Grįžkime į 2008-uosius metus. T.Duncanui tuomet buvo 32 m., o jis jau buvo iškovojęs keturis NBA čempionų žiedus. Sulaukęs tokio garbaus amžiaus sporte jis pradėjo silpnėti fiziškai ir nebegalėjo stumdytis su varžovais taip kaip jaunystėje. Tuomet jis žaidimą į savo rankas po truputėlį atidavė Tony Parkeriui bei Emanueliui Ginobiliui.
Jo pagrindinis varžovas Shaquille'as O'Nealas jau nebebuvo toks faktorius kaip kadaise, o milžiniški lygos „centrai“ pradėjo nykti iš NBA. Po krepšiu pagrindine jėga tapo Dwightas Howardas, potencialo turėjo Andrew Bynumas, netrukus NBA duris turėjo praverti Gregas Odenas.
Visi šie „centrai“ buvo labai stiprūs fiziškai, todėl daugelis žurnalistų pradėjo vadinti T.Duncaną senu, o „Spurs“ kasmet buvo smarkiai nuvertinama.
„Mes visi kada nors pasensime“, – tuomet nepatenkintas teigė Timmis ir sugrįžo į aikštę dar aštuoniems sezonams, per kuriuos laimėjo dar vieną NBA titulą. Penktąjį savo čempionų žiedą T.Duncanas iškovojo po 15 metų nuo pirmojo trofėjaus.
Viena geriausių karjerų istorijoje baigėsi be jokio atsisveikinimo turo, tačiau taip ir turėjo būti.
Yra daugybė žaidėjų, kurie laimėjo daugiau MVP apdovanojimų, uždirbo daugiau pinigų, susilaukė daugiau dėmesio ir šlovės, tačiau nėra daugiau jokio kito krepšininko, kuris būtų toks svarbus savo komandai visus 19 metų.
T.Duncanas visą tą laiką buvo komandos ramstis. Jis naujokų biržoje buvo pakviestas pirmuoju šaukimu 1997-aisiais. Puolėjas visuomet būdavo komandos pagrindas, kuris leisdavo išlaikyti ekipos branduolį. „Spurs“ visuomet reikėdavo tik šiek tiek apšlifuoti savo sudėtį ir ji vėl būdavo svarbi NBA žemėlapyje.
Tikriausiai maža dalis vaikų žaisdavo krepšinį ir įsivaizduodavo, kad nori užaugti ir rungtyniauti kaip T.Duncanas. Krepšininko marškinėliai niekuomet nebuvo perkamiausiųjų sąraše, tačiau lygoje jį gerbė visi.
Pirmą kartą tapęs neapribotuoju laisvuoju agentu, jis svarstė „Orlando Magic“ pasiūlymą, tačiau tai buvo jo vienintelė mintis apie kitą ekipą. Jis niekada negalvojo apie didesnę rinką, milžinišką prekinį ženklą bei reklamas. Jis tyliai ir ramiai gyveno San Antonijuje ir mėgavosi šio mažo miesto privalumais.
T.Duncanas retai kitiems atskleidžia tikrąjį save, tačiau jis turi puikų humoro jausmą bei yra labai protingas ir išsilavinęs žmogus. Jis yra didelis automobilių gerbėjas, todėl prieš kelerius metus atidarė savo auto dalių parduotuvę.
Gregas Popovičius visą savo karjerą juokavo, kad „Spurs“ yra tikri laimės kūdikiai, kad gavo T.Duncaną. Tačiau pats krepšininkas irgi suprato, kad turi būti labai laimingas, jog pateko į šią organizaciją. San Antonijaus komanda buvo atkrintamųjų ekipa, kuri turėjo MVP apdovanojimo savininką Davidą Robinsoną. Būtent iš jo Timmis išmoko, kad norint laimėti reikia aukotis.
„Spurs“ su metais evoliucionavo iš komandos žaidžiančios nuobodžiai į rungtyniaujančią gražiai, o T.Duncanas adaptavosi puikiai. Jis kantriai dirbo, kol savo piką pasieks T.Parkeris, kantrybės bei proto įgys E.Ginobili, pasitikėti savo jėgomis išmoks Kawhi Leonardas, o į „centro“ poziciją persikėlė, kai ekipą papildė LaMarcusas Aldridge'as.
„Timmis“ pasitikėjo savo treneriu bei generaliniu vadybininku, o šie už jo ištikimybę jam kasmet suteikdavo galimybę kautis dėl dar daugiau Larry O'Brieno trofėjų.
Per pirmus savo 10 sezonų jis NBA čempionų žiedus laimėjo keturis kartus. Tačiau po triumfo 2007-aisiais jis laukė šešis metus iki sekančio pasirodymo NBA superfinale. Paklaustas apie motyvaciją žaisti toliau jis nedvejojo:
„Kai laimi vieną sykį, tai nori tą jausmą patirti dar ir dar kartą.“
T.Duncano kovingumas dažnai būdavo nepastebimas, nes jis slėpėsi po ramybės kauke. Krepšininkas labai mylėjo krepšinį, o tai simbolizavo kiekvienas jo kamuolio apkabinimas prieš prasidedant rungtynėms.
Jo išmušti iš vėžių buvo neįmanoma, o tai greitai suprato Kevinas Garnettas bei po dviejų dešimtmečių išsiaiškino ir Draymondas Greenas.
Pastaruosius kelerius metus krepšinio specialistai gąsdino, kad tai bus paskutinis žaidėjo sezonas, tačiau tai buvo nepagarbu. G.Popovičius padėjo savo auklėtiniui pratęsti savo karjerą, o stebuklingų žaidėjų pasirodymų reikalavo tik kartais. Kai to labiausiai reikėdavo.
G.Popovičius visuomet galvojo, kad T.Duncanas savo karjerą baigs kokiu nors keistu būdu. Treneris tikėjosi, kad žaidėjas vieną dieną ateis į treniruočių salę, supras, kad tai yra pabaiga, ir nuspręs trauktis iš krepšinio.
T.Duncanas oficialiai baigė savo krepšininko karjerą. Įdomu tai, kad minėtieji G.Odenas ir A.Bynumas jau seniai neberungtyniauja NBA, o D.Howardas jau primena tik savo paties šešėlį.
Tuo tarpu Timmis praėjusį sezoną būdamas 40-ies padėjo savo ekipai laimėti 67 rungtynes, o tai geriausias rezultatas komandos istorijoje.
