Vagystė ar aplinkybių auka? Kaip Domantui Saboniui neliko vietos prie NBA žvaigždžių stalo

Iš pradžių, susitarkime dėl vieno dalyko. Kad ir koks bebūtų trenerių sprendimas, reikia suprasti, jog tai – 15-os savitą požiūrį į krepšinį ir žaidėjus turinčių žmonių pasirinkimas.

Vieni, kaip Tomas Thibodeau iš „New York Knicks“ ar Docas Riversas iš „Philadelphia 76ers”, spjauna į išplėstines statistikas ir veikiausiai remiasi „akių testu“ ir prisiminimais iš tarpusavio rungtynių, kuriose vienas ar kitas žaidėjas jiems pridarė daugiausiai problemų.

Kiti, kaip naujosios trenerių bangos atstovai Nickas Nurse'as („Toronto Raptors“) ir Nate'as Bjorkgrenas („Indiana Pacers“), rinkdamiesi žvaigždes iš savo konferencijos greičiausiai atsidaro ekselio failus ir laužo galvas stebėdami išplėstines žaidėjų statistikas.

Tad ir argumentai, kodėl vienas ar kitas žaidėjas gali ar turi žaisti „Visų žvaigždžių“ rungtynėse, gali skirtis ir skiriasi.

Šiame tekste 15min pabandys paaiškinti, kodėl D.Sabonis vis tik negavo kėdės prie dvylika vietų turinčio Rytų žvaigždžių stalo.

Statistikos infliacija

Tai terminas, skirtas apibūdinti šiuolaikinėje NBA lygoje vykstantiems pokyčiams.

Puolimo žaidėjams pritaikytos taisyklės, griežtesnis pražangų gynyboje traktavimas, tritaškių revoliucija, rekordinis tempas, o svarbiausia – augantis krepšininkų talento lygis lėmė, kad komandos šį sezoną puolime žaidžia geriausiai per visą NBA istoriją.

Statistikos puslapis „StatMuse“ paskaičiavo, kad šio sezono NBA puolimo lyderiai „Brooklyn Nets“, „Los Angeles Clippers“, „Milwaukee Bucks“ ir „Utah Jazz“ klubai žaidžia efektyviausius puolimo sezonus per NBA istoriją.

Tuo pačiu „Sacramento Kings“ demonstruoja prasčiausią kada nors lygoje matytą gynybą. „Portland Trail Blazers“ ir „New Orleans Pelicans“ gynybiniai reitingai yra atitinkamai trečioje ir ketvirtoje vietoje tarp blogiausių NBA istorijoje.

Tad nenuostabu, jog ir „Visų žvaigždžių“ kandidatų šiemet buvo tiek, kiek jų dar nėra buvę.

„Washington Post“ žurnalistas Benas Golliveris paskaičiavo, kad šiemet statistiką, leidžiančią tikėtis patekimo į „Visų žvaigždžių“ rungtynes turėjo net 77 NBA krepšininkai.

Ypač daug kandidatų buvo Rytų konferencijoje, kur dėl vietų prie žvaigždžių stalo realiai kovėsi kone 20 krepšininkų.

Net ir rinkdamas 21,5 taško vidurkį, pagal šį rodiklį D.Sabonis yra tik 15-as tarp visų Rytų konferencijos krepšininkų. Bent 20 taškų per susitikimą renka net 20 krepšininkų Rytuose ir 35-i visoje lygoje.

Palyginimui, prieš penkerius metus bent 20 taškų per susitikimą NBA lygoje pelnydavo 20 žaidėjų. Dar penkeriais metais anksčiau – tik 16.

Panaši tendencija galioja ir rezultatyviems perdavimams, kurių bent po 5 per rungtynes šį sezoną išdalina net 38 krepšininkai.

Tad ir tie D.Sabonio beveik 22 taškai, beveik 12 atkovotų kamuolių ir beveik 6 rezultatyvūs perdavimai, kuriuos linksniavo daugelis nusivylusių Rytų konferencijos trenerių verdiktu, jau nėra tie patys 22/12/6, kurie galėjo žavėti prieš dešimtmetį ar net penkerius metus.

Kaip ir geriausi lietuvio pasirodymai, kuriuose jis rinko 36 ar 34 taškus arba pasižymėjo trigubais dubliais.

„Scanpix“ nuotr./Domantas Sabonis

Prieš kelias savaites kaip tik klausiausi vieną tinklalaidės, kurioje NBA apžvalgininkai karštai diskutavo, ką šiais laikais NBA lygoje reiškia pelnyti 50 taškų.

Prieš keliolika metų tai buvo tarsi šventė, nutikdavusi kartą per mėnesį-du. Dabar – tai kone kas savaitę nutinkantys atvejai – bent 50 taškų NBA žaidėjai šį sezoną pelnė jau septynis sykius, dar 46 kartus įmetė bent po 40 taškų.

Nebežavi NBA gerbėjų ir trigubi dubliai. Jų per šį sezoną, t. y. mažiau nei du mėnesius, buvo jau 58 (trys iš jų D.Sabonio). Palyginimui, 2011-2012 m. sezone trigubų dublių per visą sezoną žaidėjai atliko vos 18, o 50 taškų vieneriose rungtynėse įmetė tik trys žaidėjai.

Per 82 rungtynes. Kai šiųmetinė statistika kol kas daroma komandoms sužaidus po 28-34 mačus.

„Vagys“ komandos draugai

D.Saboniui nepadėjo ir tai, kad komandoje jis nėra vienintelė žvaigždė.

21,5 taško per rungtynes vidutiniškai renkantis lietuvis nėra rezultatyviausias „Pacers“ žaidėjas – dviem dešimtosiomis taško dalimis rezultatyviau žaidžia Malcolmas Brogdonas.

„Scanpix“ nuotr./Malcomas Brogdonas pataikė lemiamą tritaškį per pratęsimą.

Jis tikrai sulaukė bent kelių Rytų konferencijos trenerių palaikymo, nes ypatingai gerai žaidė sausį, kai įžaidėjo vidurkiai siekė net 23,8 taško ir 7,3 rezultatyvaus perdavimo.

Galite neabejoti, savo balsų sulaukė ir Mylesas Turneris, šį sezoną žydintis gynyboje ir su 3,5 bloko per rungtynes vidurkiu užtikrintai pirmaujantis visoje lygoje.

Nors blokai – pervertinta statistika, tačiau ir išplėstiniai skaičiai iliustruoja M.Turnerio svarbą „Pacers“ gynybai. Kai 211 cm ūgio centras yra aikštėje, Indianapolio komandos gynyba tampa nebloga – trylikta visoje lygoje (110,3 taško per 100 atakų). Kai jis prisėda ant suolo, „Pacers“ gynyba smunka iki prasčiausios pirmenybėse (124,4 taško per 100 atakų, 30 vieta).

„Scanpix“ nuotr./Mylesas Turneris ir Domantas Sabonis

Tie treneriai, kurie kreipia dėmesį į šią statistiką, M.Turnerį tikrai galėjo įrašyti į savo balsavimo biuletenius, juolab, kad ir puolime pastaruoju metu jis žaidžia gerokai solidžiau nei sezono pradžioje: nuo sausio iki vasario vidurio M.Turneris šešis sykius peržengė 20 pelnytų taškų ribą bei rinko vidutiniškai po 15 taškų.

Jei M.Brogdonas ir M.Turneris kažkuriuos trenerius sužavėjo tiek, kad jie įtraukė kažkurį iš jų į savo septynių atsarginių Rytų žvaigždžių sąrašą, tai neabejotinai reiškė prarastą balsą D.Saboniui, kadangi labai sunku įsivaizduoti scenarijų, kuomet treneris balsuotų net už du „Pacers“ žaidėjus.

Dažnai sakoma, jog treneriai į „Visų žvaigždžių“ rungtynes renkasi tą žaidėją, prieš kurį jiems ruoštis yra sunkiausia. Taip, D.Sabonis greičiausiai yra toks žmogus „Pacers“ gretose, bet galbūt „Raptors“ treneris N.Nurse'as ar „Knicks“ strategas T.Thibodeau rinkosi M.Brogdoną, nes šis jų komandoms atskaitė atitinkamai 36 ir 33 taškus?

Tokių dilemų treneriams nekilo renkantis krepšininkus iš „Knicks“ ar „Magic“, kur galiausiai į „Visų žvaigždžių“ rungtynes išrinkti Julius Randle'as ir Nikola Vučevičius paprasčiausiai neturėjo atsvaros savose komandose, kuriose jie yra ryškūs puolimo lyderiai.

„Pacers“ – tarp lyderių. Ar tikrai?

Sakote, kaip gi gali būti, kad ketvirtąją vietą konferencijoje užimanti komanda (šiuo atveju – „Pacers“) nedeleguoja nė vieno žaidėjo į „Visų žvaigždžių“ rungtynes, o 12-oje vietoje esanti komanda (šią vietą trenerių verdikto dieną užėmė „Magic“) gauna žvaigždę (N.Vučevičių)?

„Scanpix“ nuotr./Nikola Vučevičius

Patariu žvelgiant į turnyrinę lentelę atkreipti dėmesį ne tik į vietas, bet ir į kitus skaičiukus.

Pirmiausia, neįprastas sezonas ir neįprastas „Visų žvaigždžių“ dalyvių rinkimų laikas.

Įprastu, nepandeminiu, metu sezonas startuoja spalį, „Visų žvaigždžių“ rinkimai prasideda gruodį, o vyriausieji treneriai atsargines žvaigždes renka prabėgus jau apie 60 proc. sezono rungtynių.

Šiemet viskas buvo daroma paskubinta tvarka.

Sezono startas – prieš Kalėdas, „Visų žvaigždžių“ balsavimo pradžia – sausio viduryje, komandoms sužaidus vos po 12-15 rungtynių, o trenerių verdiktas – vasario viduryje, kai dalis komandų dar nebuvo sužaidusios nė 40 proc. susitikimų. Ir visa tai pandeminiame fone, kai komandos dalį, o kai kurių ekipų atveju ir labai didelę, rungtynių yra priverstos žaisti be užsikrėtusių ar kontaktus su sergančiaisiais turėjusių lyderių arba rotacijos žaidėjų.

Tai atsiliepė ir turnyrinei lentelei, kurioje tokios sumaišties matyti neteko seniai. Pažvelkime kad ir į Rytų konferenciją.

Ten lyg ir aiškūs trys lyderiai „Nets“, „76ers“ ir „Bucks“, turintys bent keturių pergalių persvarą prieš artimiausius persekiotojus.

Bet toliau – tikras chaosas.

„Boston Celtics“ dar ką tik buvo visai arti viršūnės, bet po kelių prastesnių savaičių jau nusirito į 9-ąją vietą. Jeigu patirtų du-tris pralaimėjimus iš eilės, į 9-10 vietą kaipmat nusiristų ir šiuo metu ketvirtoje vietoje esantys „Pacers“.

Juos ir 13-ąją poziciją užimančius „Magic“ šiuo metu skiria viso labo dvi pergalės, nors traumų iškamuota Orlando ekipa ir galėtų atrodyti kaip potenciali patrankų mėsa. Anaiptol – „Magic“ iš pastarųjų 10 rungtynių laimėjo penkerias, kai „Pacers“ – tik ketverias.

Tad ir renkantis žaidėjus Rytų treneriai veikiausiai mažiau žiūrėjo į komandinius rezultatus, nebent tai konferencijos lyderių trijulė, o daugiausiai dėmesio skyrė individualiam žaidėjų pasirodymui.

Ne laiku pasitaikiusi duobė

Būtent vasarį demonstruojamas žaidimas yra dar viena priežastis, kodėl D.Sabonis nebuvo įvardintas tarp Rytų konferencijos žvaigždžių.

Tuo metu, kai vyko balsavimas, lietuvis ir „Pacers“ kaip tik išgyveno prasčiausią sezono atkarpą.

Vasarį per šešerių rungtynių atkarpą Domas pelnė po 18,5 taško, 9,2 atkovoto kamuolio ir krepšį atakavo 40,4 proc. tikslumu. Sutikite, ne „Visų žvaigždžių“ dalyvio skaičiai, ypač kai „Pacers“ per šešerias rungtynes laimėjo tik dukart.

„Scanpix“ nuotr./Domantas Sabonis

Itin daug minučių (vid. 36,5 per susitikimą) rungtyniaujančio D.Sabonio žaidime atsiliepė ir nuovargis, pasireiškęs jam nebūdingais „trumpais“ puskabliais bei iki žemiau nei 30 proc. suprastėjusį tritaškių pataikymą, kuris sezono pradžioje siekė pagarbius maždaug 37 proc.

Kaip tuo metu rungtyniavo N.Vučevičius ir J.Randle'as, kuriuos Rytų konferencijos treneriai pasirinko vietoje D.Sabonio?

Juodkalnietis „Magic“ centras vasarį vidutiniškai pelno po 26,7 taško ir atkovoja po 13,1 kamuolio. Jis po kartą varžovams atskaitė 43 ir 42 taškų pamokėles, net penkis sykius rinko bent po 15 kamuolių po krepšiais, o ant jo pečių visus tris įžaidėjus, Aaroną Gordoną ir Jonathaną Isaacą dėl traumų praradę „Magic“ vis dar išlieka netoli atkrintamųjų ribos.

Įspūdingai žaidė ir J.Randle'as – jo vidurkiai vasarį siekia 24,7 taško, 10,8 atkovoto kamuolio ir 4,7 rezultatyvaus perdavimo. Ir visa tai – Niujorke, kur į šį puolėją nukreipta tikrai daugiau prožektorių šviesų nei į D.Sabonį Indianapolyje.

„Scanpix“ nuotr./Julius Randle'as

„Recency bias“ (ką tik nutikusios praeities šališkumas) – terminas, vartojamas apibūdinti situaciją, kai remiamasi šviežiausiais įvykiais, pamirštant nutikusius anksčiau.

Treneriai – irgi žmonės, ir jie taip pat galėjo vadovautis šviežiausiais atsiminimais apie D.Sabonio ir kitų Rytų konferencijos žaidėjų pasirodymus. O jie nebuvo palankūs vasario pradžioje į ne laiku pasitaikiusią duobę įkritusiam Domui.

Balsuotojų nuovargis

Kaip jau minėjau, treneriai ir kiti NBA žvaigždes renkantys asmenys irgi žmonės ir jie taip pat pavargsta nuo tų pačių veidų ar pavardžių.

Kaip Lietuvoje kas ketverius metus išrenkama vis kita valdančioji dauguma, taip ir NBA pasaulyje nuolat jaučiamas naujovių alkis.

Tuo aiškinamas ir faktas, jog per paskutinius 35 metus nebuvo nė vieno atvejo, kuomet reguliariojo sezono MVP apdovanojimą trejus metus iš eilės iškovotų tas pats krepšininkas.

Paskutinis tą atliko „Boston Celtics“ legenda Larry Birdas, bet nuo tada šio pasiekimo nepavyko užfiksuoti nei LeBronui Jamesui, nei Shaquille'ui O'Nealui, nei netgi pačiam Michaelui Jordanui.

„Scanpix“/AP nuotr./Robertas Parishas, Larry Birdas ir Kevinas McHale'as

Balsuotojų nuovargis veikia ir renkant „Visų žvaigždžių“ dalyvius.

Iš žaidėjų, kurie jau ankstesniais metais žaidė „Visų žvaigždžių“ rungtynėse, reikalaujama daugiau, negu iš tų, kurie to dar nėra darę.

Tad ir J.Randle'o pasirinkimas vietoje D.Sabonio atrodo logiškas. Naujoji Niujorko žvaigždė šį sezoną atliko didžiulį kokybinį šuolį ir pakėlė savo komandą iki kovos dėl atkrintamųjų, o tai balsavusiuosius sužavėjo labiau, nei savo vietoje likę „Pacers“ ir jau pernai įvertintas D.Sabonis.

Tiesa, N.Vučevičiaus atveju šis faktorius negalioja, nes juodkalnietis tarp žvaigždžių jau buvo patekęs 2019-aisiais. Bet gal Rytų treneriai šį faktą buvo primiršę?

Nereikia užmiršti ir to, jog šiemet teoriškai vietų Rytų „Visų žvaigždžių“ komandoje buvo tiek pat, bet praktiškai – trimis mažiau.

Taip susiklostė dėl „Brooklyn Nets“ didžiojo trejeto.

„Scanpix“ nuotr./Kevinas Durantas, Jamesas Hardenas, Kyrie Irvingas

Kevinas Durantas ir Kyrie Irvingas pernai jau priklausė „Nets“ klubui, bet pirmasis dėl Achilo sausgyslės traumos nerungtyniavo visai, o antrasis žaidė nedaug, tad nė vienas iš jų nepretendavo į „Visų žvaigždžių“ rungtynes Čikagoje. Savo ruožtu Jamesas Hardenas tuo metu dar spurdėjo „Houston Rockets“ klube.

Dabar visos šios trys superžvaigždės jau yra Rytuose ir iki trenerių pasirinkimo buvo sužaidusios pakankamai rungtynių, kad sirgaliai, žiniasklaidos atstovai ir treneriai jas įvertintų. Tai lėmė, jog iš dvylikos vietų tarp Rytų žvaigždžių automatiškai liko tik devynios.

Tai – viena iš daugelio jau išvardintų priežasčių, kodėl D.Saboniui neteks garbė šiais metais prisėsti prie NBA žvaigždžių stalo.

Bet tai toli gražu nereiškia, jog lietuvio sezonas yra prastas ar nuviliantis. Nepaisant to, jog Domas nebuvo pasirinktas, jis vis tiek žaidžia geriausią krepšinį, kokį tik kažkada yra žaidęs lietuvis NBA lygoje, o jei „Pacers“ išsilaižys žaizdas, jo ekipa turi šansų rimčiau patriukšmauti ir atkrintamosiose varžybose.

O į „Visų žvaigždžių“ vakarėlį Domas dar sugrįš, neabejokite tuo. Galbūt net ne kartą ir ne du.