„Kerras Kriisa ruošėsi žengti į koridorių, vedantį į aikštelę, kai Arizonos „Wildcats“ komandos pagalbinio personalo narys pasiūlė pasikalbėti. Jis žinojo, jog buvęs Kauno „Žalgirio“ įžaidėjas iš Estijos turi polinkį visada sakyti viską, kas yra jam ant liežuvio galo. Jokio atsargumo, jokio santūrumo – Kerras visada kala iš širdies. Estas ne tik nefiltruoja žodžių naujoje aplinkoje, nėra jokių įrodymų, kad jis tokį filtrą išvis kada nors turėjo“, – rašo „The Athletic“ žurnalistas Brendanas Quinnas.
Tai tikriausiai yra priežastis, kodėl pergalingų rungtynių pabaigoje prieš aukštai vertinamą „Michigan Wolverines“ ekipą K.Kriisa siuntė oro bučinius varžovų sirgaliams, sproginėjo emocijomis prieš kameras ir galiausiai po lemiamo Daleno Terry dėjimo sinchroniškai kartu su juo šokinėjo į orą.
Pergalė buvo daugiau nei įtikinanti – 80:62, o K.Kriisa sužavėjo Arizonos rūbinę. Jis dėvėjo panamos stiliaus kepurėlę ir stebėjosi, jog kažkas nori jį pakalbinti.
Puikiai rungtyniavusių krepšininkų tą vakarą „Wildcats“ ekipoje netrūko – aukštaūgis Christianas Koloko pelnė 22 taškus, kylanti žvaigždė Benas Mathurinas pridėjo 16, Delanas Terry – 13, kaip ir talentingasis vilnietis Ąžuolas Tubelis.
Šie vyrukai suplėšė Mičigano komandą, vieną stipriausių universitetų visoje NCAA.
„Wildcats“ sudėtyje yra aukštų ir galingų vyrukų, bet kai ši komanda pradeda bėgti, kažkokiu būdu žaidėjai atrodo dar aukštesni ir tvirtesni.
Pažvelkite į Arizonos komandą iš arčiau, K.Kriisa nėra tik „Wildcats“ gėrimo maišytojas. Jis dar gurkšteli šio gėrimo pats ir spjauna varžovams tiesiai į veidą. Estas diktuoja Arizonos tempą – ir puolime, ir emociniame fone. Tai įvairialypė asmenybė, kuri su laiku taps ryškiu blogiuku visoje NCAA.
Arizonos sirgaliai Kerrą pamilo akimirksniu. Tai viena sudedamųjų dalių, kodėl verta lankytis šios komandos rungtynėse. Kita – Kerras nėra tik žavus šunybes krečiantis vaikis, jis dar yra puikus krepšininkas, kokių šį sezoną „Wildcats“ ekipoje tikrai netrūksta.
Pastarieji „Wildcats“ mačai aktyvavo ankstyvas prognozes, jog jie mestels iššūkį UCLA universitetui dėl 2022-ųjų metų konferencijos titulo. Arizona turi savų kozirių, kaip ir Kerras Kriisa.
„Aš visada buvau toks, – apie savo žaidimo stilių ir būdą kalbėjo 20-metis estas. – Toks yra mano stilius. Jei kažkam tai nepatinka, tai nėra mano problema.“
Taip, sezonas laukia tikrai įdomus.
„Kerras yra žiaurus, – sakė Arizonos treneris Tommy Lloydas. – Jis turi savitą stilių. Jis labai konkurencingas. Jis turi širdį bei labai tiki komanda. Visos šios Kerro savybės yra nuostabios.“
Savybės tokios nuostabios, jog treneris patikėjo K.Kriisai komandos vairą. Kai Arizona paleido strategą Seaną Millerį po 12 sezonų, septynių vizitų „Kovo beprotybėje“ bei vieno milžiniško FBI tyrimo, universitetas praėjusį balandį atsisuko į ilgametį Marko Few asistentą Gonzagoje.
Pagrindinė naujo šerifo Arizonoje užduotis buvo išsaugoti esamus talentus bei užrakinti įžaidėjo poziciją. Kriisa uždengė abu laukelius.
Kauno „Žalgirį“ palikęs atakų organizatorius pernai NCAA sužaidė vos aštuoniuose mačuose, kadangi sezono starte jį ribojo turėtas profesionalus kontraktas. Kai buvo atsisakyta S.Millerio paslaugų, įžaidėjas svarstė galimybę keisti universitetą.
„Norėjau vykti į aplinką, kuri atitinka mano stilių, žaisti komandoje, kurioje treneris man skirtų didelį vaidmenį. Žinojau, jog daugybė žaidėjų iš Europos čia tiesiog pranykdavo“, – sakė K.Kriisa.
Kerras yra kilęs iš Tartu miesto Estijoje. Tėtis – Valmo Kriisa, ilgametis profesionalus krepšininkas, savo sūnų pavadinęs Steve'o Kerro garbei, kuris kadaise buvo irgi Arizonos komandos žvaigždė.
Naujasis „Wildcats“ strategas T.Lloydas tik atvykęs į Arizoną ėmė verbuoti estą likti komandoje. Treneris turėjo savų kozirių, kadangi keletą metų dirbo Gonzagos ekipoje, turėjusioje ne vieną žaidėją iš užsienio.
„Sakiau Kerrui, jog esu labiausiai europietiškas treneris lygoje. Jeigu paliksi komandą, gailėsiesi“, – prisiminė T.Lloydas.
Pagal naujo „Wildcats“ vairininko planą K.Kriisa turėjo tapti pagrindiniu komandos įžaidėju ir pilotu. Arizonoje – daug talentingų vyrukų, bet jiems trūko vedlio ir aiškios krypties.
Pirmajame sezone NCAA krepšininkas rungtyniavo daugiausiai neturėdamas kamuolio savo rankose. Daugiausiai tai lėmė tuometė pozicija. Kitas dalykas – nėra lengva vasario mėnesį perimti komandos vadžias ir būti pagrindiniu atakų organizatoriumi. Problema ta, jog žaidimas be kamuolio netiko pagal K.Kriisos stilių. Jis puikus metikas, bet nėra elitinis.
K.Kriisa yra negailestingas kamuolių skirstytojas, žaidimo kūrėjas, kuris ant parketo veikia greitai, tiksliai ir su ugnele akyse.
Krepšinio visuomenė pro pirštus žiūrėjo į „Žalgirio“ sistemos žaidėjo sprendimą pratęsti bendradarbiavimą su Arizona, bet ilgainiui, jei „Wildcats“ toliau skins pergales, šis ėjimas gali turėti vis daugiau svorio.
Pergalė prieš Mičiganą sezono starte buvo jau penktoji iš eilės. Nors prieš pirmąjį ginčo kamuolį ši ekipa daug ažiotažo nekėlė.
„Wildcats“ sezoną atidarė trimis galingomis pergalėmis prieš žemo lygio varžovus. To buvo per maža, jog žmonės pastebėtų dykumoje užgimusį žvėrį.
Tuomet po Ąžuolo ir Tautvilo Tubelių atstovaujamos ekipos kojomis krito „Wichita State“ krepšininkai, o esminį pareiškimą Arizona davė rungtynėse su „Wolverines“.
Šis vakaras priklausė „Wildcats“ vyrukams – Ch.Kolokui, Ą.Tubeliui ir Oumarui Ballui. Jie varžovus pranoko ir įgūdžiais, ir raumenimis. Ties perimetru dominavo gynėjai, draskę Mičigano gynybos barikadas prasiveržimais, taškais, energija ir šuoliais per kiekvieną kelyje sutiktą varžovą.
Tai nebėra S.Millerio Arizona, žaidimo stilius tai įrodo. Prie naujo stratego puolimas yra labiau apgalvotas. Tik viename sezone S.Millerio komanda pateko tarp šimtuko šalyje pagal žaidimo tempą. Per 12 stratego sezonų Arizonoje vidutinė „Wildcats“ ataka trukdavo 17,4 sekundės.
Dabartinė Arizonos ekipa yra 37 šalyje pagal žaidimo greitį – 72,5 atakos per rungtynes, o viena ataka vidutiniškai trunka 14,1 sekundės (5 vieta).
Uraganinis puolimas, kuriame atsispindi klaidų nedovanojančios greitos atakos ir žaidėjų įkirtimai po krepšiu, besibaigiantys dėjimais. Rungtynėse prieš „Wolverines“ „laukinės katės“ fiksavo 1,13 taško per ataką, nors iš toli realizavo 4 tritaškius iš 21. Tokį rodiklį jie rinko dėl varžovų klaidų, iš kurių gimė lengvi taškai bei devyni dėjimai.
„Šie vyrukai yra sutverti tokiam žaidimo stiliui, – dėstė vyr. treneris T.Lloydas. – Jei nusuksite nuo mūsų akis, mes tikriausiai kirsime į baudos aikštelę. Smagu žaisti tokį krepšinį.“
Šio žaidimo ašimi tapo Kerras Kriisa, per penkerias rungtynes atlikęs 23 rezultatyvius perdavimus ir suklydęs 4 kartus. Yra ir daugiau dalykų, lemiančių sėkmingą žaidimą. Jis rungtyniauja vis dairydamasis į šonus, matydamas visą aikštelę, atlikdamas geriausius sprendimus ir matydamas visada keliais žingsniais į priekį. Gynyboje estas priverčia varžovus daryti blogus sprendimus, provokuoja pražangas. Tris jas uždirbo rungtynėse su „Wolverines“.
„Aš esu įžaidėjas, – sakė K.Kriisa. – Turiu atlikti šūdiną darbą, kurio kiti nenori daryti. Jei aš noriu išgyventi šioje atletiškų vyrukų lygoje, turiu komandai duoti kažką papildomai.“
O jis duoda vis daugiau ir daugiau, kartu nevengdamas provokuoti varžovų. Tarkime, kai jis savoje aikštės pusėje atsidūrė prieš beveik 2 metrų Terrance'ą Williamsą, rankomis rodė į varžovą ir šaukdamas provokavo prasiveržimą. Kai amerikietis nusimetė kamuolį, K.Kriisa tiesiog papurtė galvą.
Likus 6 minutėms iki mačo su „Wolverines“ pabaigos, estas pridėjo delną prie lūpų ir siuntė bučinius varžovų sirgaliams, kurie liko be žado. Kerras šypsojosi ir mojavo ranka.
Tai buvo didžiausia Mičigano ekipos nesėkmė per pastaruosius penkerius metus.
Reikia būti labai įžūliam, jog taip siaustum šiame mieste. Bet Kerras Kriisa yra tam sutvertas.
Anksčiau ar vėliau visi tai pamatys.
