutiniais savo darbo metais jis padėjo savo komandai pirmą kartą patekti į atkrintamąsias, po to, kai ekipą paliko C.Paulas.
Daugelis buvo šokiruoti, kad jis buvo atleistas, o Vakarų konferencijos dugnas 2016-aisiais tik dar labiau sustiprino komandos gerbėjų pasipiktinimą.
M.Williamsas šiuo metu dirba B.Donovano asistentu Oklahomoje. Jį gerbia visi žaidėjai, o mėgsta visi bendradarbiai. Jam dar tik 44 metai, todėl laiko tobulėti dar yra apstu.
Mike'as Woodsonas, 2004-2010 ir 2012-2014 m., „Hawks“ ir „Knicks“
„Knicks“ M.Woodsoną atleido 2014-aisiais ir nuo to laiko nepateko į atkrintamąsias varžybas. Jis su „Hawks“ paskutiniais savo darbo metais reguliariajame sezone iškovojo 53 pergales. Tačiau, nepaisant gerų rezultatų, jis niekaip neįgyja geros reputacijos stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje.
Galima kritikuoti, kad M.Woodsonas puolime propaguoja vien individualų žaidimą, tačiau jis yra puikus gynybos specialistas.
2012-2013 m. reguliariajame sezone „Knicks“ iškovojo daugiausiai pergalių nuo 1996-1997 metų sezono (54). Žinoma, komanda puolime žaidė labai neoriginaliai, tačiau jis įtikino, kad atakuojantys krepšininkai J.R.Smithas ir Amar'e Stoudamire'as žaistų gynyboje.
Tais metais „Knicks“ pasiekė ir tuometinį sezono tritaškių rekordą.
M.Woodsonas gal ir nėra vyriausiasis treneris, kuris komandai atneš NBA titulą, tačiau jis puikiai tinka ekipai, kuriai tereikia apsiginti. Galbūt jis jau pasiekė savo tobulėjimo „lubas“, tačiau jo autoritetas gali pasitarnauti atkrintamosiose varžybose.
Davidas Blattas, 2014-2016, „Cleveland Cavaliers“
Ko gero, precedento neturintis atvejis. Atleistas vyriausiasis treneris, kuris atvedė savo komandą į NBA superfinalą, o reguliarųjį sezoną pradėjo iš 41 rungtynių laimėdamas 30. Jis neįtiko ekipos generaliniam vadybininkui Davidui Griffinui, o darbą buvo priverstas baigti 2016 m. sausio 22 d.
Akivaizdu, kad jis taip ir neišsikovojo pagarbos iš tariamojo komandos vadybininko LeBrono Jameso, kuris greičiausiai ir padarė įtaką šiam sprendimui. Jis norėjo, kad komandą treniruotų labai geras jo bičiulis Tyronne'as Lue ir jam pavyko.
Viską Europoje pasiekęs D.Blattas nesulaukė nė vienos NBA komandos pasiūlymo šią vasarą arba tiesiog atsisakė bandyti dar kartą. Vienas geriausių trenerių senajame žemyne persikėlė dirbti į Turkiją.
Puikiai savo žaidėjus motyvuojantis bei vieną geriausių krepšinio protų turintis D.Blattas turėjo gauti dar vieną šansą. Reikia tikėtis, kad jį NBA dar pamatysime ateityje.
