Šios vasaros pagrindinis „Raptors“ ir Masai Ujiri tikslas buvo suburti tokią komandą, kuri galėtų jau kitą sezoną laimėti atkrintamųjų kovų seriją. Tačiau pasirašytas kontraktas su Jonu Valančiūnu yra ne šiandienos, bet ateities laimėjimas.
23-ejų metų „centras“ iš Lietuvos bent jau kuriam laikui tapo brangiausiu komandos krepšininku. Per ketverius metus jis tikrai uždirbs 64 mln. JAV dolerių ir ši suma gali kilti.
2011 metais penktuoju šaukimu į NBA pakviestas Jonas Valančiūnas, pasirašęs ankstyvą ilgalaikę sutartį prisijungė prie 2012 metų šaukimų Anthony Daviso, kuris jau pasirašė penkerių metų 145 mln. JAV dolerių sutartį, ir Damiano Lillardo (penkeri metai, 120 mln.).
Savo karjeroje NBA J.Valančiūnas beveik visą laiką buvo startinėje sudėtyje ir trečiajame sezone vidutiniškai rinko 12 taškų ir buvo komandos lyderis pagal atkovotus kamuolius – 8,7. Lietuvio progresas buvo nuoseklus ir dėl to, kad Toronto klubas turėjo derinti norą leisti aukštaūgiui tobulėti ir tuo pačiu laimėti dabar.
Parašo rašalas dar neišdžiūvo, o jis jau atrodo pigus palyginus su E.Kanteriu ir (greičiausiai) T.Thompsonu.
„Sports Illustrated“ pažymi, kad J.Valančiūnas vidutiniškai turėjo kuklias 26,2 minutės žaidimo laiko, tačiau Toronto klubas pasiekė atkrintamąsias kovas. Tuo tarpu 2011 metų pirmojo rato šaukimas Nikola Vucevičius (34,2) ir 2012 metais NBA duris pravėręs Andre Drummondas džiaugėsi daugiau nei 30 minučių rungtynių laiko, tačiau jų komandos nepasiekė greitų rezultatų.
„Yra daug žadančių ženklų, nors erdvės J.Valančiūnas pasireikšti ir turėjo mažiau. Jo lubos – „All-Star“ lygio. Kai tik jis pilnai subręs ir gaus laisvę iš trenerių štabo, mes pamatysime tikrą komandos lyderį“, – mano B.Golliveris.
Lietuvis turės daugiau vietos pasireikšti ir dėl to, kad komandą paliko Amiras Johnsonas. J.Valančiūnas per pastaruosius du sezonus praleido vos trejas rungtynes ir puikiai išnaudojo jam skirtą laiką aikštėje. Jo naudingumo koeficientas (20,6) yra vienas iš geriausių lygoje.
Jauni dideli žaidėjai dažniausiai NBA stringa. Ypač gynyboje, ir J.Valančiūnas nėra jokia išimtis. Praėjusį sezoną Toronto klubas iš 9-os vietos tarp geriausiai besiginančių komandų nukrito į 23-ią. Ir J.Valančiūnas buvo viena iš priežasčių.
Puolime milžinas iš Lietuvos gali atrodyti kaip baleto šokėjas, tačiau kai reikia gintis, visa jo gracija išnyksta ir atrodo lyg jis turėtų dvi kairiąsias pėdas.
Tai yra priežastis, dėl kurios J.Valančiūnas išlieka kategorijoje „daug žadantis, bet ne elitinis žaidėjas“. Žaidėjai ir komandos dažnai nesutaria dėl potencialo vertės. Aišku, idealiame pasaulyje Toronto klubas norėtų pamatyti, kaip J.Valančiūnas susidoroja su didesne atsakomybe prieš pratęsiant kontraktą.
Jonas Valančiūnas išlieka „daug žadantis, bet ne elitinis žaidėjas“ kategorijoje.
Tačiau tai galėjo kainuoti labai brangiai. Jeigu sutartis nebūtų pasirašyta, lietuvis galėjo tapti laisvuoju agentu rinkoje, kurioje algų kepurė pakyla iki 93 mln. JAV dolerių. Kol kepurė siekia 70 mln., „Thunder“ buvo tiesiog priversti sumokėti Enesui Kanteriui 70 mln., o Tristanas Thompsonas gali tikėtis 90 mln. JAV dolerių.
Vienintelė priežastis, dėl kurios J.Valančiūnas galėjo nepabrangti jau kitais metais, būtų trauma, tačiau kitais atvejais „Raptors“ tikrai nebūtų sutaupę rinkoje, kuri tiesiog reikalauja talentingų „centrų“.
Apžvalgininkas nenori kaltinti J.Valančiūno, kuris pasirašė gyvenimą keičiantį, visas garantijas suteikiantį kontraktą. Ypač žinant, kiek perspektyvių žaidėjų pastaraisiais metais kentėjo dėl traumų. Tačiau B.Golliveris tiki, kad lietuvis galėjo išlošti daugiau: „J.Valančiūnas galėjo stipriau pasiderėti arba svarstyti galimybę tapti laisvuoju agentu kitą sezoną. Parašo rašalas dar neišdžiūvo, o jis jau atrodo pigus, palyginus su E.Kanteriu ir (greičiausiai) T.Thompsonu. Ir šis jausmas tik stiprės, kai pradės lyti didžiuliais kontraktais kitą vasarą.“
Jeigu to dar nebūtų maža, tęsia B.Golliveris, J.Valančiūno rolė Toronte turėtų tik didėti. Nors „Raptors“ turi du gynėjus, Kyle‘ą Lowry ir DeMarą DeRozaną, jų ateitis kelia klausimų. K.Lowry kitą sezoną reiks įrodinėti, kad jis yra elitinis įžaidėjas po to, kai nukrito nuo skardžio praėjusio sezono pabaigoje. D.DeRozano kitą sezoną laukia laisvojo agento vaidmuo ir komandos tikriausiai išsirikiuos, kad išleistų savo naujus pinigus ir permokėtų už šį vidutinį žaidėją.
J.Valančiūno tipo žaidėjas yra retesnis ir sunkiau randamas nei K.Lowry ar D.DeRozanas.
J.Valančiūno tipo žaidėjas yra retesnis ir sunkiau randamas nei K.Lowry ar D.DeRozanas. Todėl „Raptors“ perspektyvos be J.Valančiūno kristų nuo „miglotos“ iki „blahhhh“.
Paprasčiau tariant, pakilus algų kepurei, J.Valančiūnas galėjo tapti tikrai rimta jėga. Tikintis, kad vairavimas išgėrus 2014 metais buvo tik anomalija, o tolesnis tobulėjimas tikėtinas, M.Ujiri derybų stalą turėtų palikti kaip labai laimingas žmogus.