72-ejų specialistas net nekrustelėjo prieš rungtynes skambant JAV himnui.
Visą turnyrą atsipalaiduoti sau ir savo komandos žaidėjams neleidęs Popas koncentraciją išlaikė ir viso finalo metu.
Įsitempęs G.Popovichius buvo ir paskutinėmis ketvirtojo kėlinio sekundėmis, kai skirtumas tarp komandų buvo sumenkęs iki 3 taškų.
Bet Kevinas Durantas sumetė baudų metimus likus 8,8 sek., Nicolas Batumo tritaškis tikslo nepasiekė ir JAV rinktinės treneris pagaliau galėjo atsipalaiduoti – jo komanda nugalėjo Prancūziją 87:82 ir ketvirtą kartą iš eilės bei šešioliktą iš viso laimėjo olimpinį auksą.
„Džiaugiuosi, kad pagaliau tai baigėsi“, – po rungtynių žiniasklaidos atstovus prajuokino G.Popovichius.
Jis JAV rinktinės vyr. treneriu buvo paskirtas po 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, kai paskutinį kartą amerikiečius į priekį vedė Mike'as Krzyzewskis.
Su lenkų kilmės Djuko universiteto treneriu amerikiečiai buvo nepralaimėję 10 metų, tačiau prie vairo stojus Popui pralaimėjimai netikėtai sugrįžo.
Amerikiečiai vargo 2019 metais, kai iš pradžių dar draugiškose rungtynėse nusileido Australijai, o pasaulio čempionate neperžengė ketvirtfinalio barjero ir iš viso pralaimėjo du sykius, o vargai persikėlė ir į šią vasarą.
Jau pirmosiose pasiruošimo ciklo rungtynėse amerikiečius ant žemės nuleido Nigerija, vėliau tą patį pakartojo australai, o Tokijo žaidynių starte amerikiečių nenugalimumo mitą dar sykį sudaužė prancūzai, įrašę jiems pirmą pralaimėjimą olimpiadoje nuo 2004-ųjų.
Bet pamažu įsibėgėję amerikiečiai galiausiai nuskriejo iki aukso, laimėdami penkerias paskutines turnyro rungtynes.
Vos nuskambėjus rungtynių pabaigą skelbiančiai sirenai G.Popovichiaus veidą papuošė šypsena, o su kitais savo trenerių štabo nariais jis susikibęs pasileido link JAV rinktinės vadovų, sėdėjusių tribūnose.
„Esame sujaudinti. Didžiulė pagarba Prancūzijos rinktinei ir jos treneriui [Vincentui] Collet. Jie žaidė agresyviai ir protingai, tai puiki komanda. Laimėti prieš tokią komandą ypač malonu, – kalbėjo G.Popovichius po finalo. – Esame sujaudinti galimybės atstovauti savo šalį. Komanda labai patobulėjo per trumpą laiką, nepaisant visų aplinkybių, o dėl to triumfas dar saldesnis.“
Nors treniruoja iš NBA žvaigždžių sudarytą komandą, JAV rinktinės strategui patirtis prie rinktinės vairo nebuvo iš lengviausių.
Olimpinio aukso jis siekė jau ne pirmą vasarą. Dar 1972-aisiais G.Popovichius pretendavo patekti į JAV rinktinę po penkerių metų JAV Oro pajėgose, bet liko už jos borto, o 2004 m. dirbo vyr. trenerio Larry Browno štabe, tačiau aukso nelaimėjo – net trissyk klupę amerikiečiai pusfinalyje kapituliavo prieš būsimą čempionę Argentiną bei tenkinosi bronza.
Paklaustas, kaip jaučiasi pagaliau iškovojęs auksą su rinktine, G.Popovichius dar sykį išprovokavo juoko bangą.
„Žinote, ką reiškia „sayonara“ (japoniškas žodis, reiškiantis „viso gero“)? Aš taip dabar jaučiuosi. Kiekvienas titulas yra svarbus. Tai didžiausia atsakomybė, kurią esu jautęs. Žaidėme už visą šalį, mus stebėjo visa tauta. Pastaruosius kelerius metus kiekvieną dieną jaučiau milžinišką atsakomybę.
Dabar jau laukiu, kol grįšiu į viešbutį ir kai ką nuveiksiu“, – paslaptį paliko G.Popovichius.
Pastaruosius kelerius metus kiekvieną dieną jaučiau milžinišką atsakomybę.
„San Antonio Spurs“ strategas spaudos konferencijoje sėdėjo greta Draymondo Greeno ir Kevino Duranto. Būtent pastarasis buvo ryškus jo komandos vedlys, finale pelnęs 29 taškus ir rinkęs juos tada, kai to labiausiai reikėjo.
Bet girdamas KD amerikiečių treneris išskyrė ne jo žaidimą, o žmogiškąsias savybes.
„KD yra ypatingas ne dėl to, kad yra talentingas, bet dėl to, kaip jis dirba treniruodamasis, dėl santykių, sukurtų su kitais žaidėjais ir dėl žaidimo džiaugsmo. Tai įkvepia kitus žaidėjus džiaugtis ir stengtis. Meilė, kurią jis kuria aplink save, daro jį dar ypatingesniu nei jo žaidimas“, – gražiai kalbėjo Popas.
JAV rinktinės strategas spaudos konferencijoje nepraleido progos padėkoti ir komandos vadovui Jerry Colangelo, kuris po šių olimpinių žaidynių baigia darbus nacionalinėje komandoje. 81-erių amerikietis savo šalies komandos reikalais rūpinosi nuo pat 2005 metų.
„Viena minčių, kurią turėjau, tai padėkoti Jerry ir kitiems, kurie tiek daug laiko skiria JAV rinktinei. Jerry tai buvo paskutinė stotelė šiame gyvenimo etape. Žinoma, jis toliau dalins mums patarimus, tačiau daugiau nebus su komanda. Jis tarnavo šiai šaliai ir komandai ilgą laiką“, – sakė G.Popovichius.
