2016 03 30

Su Latvijos galiūnu palygintas lietuvis sėkmę surado Niujorke

Rokas Gustys penkerių buvo toks aktyvus vaikas, kad vietoj pietų miego darželyje buvo vežamas į krepšinio treniruotes. Tam, kad išsikrautų ir būtų ramesnis. Jaunuolis nenustygo vietoje ir paauglystėje. Norėdamas dar labiau patobulėti ir pranokti bendraamžius, jis pasirinko kitokį tobulėjimo kelią – amerikietišką. Dabar Rokas Gustys laužo NCAA lankus ir renka sėkmingo sprendimo vaisius. Niujorkas atvėrė perspektyvų kelią į profesionalų krepšinį, kuriame Lietuva gali išvysti geresnį Kasparo Kambalos variantą.
Kasparas Kambala ir Rokas Gustys
Kasparas Kambala ir Rokas Gustys / „Scanpix“ nuotr.
Temos: 1 Rokas

Suprasti akimirksniu

  • 21-erių R.Gustys NCAA rinko vid. 13,5 taško ir 13 atk. kam.
  • Vienas iš trijų geriausių lietuvių NCAA
  • NCAA jam dar liko žaisti dvejus metus
  • Šaukimas NBA naujokų biržoje neprognozuojamas
  • Svajoja žaisti „Žalgiryje“ arba stipriausiose Europos lygose

Niujorko Hofstros universitete studijuojantis antrakursis pastaruoju metu daugiau ruošiasi ne rungtynėms, o mokslams. Lietuvis studijuoja retorikos mokslus, kurie susieti su žurnalistika, viešuoju kalbėjimu, savęs pateikimu. „Hofstra Pride“ baigė pasirodymą NCAA nepatekdama į „Kovo beprotybę“, bet R.Gustys gali didžiuotis puikiu sezonu.

21-erių 206 cm ūgio krepšininkas per 30 minučių rinko vid. 13,5 taško ir atkovojo po 13 kamuolių.

Rokas net šešis kartus atkovojo bent 20 atšokusių kamuolių, taip pakartodamas nuo 2011-ųjų NCAA nepaliestą Morhedo valstijos universiteto auklėtinio Kennetho Fariedo rezultatą. Beje, dabar amerikietis žaidžia „Denver Nuggets“ ir uždirba daugiau nei 11 milijonų per metus.

NBA aukštumos R.Gusčiui neprognozuojamos. Bet NCAA virtuvėje besisukantis lietuvis Deirūnas Visockas jį lygina su Latvijos krepšinio žvaigžde Kasparu Kambala – galingo stoto vidurio puolėju, kurio fizinę jėgą atlaikė ne kiekvienas Eurolygos aukštaūgis.

„Scanpix“ nuotr./Prieš diskvalifikaciją K.Kambala žaidė Turkijoje
„Scanpix“ nuotr./Prieš diskvalifikaciją K.Kambala žaidė Turkijoje

„Kambala buvo puikus krepšininkas. Šaunus palyginimas, bet aš stengiuosi būti savimi ir su niekuo nesilyginti“, – kuklinasi R.Gustys, nuo krūtinės stumiantis 145 kg štangą.

Beje, garsusis K.Kambala taip pat žaidė NCAA, Nevados universitete, ir ten pateko į istoriją įsirašydamas pavardę į rezultatyviausių komandos žaidėjų dešimtuką. Vėliau K.Kambala Europoje atstovavo tokiems klubams kaip Madrido „Real“, Stambulo „Efes Pilsen“, „Fenerbahče“ ar Kazanės UNIKS, bet sudėtingas charakteris ir dopingas prigesino Latvijos krepšinio žvaigždę.

R.Gustys dar tik ruošiasi profesionalo karjerai. Amerikietiška jo svajonė – NBA, lietuviška – „Žalgiris“.

„Bandysiu žaisti tokiame lygyje, kur galėčiau tobulėti ir mėgautis krepšiniu. Aišku, būtų atkreipti NBA skautų dėmesį ir gauti šansą sudalyvauti jų stovyklose, individualiose treniruotėse. O profesionalo karjerą labiausiai norėčiau pradėti Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje, kur krepšinio lygis tikrai geras“, – su 24sek savo svajonėmis dalijosi R.Gustys.

Džiaugiuosi, kad nusprendžiau palikti Lietuvą. Nors sprendimas kainavo daug jėgų ir pastangų, rezultatas labai džiugina.

O pirmasis žingsnis svajonių link buvo žengtas per „Facebook“. Socialiniame tinkle jis susisiekė su prestižinėje Niujorko „Oak Hill“ vidurinėje žaidusiu europiečiu, kuris davė mokyklos elektroninį paštą. Greitai radęs bendrą kalbą su „Oak Hill“ treneriu, vėliau jis gavo leidimą prisijungti prie komandos, kurioje savo pėdsakus paliko tokios NBA žvaigždės kaip Carmelo Anthony, Kevinas Durantas ar Rajonas Rondo.

Į Ameriką paauglystėje R.Gustys išvyko avantiūriškai sekdamas Lino Kleizos pavyzdžiu. Bet dabar R.Gusčio svajonės visai nebe vaikiškos.

– Jonas Kazlauskas leptelėjo, kad NCAA pradingsta per daug Lietuvos krepšinio talentų. Ką apie NCAA manote jūs? –​ 24sek paklausė R.Gusčio.

– Lietuvoje liaupsinami talentai nesirenka sunkaus ir daug jėgų, kantrybės kainuojančio kelio į išsvajotąją Ameriką. Jie labai anksti susieja savo kelią su agentais ir tampa profesionalais.

Pats prieš išvykdamas į JAV iš agentų turėjau labai menką susidomėjimą. Turėjau pasiūlymą atstovauti „Žalgirio“ dubleriams taip, kaip Lukas Lekavičius. Bet nutariau pasirinkti kitokį kelią ir dėl to esu labai laimingas.

Buvo visokių minčių, bet noras išbandyti save buvo didesnis už baimę. Šeima mane labai palaikė. Buvau pasiruošęs visiems įrodyti, kad man pasiseks. Nors niekas manimi ir netikėjo – pradedant klasiokais ar mokytojais Lietuvoje.

gohofstra.com nuotr./Rokas Gustys
gohofstra.com nuotr./Rokas Gustys

– Kai žaidėte rinktinėje pasaulio devyniolikmečių čempionate, Lietuvos rinktinėje buvo atsarginis „centras“, o starto penkete žaidė Augustinas Jankaitis. Jankaitis turėjo progų, bet nepritapo LKL, žaidė kuklioje NKL komandoje Raseiniuose, o jums piešiamos neblogos perspektyvos profesionalų krepšinyje. Toks progreso skirtumas tėra atsitiktinumas, skirtingas požiūris į darbą ar Amerikos impulsas?

– Man ta vasara nebuvo labai sėkminga. Tai buvo pirmieji metai po vidurinės „Oak Hill“ akademijoje. Reikėjo priprasti prie naujo žaidimo stiliaus, treniruočių, visai kitokio gyvenimo ritmo. Esu labai dėkingas treneriams, kurie vis tiek manimi patikėjo ir pakvietė į dvyliktuką. Kai po metų grįžau į U20 rinktinės stovyklą, situacija jau buvo atvirkščia. Bet dėl NCAA taisyklių negalėjau atstovauti rinktinei Europos čempionate.

Tačiau tie dveji metai vidurinėje man labai padėjo ir manau, kad įgijau daug naujų įgūdžių. Man teko žaisti prieš geriausių mokyklų žaidėjus, kurie paskui pašaukiami naujokų biržoje. Manau, kad JAV man labai padėjo atsiskleisti ir surasti save.

Čia labai daug laiko skiriama individualiam tobulėjimui ir įgūdžių lavinimui. Lietuvoje nebuvo daug galimybių ateiti ir padirbėti papildomai. Treniruočių laikas buvo griežtai ribotas, turėdavome tik pusantros valandos. O norint patobulėti individualiai to neužtenka.

– Gavote galimybę pačiupinėti dvi skirtingas krepšinio sistemas: Lietuvos ir JAV. Kuo jos skiriasi?

– JAV treneriai ir skautai, kurie supranta krepšinį, gerbia Lietuvą. Jie žino, kokie mes garsūs krepšinyje ir kad tikrai mokame žaisti.

Kalbant apie skirtumus, Lietuvoje man buvo labai sunku suderinti treniruotes su mokslais. Kad galėčiau patobulinti savo žaidimą, tekdavo praleisti pamokas. O krepšinio treniravimo sistemos labai skirtingos ir sunkiai palyginamos.

Lietuvoje daugiau mokoma komandinio žaidimo, derinių. JAV – individualaus krepšinio elementų. Amerikoje keli geri žaidėjai padarydavo komandą labai stiprią ir sunkiai įveikiamą.

Esu labai laimingas, kad teko pereiti skirtingas mokyklas. Tai – didžiulė patirtis.

R.Gusčio dosjė pagal Deirūną Visocką

Stiprybės: fizinė jėga, galimybė persiorientuoti į sunkųjį kraštą, mobilumas, metimas iš vidutinio nuotolio, prasiveržimas nuo perimetro, kamuolio perdavimas, krepšinio supratimas, pozicijos užsiėmimas, pikenrolas. Silpnybės: baudų metimai, reikia reikia pagerinti kojų darbą, judėjimą gynyboje šonu, kad galėtų sustabdyti vikresnius žaidėjus, ypač jeigu norės žaisti sunkiuoju kraštu. Taip pat turės įrodyti, kad gali stabiliai pataikyti iš vidutinio nuotolio bei praplėsti savo judesių arsenalą žaidžiant nugara į krepšį. Prognozė: ateityje galėtų tapti hibridiniu 4-5 pozicijos žaidėju. Pagal žaidimo stilių, kūno sudėjimą ir jėgą R.Gustys labiausiai primena Kasparą Kambalą, o Lietuvoje panašaus stiliaus žaidėjų rasti sunku.“

– Yra tų lietuvių sėkmės istorijų NCAA: Kleiza, Jasikevičius, Songaila, Karnišovas ir t.t. Bet pastaraisiais metais jų gerokai mažiau. Ar nebaisu, kad sugrįžęs į Europą galite susidurti su sunkumais ir paskęsti tarp vidutiniokų?

– Tai priklausys jau nuo manęs paties. Jei dvejus likusius metus tobulėsiu ir gerinsiu savo įgūdžius, manau, tikrai pasiseks save išbandyti profesionalų krepšinyje.

Daug kas priklauso nuo komandos braižo. Pavyzdžiui, Hofstroje labai daug žaidžiame du prieš du. Tai yra vienas pagrindinių derinių Europoje, todėl turėtų padėti profesionalų krepšinyje.

Daug puikių krepšininkų baigė studijas JAV ir sėkmingai varžėsi su profesionalais. O kuriems nepavyko prasimušti, visi jie turėjo atsarginį variantą – studijų naudą.

– Lietuvoje paplitęs mitas, kad silpnesnėse NCAA konferencijose nėra ką veikti – nedaug žaidėjų planuoja profesionalų karjerą, todėl ir krepšinis – studentiškas. Koks tas NCAA komandų meistriškumas?

– Lygis tikrai labai aukštas. Praėjusioje universiadoje tą įrodė Kanzaso universitetas. Kiekvieną vasarą JAV universitetai važiuoja pasistažuoti į Europą ir sužaisti keletą rungtynių su Europos klubais.

Lietuvos ir JAV rinktinių protokolas universiados ketvirtfinalyje
Lietuvos ir JAV rinktinių protokolas universiados ketvirtfinalyje

Šiemet „Kovo beprotybėje“ mažų universitetų komandos šokiravo specialistus, nugalėdamos favoritus. Todėl krepšinio lygis aukštas ne tik stipriausiose konferencijose. Pavyzdžiui, su Hofstra nugalėjome Floridos universitetą, kurio du žaidėjai padavė paraišką dalyvauti NBA naujokų biržoje.

Žaisti prieš būsimus NBA žaidėjus yra didžiulis šansas. NCAA yra tarpinė stotelė pakeliui į NBA, todėl nemanau, kad tą galima vadinti studentų krepšiniu.

Čia viskas labai profesionalu: pradedant nuo trenerių, baigiant administracija. Žaidėjas atlyginimo negauna, bet gauna išsilavinimą, kurio vertė 60 tūkst. JAV dolerių per metus ir 240 tūkst. per ketverius. Nemanau, kad NKL klubas Lietuvoje galėtų sau leisti mokėti tokius atlyginimus.

– Pačiam nėra tekę suabejoti dėl savo galimybių profesionalų lygyje? Kad, pavyzdžiui, NCAA per lengva, o grįžus į Europą būtų sudėtinga?

– Ne, nėra jokių abejonių. Juk tenka varžytis su būsimais NBA žaidėjais, kitais talentingais krepšininkais.

– Ar tikite, kad Lietuvoje būtumėte patobulėjęs taip, kaip patobulėjote Amerikoje?

– Manau, kad ne, nes Lietuvoje tokių kaip aš buvo daug. O amerikiečiai įdėjo daug darbo ir pastangų, kad padėtų patobulėti.

– Kodėl Lietuvoje jūsų nepamatė, o Amerikoje atkreipė dėmesį?

– Lietuvoje reikia žaidėjų su labai gerais duomenimis – ūgiu, atletiškumu. Tėvynėje skiriama mažiau dėmesio individualioms treniruotėms, prioritetas – komandos žaidimas.

VIDEO: Rokas Gustys

– Dėl galingo sudėjimo amerikiečiai jus praminė uola, o Deirūnas Visockas palygino jus su Kasparu Kambala. Kaip jums toks palyginimas?

– Kambala buvo puikus krepšininkas – vienas Latvijos rinktinės lyderių, žaidė puikiose komandose. Šaunus palyginimas, bet aš stengiuosi būti savimi ir su niekuo nesilyginti.

– Kaip susiformavo toks galingas jūsų kūnas: genai? Darbas su svoriais nuo jaunystės? Amerika?

– Manau, kad labai prisidėjo genai. Man štanginėje lengviau nei kitiems. Su štangomis pradėjau dirbti vėlai – nuo 17-os. Pradėti stiprinti kūną reikėjo tikrai anksčiau, nes tai yra labai svarbi sėkmės krepšinyje dalis.

– Matėme jus šį sezoną dominuojantį „centro“ pozicijoje. Teko bendrauti su Deirūnu Visocku, kuris pasakė, kad galbūt esate per žemas šiai pozicijai profesionalų krepšinyje. Kur matote save pats?

– Mano komandoje yra ir aukštesnių žaidėjų, bet tiesiog žaidžiame žemu penketu. Dabar krepšinis keičiasi, o Hofstroje yra taip, kad turime daug metikų, todėl man tenka daugiau darbo po krepšiu.

Ateityje viskas gali labai pasikeisti. „Centrų“ krepšinyje gali nebelikti. Pasižiūrėkite į „Golden State Warriors“.

Bet pats norėčiau persiorientuoti į sunkųjį kraštą ir tik iš bėdos žaisti „centru“. Todėl dirbu ir tobulinu savo įgūdžius, kad galėčiau būti universalesnis ir žaisti abiejose pozicijose.

Man teko lankytis studentų bendrabučiuose Lietuvoje, todėl galiu pasakyti, kad yra didžiulis, net nepalyginamas skirtumas.

– Praėjusį sezoną vos 43,6 proc. tikslumu metėte baudas. Kai kurie krepšininkai, net ryškiausios NBA žvaigždės visą karjerą mėto plytas. Kaip ketinate taisyti šį žaidimo komponentą?

– Atvirai pasakius, baudų pataikymas yra daugiau psichologinė nei fizinė problema. Per treniruotes galiu įmesti 80 baudų iš 100. Bet rungtynėse galiu pramesti 9 iš 10.

Stengiuosi su savimi dirbti ir sumažinti spaudimą, atsipalaiduoti metant baudas. Patekau į duobę. Negaliu savęs atrasti prie baudų metimo linijos. Tikiuosi, kad vasarą pavyks išspręsti šią problemą ir pakelti baudų pataikymo procentą bent iki 70.

– Anksčiau NCAA krepšinis Lietuvoje nesulaukdavo tiek dėmesio. Bet daug ką pakeitė Domantas Sabonis ir sėkmingas jo žaidimas Gonzagoje. Po galingo jūsų, Egidijaus Mockevičiaus žaidimo žiniasklaidoje atsirado daugiau pranešimų apie lietuvius NCAA. Jauniui Sarapui iš DELFI užsiminėte, kad per daug dėmesio skiriama vienam lietuviui, žaidžiančiam NCAA. Toks didelis dėmesys Domantui Saboniui suerzino?

– Nesuerzino. Aš pats to iš pradžių net nepastebėjau, kol mano brolis ir draugai nepradėjo sakyti, kad atsibodo skaityti naujienas tik apie vieną lietuvį NCAA. Yra tikrai puikių krepšininkų, kaip Laimonas Chatkevičius, Mindaugas Kačinas, Egidijus Mockevičius ar Aurimas Majauskas. Jie visi demonstruoja puikius rezultatus, kuriais verta pasidalinti Lietuvoje.

Šeimoms ar draugams smagu pasiskaityti, kaip sekasi jų artimiesiems už Atlanto. Manau, kad per žiniasklaidą daugiau dėmesio atkreipė ir Lietuvos krepšinio federacija. Žiniasklaidoje pastebėjau didžiulius pasikeitimus. Smagu rasti daugiau informacijos apie už Atlanto žaidžiančius lietuvius.

– Kada Amerikoje baigiasi mokslo metai? Beje, kaip kompensuosite pusmečio rungtynių badą?

– Mokslo metai baigiasi gegužės 14-ąją. Bus kelios dienos atostogų, o tada – vasaros sesija. Pats studijuoju retorikos mokslus, kurie susieti su žurnalistika ir viešuoju kalbėjimu, savęs pateikimu.

Visą vasarą vyksta individualios treniruotės tiek lauke, tiek treniruoklių ar krepšinio salėse. Dirbama su silpnosiomis vietomis, diegiami nauji įgūdžiai. Tikiu, kad daugiau galima išmokti per treniruotes, o ne per rungtynes. Per jas pačias belieka parodyti patobulintus ar išmoktus dalykus. Bet vasarą būtų smagu atstovauti Lietuvos rinktinei ar žaisti FIBA turnyruose.

Vaido Mikaičio nuotr./„Times“ skveras
Vaido Mikaičio nuotr./„Times“ skveras

– Kuo skiriasi studentų gyvenimas Amerikoje ir Lietuvoje?

– Man teko lankytis studentų bendrabučiuose Lietuvoje, todėl galiu pasakyti, kad yra didžiulis, net nepalyginamas skirtumas. Amerikoje didžiulis privalumas tas, kad viskas kruopščiai apsaugota. Turime po universiteto teritoriją patruliuojančią policiją. Viskas yra vienoje vietoje, todėl nereikia naudotis viešuoju transportu. Tiesiog JAV viskas labiau pažengę į priekį. Jie daug metų dirba su šia sistema, todėl nenuostabu, kad viskas taip išvystyta.

– NCAA žaidėjai negauna atlyginimo, bet mokslą kompensuoja universitetas. Tačiau kaip pragyventi Amerikoje? Pavyzdžiui, Australijos krepšinio žvaigždė Andrew Bogutas žaisdamas NCAA jautė nepriteklių ir turėdavo naktimis dirbti barmenu.

– Galima užsidirbti vaikų rengiamose stovyklose, kuriose pačiam jau yra tekę dirbti. Be to, yra visokių darbų mokykloje: sportinių aprangų plovimas, pagalba renginiuose nešiojant kėdes, kitus daiktus. Jei yra problemų dėl pinigų, universitetas padeda susirasti darbą.

– Jūsų universitetas – Niujorke. Esate dažnas „New York Knicks“ rungtynių žiūrovas?​

– Teko nuvykti į kelias rungtynes. Ir pačiam žaisti „Madison Square Garden“ arenoje. Bet laiko stebėti „Knicks“ tiesiog nėra. Aišku, po sezono galima pasimėgauti ir NBA krepšiniu.

– Jūsų kelionė NCAA įpusėjo. Esate patenkintas savo žingsniais už Atlanto?

– Mano kelionė puiki ir pasisekusi. Turėjau šansą atstovauti žymiausiai vidurinei mokyklai visoje Amerikoje. Treniruotis su Šlovės muziejaus treneriu. Nėra ko nusivilti, nes esu sveikas ir laimingas atstovaudamas Hofstrai.

Džiaugiuosi, kad nusprendžiau palikti Lietuvą. Šis sprendimas man davė labai daug patirties. Nors jis kainavo daug jėgų ir pastangų, rezultatas labai džiugina.

Norintiems pasekti tokiu pačiu keliu, linkiu daug stiprybės ir kantrybės. Svarbu nenuleisti rankų, jei nepasisekė pirmą kartą. Negalima pasiduoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis