| NCAA „Sweet 16“ | „Gonzaga Bulldogs“ – „Syracuze Orange“ | kovo 26 d. | 3:40 LT laiku |
Galėjo būti sunkiau
Rungtynės prieš Sirakūzų universitetą Gonzagai bus visiškai kitokios nei vykusios pirmajame ir antrajame etape Denveryje. Gonzagos dėmesys bus telkiamas ne aplink vieną lyderį, D.Saboniui teks pulti prieš komandą, kurios išskirtinumas – zoninė gynyba. Be to, Gonzagos universitetas pirmą kartą „Kovo beprotybėje” bus dvikovos favoritas. O situacija iki šiol įspūdingai atrodžiusiai Gonzagai šiąnakt galėjo būti kur kas sudėtingesnė.
Pirmajame etape 15-ąjį reitingą viename iš keturių turnyrų (kurių laimėtojai susitiks finaliniame ketverte) turėjęs „Middle Tennessee” universitetas nugalėjo vieną iš favoritų tapti NCAA čempionais, antru numeriu reitinguotus „Michigan State”, 90:81. Ši „Middle Tennessee” pergalė buvo tituluojama vienu didžiausiu netikėtumu per visą „Kovo beprotybių“ istoriją ir kartu Sirakūzams ir Gonzagai atvėrė lengvesnį kelią link elitinio aštuoneto (ang. elite eight).
Sirakūzai „Top-32“ etape vietoj susitikimo su viena iš penkių geriausių NCAA komandų (pagal Keno Pomeroy reitingą), kurią treniruoja vienas geriausių NCAA trenerių, būsimas krepšinio šlovės muziejaus narys Tomas Izzo, kurioje žaidžia du prognozuojami NBA naujokų biržos dvidešimtuko šaukimai, kuri sezono metu laimėjo prieš geriausias NCAA komandos, žaidė su „Middle Tennessee” – nieko neišsiskiriančia, būsimų NBA žaidėjų neturinčia ir vos vieną rimtesnį varžovą įveikusia komanda.
Sutikite, skirtumas – ryškus. Ir žinoma, kas turėjo tapti Sirakūzų sezono pabaiga, virto lengvu pasivaikščiojimu (Sirakūzai laimėjo 75:50).
Gonazaga šiąnakt galėjo susitikti su NCAA favoritu „Michigan State“, D.Sabonis tiesioginėje akistatoje galėjo susigrumti su šių metų NBA Top-14 šaukimu Deyonta Davisu.
Tai taip pat reiškė lengvesnį kelią Gonzagai, kuri šiąnakt susitiks su kur kas silpnesniu varžovu nei „Michigan State”, tačiau turinčiu kelias išskirtines savybes.
Tokio kalibro žaidėjų, kurie šį sezoną būtų visiškai nesustabdomi NCAA lygoje, Sirakūzų komandoje nėra.
„Orange“ – išskirtinė komanda.
Pagrindinė stiprybė – zoninė gynyba. Dažniausiai komandos naudoja zoninę gynybą atkarpose tam, kad išmuštų varžovus iš vėžių. Sirakūzų universitetas yra vienas iš vos kelių visoje NCAA, kurie grindžia savo žaidimą zonine gynyba – kartais ją taiko vos ne visas rungtynes. Sirakūzų treneriai būrė šią komandą būtent ieškodami ilgų ir atletiškų žaidėjų, kurie būtų idealūs žaisti 2-3 zoną.
2015-2016 metų sezono Gonzagos komanda nėra pratusi žaisti prieš zoninę gynybą – vyriausiasis treneris Markas Few suskaičiavo, kad Gonzaga per visą sezoną tik apie 30 atakų puolė prieš zoną. Visgi teoriškai Gonzaga turi visus reikalingus ginklus zonai įveikti – Gonzaga pagal tritaškių pataikymą NCAA rikiuojasi aukštoje 37-oje vietoje, o sumanus ir puikiai dėl kamuolių puolime kovojantis D.Sabonis (kuris 73 proc. puolime atkovotų kamuolių paverčia taškais) prieš tokio tipo varžovą turėtų sužaisti dar vienas sėkmingas rungtynes.
Priklausomybė nuo tritaškių. Nors Sirakūzai nėra išskirtinai gerai iš toli pataikanti komanda (36,2 proc. tritaškių taiklumas ir 108 pozicija NCAA), būsimi Gonzagos varžovai yra priklausomi nuo tolimų metimų. 43,1 proc. visų Sirakūzų metimų iš žaidimo yra iš už tritaškio linijos ir pagal šį aspektą oranžiniai patenka tarp Top 30 NCAA komandų.
Sirakūzų universitetas yra vienas iš vos kelių visoje NCAA, kurie grindžia savo žaidimą zonine gynyba – kartais ją taiko vos ne visas rungtynes.
Tritaškius Sirakūzų universitete meta visi keturi rezultatyviausi komandos žaidėjai. Michaelas Gbinije’as, Malachi Richardsonas, Trevoras Cooney ir Tyleris Lydonas – visi rezultatyviausi Sirakūzų žaidėjai šiame sezone yra atlikę bent po 100 tritaškių metimų ir pataikę bent 44. Per pirmąsias dvi „Kovo beprotybės” rungtynes Sirakūzai atliko 42 tolimus metimus ir pataikė 16 (38 proc.).
Subalansuota lyderystė. Net 46 žaidėjai, atstovavę Sirakūzų universitetui, vėliau žaidė NBA, įskaitant Sirakūzams NCAA čempionų titulą 2003 metais laimėti padėjusį Carmelo Anthony. Kiti žinomi vardai – Michaelas Carteris-Williamsas, Dionas Waitersas, Wesley Johnsonas ir t.t.
Tokio kalibro žaidėjų, kurie šį sezoną būtų visiškai nesustabdomi NCAA lygoje, Sirakūzų komandoje nėra.
Svarbiausias šio sezono žaidėjas – atletiškas ir iš toli pataikantis ketvirtakursis puolėjas M.Gbinije’as, vidutiniškai renkantis 17,8 taško, pataikantis 41 proc. tritaškių, atkovojantis 4,1 kamuolio ir atliekantis 4,4 rezultatyvaus perdavimo. M.Gbinije’as turėtų tapti 47-uoju Sirakūzų žaidėju NBA – puolėjui šiais metais prognozuojamas antro rato šaukimas NBA naujokų biržoje.
Pirmamečiai M.Richardsonas ir T.Lydonas į stipriausią pasaulio lygą turėtų persikelti kitąmet – jiems 2017 metų NBA naujokų biržoje prognozuojami pirmojo rato šaukimai. Net keturi žaidėjai Sirakūzų komandoje vidutiniškai renka dviženklį taškų skaičių (prie šio trejeto taip pat reikia pridėti ketvirtakursį T.Cooney, kuris karjerą turėtų tęsti Europoje) ir visi jie pelnė dviženklį skaičių taškų pirmose „Kovo beprotybės“ rungtynėse prieš „Dayton“ universitetą.
Kaip minėjau, Sirakūzų universitetas – metikų (ir besiveržiančių žaidėjų) komanda. Tačiau nei vienas iš jų neprilygsta vienam iš geriausių visų laikų Sirakūzų snaiperiui Mariui Januliui, kuris iki šiol yra vienintelis lietuvis, žaidęs NCAA finale.
Lietuvos krepšininko žygis
M.Janulis Sirakūzų komandai, kuriai tuomet taip pat vadovavo Jimas Boeheimas, atstovavo 1994-1998 metais. 1996-ųjų Europos jaunimo čempionas žaidė starto penkete, „Kovo beprotybėje” pataikė pergalingą metimą ir išsiskyrė neeiliniais pasiekimais mokslo srityje.
NCAA finale M.Janulis žaidė 1995-1996 metų sezone, kuriame savo žaidimo laiką, lyginant su debiutiniu sezonu, padidino lygiai devynis kartus – nuo 83 iki 747 minučių.
Vidutiniškai per 20 minučių 6,1 taško rinkęs antrametis M.Janulis pirmajame „Kovo beprotybės“ etape per 17 minučių pelnė 10 taškų, tačiau vėliau buvo nerezultatyvus ir likusiose rungtynėse pasižymėjo vos kartą. Pakeliui į finalą Sirakūzų komanda įveikė ne vieną rimtą priešininką – Vakarų regiono finale trimis taškais įveikė Kanzaso universitetą, kurio beveik visas starto penketas vėliau žaidė NBA – Jacque’as Vaughnas, Scottas Pollardas, Paulas Pierce’as ir Raefas LaFrentzas.
Pusfinalyje įveikę Misisipės valstijos universitetą, kuriam 12 taškų pelnė ir 14 kamuolių atkovojo Ericas Dampieras, finale M.Janulis ir oranžiniai susitiko su Kentukio universitetu.
Jame Sirakūzų komanda 38 minutes lygiai žaidė su Tony Delko, Antoine’o Walkerio, Rono Mercerio, Walterio McCarty ir Dereko Andersono ekipa, tačiau Sirakūzų lyderiui Johnui Wallace’ui pasiekus pražangų limitą, per paskutines dvi minutes M.Janulio komanda subyrėjo ir pralaimėjo 67:76. M.Janulis aikštėje praleido septynias minutes, atkovojo du kamuolius ir nei karto neatakavo krepšio.
Tačiau tai buvo seniai, lygiai prieš 20 metų. Grįžtant į dabartį, reguliariajame sezone vidutiniškai atrodžiusi Sirakūzų komanda kol kas „Kovo beprotybėje” dar neparodė potencialo žengti iki NCAA finalo.
Domanto Sabonio šansas
Oranžiniams rungtynės su Gonzaga – pirmoji gera proga atkreipti NCAA bendruomenės dėmesį. Dar neseniai pati skeptiškai vertinta Gonzaga tai puikiai supranta. Teoriškai, vietoj tikėtos dviejų favoritų „Michigan State” ir Jutos universiteto dvikovos šiąnakt susigrums dvi žemiausią iš „Sweet 16” dalyvaujančių universitetų reitingą turinčios komandos.
Gonzagos universitetas pirmą kartą „Kovo beprotybėje” bus dvikovos favoritas.
Geriausioje formoje esanti ir geriausią, subalansuotą krepšinį šiame sezone demonstruojanti Gonzaga prieš tritaškiais ir zonine gynyba išsiskiriančius Sirakūzus. Pastariesiems reikia sužaisti geriausias rungtynes šiame sezone, Gonzagai reikia tęsti sėkmingai pradėtą darbą.
Gonzaga, kuri „Kovo beprotybėje” dalyvauja 18-ą sezoną iš eilės, turi istorinį šansą pirmą kartą žaisti finaliniame ketverte. Didžiausia atsakomybė šiąnakt vėl guls ant geriausio „Sweet 16” rungtyniaujančio aukštaūgio D.Sabonio pečių.
Kaip jau anksčiau minėjau savo „Facebook” paskyroje, lietuviui Gonzagos atvedimas į finalinį ketvertą galėtų tapti bilietu į NBA naujokų biržos loterijos (Top 14) šaukimą ir „žaliąjį kambarį”, kuriame susirenka geriausi NBA talentai. Tokio kvietimo per visą istoriją yra sulaukę tik du lietuviai – Žydrūnas Ilgauskas ir Jonas Valančiūnas.
Sekite krepšinio analitiką Erildą Budraitį socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: erildasb@gmail.com.
