Jonas Valančiūnas paskubomis įlėkė į „United Center“ arenos užkulisius.
Lietuvos rinktinės centras užstrigo penktadienį pūgos apimtos Čikagos keliuose ir atvyko į rungtynių vietą kiek vėliau, nei planavo.
Paskui toli nuvažiavusį NBA traukinį paskubomis bando spėti ir jo atstovaujama „Washington Wizards“ komanda.
„Burtininkų“ magija šį sezoną nekeri beveik jokių varžovų, o tuo dar sykį buvo galima įsitikinti akistatoje su Mato Buzelio atstovaujamais „Chicago Bulls“.
Kurį laiką dar kabinęsi varžovams į kulnus, „Wizards“ paleido oponentus toli į priekį ir sugėrė dar vieną skaudų niuksą 105:138.
Tai jau 30-as Vašingtono komandos pralaimėjimas, kai pergalių per beveik tris sezono mėnesius pasiekta vos šešios. „Wizards“ yra absoliučiai blogiausia NBA komanda.
Tai nėra įprasta situacija Jonui Valančiūnui. Per 12 ligšiolinių savo sezonų NBA lygoje uteniškis aštuonis kartus žaidė atkrintamosiose, o kol kas blogiausia komanda, kurioje jam teko žaisti, buvo 2018-2019 m. „Memphis Grizzlies“.
Ekipa, kurioje JV atsidūrė po sezono viduryje įvykusių mainų, per sezoną iškovojo 33 pergales. Bet ir tai atrodo kaip milžiniškas kalnas, į kurį „Wizards“ įkopti nelemta – pagal dabartinį tempą, „burtininkai“ sezoną turėtų užbaigti vos su 13-14 pergalių.
Nuolatiniai pralaimėjimai skaudina 32-ejų veteraną iš Lietuvos.
„Labai sunku pralaimėti. Labai skauda, – po nesėkmės Čikagoje 15min sakė J.Valančiūnas. – Nesinori, kad tai nebeskaudintų, kad pralaimėtum ir sakytum „gerai, kitos rungtynės“. Aš to nenoriu. Noriu, kad skaudėtų, kad būtų stimulas. Sunkus sezonas, tikrai. Nesinori, kad tai taptų įpročiu, neskaudėtų pralaimint.“
Nesinori, kad tai nebeskaudintų, kad pralaimėtum ir sakytum „gerai, kitos rungtynės“. Aš to nenoriu.
„Wizards“ galima laikyti nesėkmingiausia pastarojo beveik pusės amžiaus NBA komanda. 1979 m. laimėjusi titulą, JAV sostinės ekipa per jau daugiau nei 45 metus nė karto neiškovojo bent 50 pergalių per sezoną – taip nėra nutikę jokiai kitai organizacijai.
Ar pasidavimo nuotaikos jaučiamos ir dabartinės komandos viduje?
„Labai sudėtingas klausimas, – giliai atsidusęs sakė Jonas, nusukęs atsakymą kita kryptimi. – Taip, aš noriu laimėti, bet situacija yra kokia yra, o aš esu šioje situacijoje ir turiu daryti viską, kad išeičiau iš tos situacijos. Dirbti, treniruotis. Komandos laiminčiomis netampa per naktį – tai yra didelis darbas. Turi praeiti nemažai laiko, kad susižaistume, viskas sukristų į vietas. Laukiame, dirbame smarkiai ir žiūrėsime – gal ir mums pasiseks?“
Išeitis, kuri praverstų J.Valančiūnui – mainai į kitą, dažniau laiminčią komandą. Nors vasarą sudarė trejų metų kontraktą, lietuvis jau ilgą laiką linksniuojamas kalbose apie mainus ir yra vienas pagrindinių sustiprinti sudėtis siekiančių komandų taikinių.
Bet pats Lietuvos rinktinės kapitonas apie tai pernelyg negalvoja.
„Laukiau šito klausimo, – suprunkštė J.Valančiūnas. – Viskas dievo ir GM'ų (generalinių vadybininkų) rankose. Ką jie pamatys, ką jie išgalvos. Tai – agentų darbas. Mano darbas yra aikštelėje ar pakylėti chebrą nuo suoliuko – čia yra mano darbas. O agentų, generalinių vadybininkų, prezidentų darbas yra už aikštelės ribų. Aš viską palieku jiems.“
Jei būtų iškeistas iki vasario 6-osios, kai užsidarys mainų langas, tai bus antras toks kartas J.Valančiūno karjeroje – komandą sezono viduryje jis turėjo keisti ir 2019 m. vasarį, kai iš Toronto kėlėsi į Memfį.
NBA pasaulyje mainai nėra retas dalykas, bet dažniausiai jie trenkia tarsi perkūnas iš giedro dangaus – žaidėjai apie juos kartais sužino net pačiame rungtynių įkarštyje, o lagaminus turi krautis akimirksniu.
Ar tai, jog Jonas jau yra turėjęs tokios patirties, jam leistų ramiau pasijusti, jei būtų iškeistas darsyk?
„Žiūrėsime, kas bus. Atsitiks tai atsitiks – ne pasaulio pabaiga. Šiomis dienomis juk paprasta kraustytis (šypsosi). Būti iškeistam vidury sezono nėra pats patogiausias dalykas, bet ne pirmas kartas būtų. Nenoriu nieko prisišnekėti – aš dirbu, o jei gaunu šansą, juo pasinaudoju“, – sakė JV.
„Lakers“, „Suns“, „Knicks“ – tai tik dalis komandų, kurios norėtų mainais gauti J.Valančiūną.
Tą stipriai lemia palankus lietuvio kontraktas (maždaug 30 mln. dolerių už tris sezonus, bet trečiasis – negarantuotas), bet prie to prisideda ir kiti faktoriai: lietuvio patikimumas ir jau tryliktą sezoną demonstruojamas stabilus žaidimas.
Kaip jam pavyko užsitarnauti tokį statusą, kai mūsiškio siekia daugybė NBA organizacijų?
„Nežinau, galbūt tai jiems klausimas, kas tai vertina ir žiūri. Aš tiesiog darau savo darbą, kiekvieną dieną ateinu pasiruošęs, nepraleidžiu treniruočių ir rungtynių. Būna sunkesnių dienų, būna lengvesnių, bet einu, kaunuosi, darau. Liaudiškai tariant, neišsikalinėju ir judu į priekį. Visą savo karjerą tą dariau ir darysiu, kol žaisiu krepšinį. O jei tai kažkam veikia, tai gerai“, – sakė J.Valančiūnas.
Kitą pokalbio su J.Valančiūnu dalį, kurioje jis šnekėjo apie Matą Buzelį, Rimą Kurtinaitį ir Lietuvos rinktinę, 15min portale išvysite sekmadienį.