Ketvirtojo kėlinio vidurys. Dviženklę persvarą iššvaistę australai pirmauja prieš Slovėniją jau tik 83:80, o australų galvose jau grįžta prisiminimai iš ankstesnių kovų dėl medalių.
2016 metais australai taip pat žaidė dėl bronzos, bet skaudžiai krito dviejų pratęsimų trileryje prieš Ispaniją.
2019-aisiais vėl ta pati Ispanija užkirto australams kelią į finalą pasaulio čempionate, o trečiąją vietą iš jų pavogė prancūzai, panaikinę dviženklį atsilikimą, kurį turėjo trečiajame kėlinyje.
Dar anksčiau australai taip pat iš didžiųjų turnyrų grįždavo sudaužytomis širdimis – 1988 m. olimpinėse žaidynėse kovoje dėl bronzos juos nukovė amerikiečiai, o 1996 ir 2000 m. – lietuviai.
Bet šį kartą australai nebuvo linkę paleisti to, ko jie nusipelnė.
Greiti 7 taškai leido Australijai vėl įkvėpti gryno oro, o atsitiesę Briano Goorjiano auklėtiniai atgal nebesižvalgė ir nurūko į priekį.
107:93 – šie skaičiai nuguls Australijos krepšinio istorijoje. Būtent tokiu rezultatu australai įveikė slovėnus ir iškovojo bronzą Tokijuje.
Daugybę metų laukta pergalė iššaukė ir krepšininkų emocijas.
Ypač jautriai sureagavo australų komandos senbuvis Matthew Dellavedova. Jau trečiose olimpinėse žaidynėse rungtyniavęs 30-metis įžaidėjas po mačo kalbėjo ašarų kupinomis akimis.
„Daug prakaito ir ašarų buvo išlieta, kad atsidurtume čia, kur dabar esame, – sakė praėjusį sezoną „Cleveland Cavaliers“ žaidęs, bet po sezono sutartį su gimtosios šalies „Melbourne United“ klubu pasirašęs įžaidėjas. – Praėjome sunkius laikus, bet sulaukėme didelio palaikymo iš visų australų, savo šeimų ir toliau stengėmės tai pasiekti. Pagaliau tai padaryti yra...“
Užbaigti sakinio australas nespėjo – priėjęs jaunosios Australijos krepšininkų kartos atstovas Dante Exumas apsikabino veteraną.
„Šypsokis! Gana verkti, laikas šypsotis!“ – ketveriais metais vyresniam kolegai patarimus dalijo NBA rungtyniaujantis krepšininkas.
Pats D.Exumas, pelnęs ypač svarbius 5 taškus tuo metu, kai slovėnai kaip tik kabinosi į australus lemiamu ketvirtojo kėlinio metu, tikisi, kad medalių australai iškovos ir ateityje.
„Vyresni žaidėjai to siekė ilgą laiką, o jaunesni, kaip aš, tikisi, kad tai taps standartu. Labai viliuosi, kad toliau seks auksas“, – sakė „Houston Rockets“ komandoje sezoną užbaigęs australas.
Labai viliuosi, kad toliau seks auksas.
Ašarų nesulaikė ir kitas Australijos rinktinės simbolis Joe Inglesas. Įprastai su šypsena aikštėje rungtyniaujantis australas kalbėjo spaudos konferencijoje, kai staiga net pats nepajuto, kaip pravirko.
„Australijos krepšinis to laukė taip ilgai. Nuostabus jausmas“, – sakė universalusis „Utah Jazz“ puolėjas.
Greta jo sėdėjo ir ryškiausias Australijos herojus – 42 taškus mače dėl bronzos pelnęs Patty Millsas.
Finalinių olimpinių žaidynių rungtynių (dėl aukso arba bronzos) rezultatyvumo rekordą pagerinęs australas išskyrė ne savo, o visų australų indėlį į istorinę pergalę.
„Tai buvo didžiulis komandos indėlis, visi prisidėjo prie šio bronzos medalio. Visi, kas išėjo į aikštę, padarė skirtumą. Mūsų gynyba, mūsų pasiaukojimas buvo kertiniai. Turėjome žaisti iš paskutiniųjų, nes rungtyniavome prieš vieną geriausių pasaulio žaidėjų. Stovėjome vienas kitam už nugaros, darėme viską, kad laimėtume. Prieš rungtynes sakėme, kad jeigu norime perrašyti šalies krepšinio istoriją, turėsime tai padaryti nuo gynybos. Tai ir padarėme“, – kalbėjo P.Millsas.
Tiesa, ne visi dvylika australų žaidėjų galėjo pasidžiaugti triumfo akimirka.
Pagrindinis komandos centras Aronas Baynesas jau prasidėjus žaidynėms patyrė apmaudžią traumą viešbučio kambaryje ir buvo priverstas baigti pasirodymą Tokijuje.
Jo su komanda nebuvo ir per apdovanojimų ceremoniją, o už buvusį Vilniaus „Ryto“ centrą bronzos medalį atsiėmė P.Millsas.
„Turime jo medalį. Jis negalėjo čia būti, bet jis buvo didžiulė mūsų komandos dalis ilgą laiką. Gaila, kad jis negalėjo čia būti, bet jis buvo tokia pat didžiulė dalis, kaip ir mes visi. Tikiuosi, kad greitai susimatysime“, – sakė J.Inglesas, kuriam kalbant P.Millsas maigė telefoną.
„Parašiau jam žinutę“, – šelmiškai šypsodamasis pareiškė australų lyderis.
