Manau, kad pradžiugino tautiečius tai, kad Lietuvos rinktinė sugrįžo prie to gražaus žaidimo, kurį demonstravo per pirmuosius du etapus.
Matome, kad kai susiduriame su komanda, kuri tikrai nepasižymi agresyvia gynyba net ir tada, kai stengiasi, mums labai neblogai pavyksta žaisti krepšinį: dalinamės kamuoliu, išnaudojame savo stiprybes, surenkame 100 taškų su įžaidėjais, kurie atliko beveik po 10 rezultatyvių perdavimų.
Slovėnams tai buvo pagirių rungtynės. Luka Dončičius 35 minutes vaikščiojo po aikštę, jautėsi ir kitų žaidėjų energijos stoka. Antroje pusėje momentais tai neatrodė kaip oficialios rungtynės.
Bet lietuviai profesionaliau pasižiūrėjo į šį reikalą ir normaliai nusiteikė žaisti rungtynes. Pasidarė skautingą, žaidimo planą. Treneriai irgi dirbo kaip prieš svarbias rungtynes. Už tai mūsiškiai verti pagarbos.
O slovėnai kokius rūpesčius turi, tai jau jų bėdos – mūsų nejaudina, kaip jie žais dėl septintos vietos, užtat laukiame Baltijos derbio.
#2 Margiris Normantas – 7
8 tšk. (2/4 trit.), 4 rez. perd., 2 kld., 10 naud. bal., 20 min. |
Išėjo su tikrai gera motyvacija – matyti, kad išėjo nusiteikęs ir tikrai priima tą iššūkį, kad jam reikės pasiginti prieš vieną geriausių pasaulio krepšininkų.
Stengėsi ir puolime žaisti agresyviai. 8 taškai ir 4 rezultatyvūs perdavimai tokiam combo gynėjui yra gera statistika.
Geros, kokybiškos minutės. Čia buvo tos rungtynės, kur jie su Tomu Dimša adekvačiai vienas kitą keitė. Mes turėjome vienodą lygį, ar atakuojančio gynėjo pozicijoje žaistų žalgirietis, ar „Ryto“ kapitonas.
#8 Tadas Sedekerskis – 6
4 tšk. (1/3 met.), 5 atk. kam., 2 kld., 7 naud. bal., 21 min. |
Tos legendos apie T.Sedekerskio gynybą prieš L.Dončičių iki galo taip ir neišvydome – ne tas kontekstas. Vieną kitą kartą išsikeitė prieš jį, bet tai nėra rodiklis, o ir L.Dončičius čia ne tas, kuriam reiktų kažkokių stabdytojų.
T.Sedekerskis gal negavo kamuolio tose pozicijose, iš kurių gali pataikyti ir susirinkti taškus.
Gynyboje iš pradžių planas buvo panašus kaip prieš juodkalniečius, kad T.Sedekerskis ginasi prieš metantį varžovų centrą Mike'ą Tobey, o J.Valančiūną statome kaip baudos aikštelės saugotoją ir rizikuojame atiduodami metimus jų trečios pozicijos žaidėjui. Ši rizika pasiteisino, o ir prieš Tado gynybą daug progų M.Tobey neturėjo.
T.Sedekerskis šįkart nesužaidė taip įspūdingai kaip su amerikiečiais ar serbais, kai išsiskyrė pagal statistiką, bet sužaidė normalias rungtynes.