„Rimtai?“ – išgirdęs apie Vokietijos ir Ispanijos rungtynių baigtį perklausė Donatas Motiejūnas.
Vokiečius futbole palaikantis aukštaūgis plušėjo su Lietuvos rinktine, kai jo mėgstama komanda žaidė įspūdingame trileryje prieš ispanus.
Nors Florianas Wirtzas išplėšė vokiečiams pratęsimą, ispanai jame įrodė pranašumą, kai 119-ąją minutę įvartį pelnė Mikelis Merino.
„Eiliniai metai liūdesyje“, – karčiai šyptelėjo D-Mo, pridūręs, kad dabar turėtų sulaukti ispanus palaikančio komandos draugų „kankinimų“.
Jis su komandos draugais laisvu metu užmeta akį į tai, kas vyksta „Euro 2024“, bet dabar didžiausią dėmesį kreipia į veiksmą Puerto Rike.
Ten prasideda lemiamų kovų metas. Jau šeštadienį 23 val. Lietuvos laiku mūsiškiai stos į pusfinalio kovą prieš Italiją ir bandys išlaikyti olimpinę svajonę gyvą.
Prieš kol kas svarbiausią šios vasaros mūšį D-Mo pasidalino mintimis apie italus, lietuvių situaciją po dviejų laisvų dienų ir prisiminė karčią ankstesnę patirtį su italu.
-
Kovingai nusiteikę italai: „Lietuva – nuostabi komanda, turinti nuostabų trenerį“
-
Patarimą K.Maksvyčiui davusi legenda siunčia žinutę rinktinei: „Nežaiskite su ugnimi, kito šanso gali nebūti“
-
L.Kleiza – apie grupių etape pereitą ugnį ir būtinybę žaisti „lietuvišką krepšinį“: „Žiūriu pozityviai“
-
Atėnų skaudulį menantis K.Maksvytis: „Italija – nestandartinė ir neparanki komanda“
– Ar nustebino Puerto Riko pergalė prieš Italiją?
– Ne, tikrai nenustebino. Puikiai žinojome, kokia komanda yra Puerto Rikas. Jie visą laiką propagavo greitą žaidimą, tai ankstyvus metimus metanti komanda. Jie žaidžia truputį pasiutusį, pašėlusį krepšinį. Vakar jie puikiai pataikė metimus, žiūrovai stipriai prisidėjo prie jų emocinio pliūpsnio ir nupūtė antroje pusėje italus. Atrodė, kad italai nuo pradžių primetė savo žaidimo tempą, viskas jiems sekėsi gerai, bet antroje pusėje nesugebėjo palaikyti jo, emocinę bangą pagavo Puerto Rikas ir nušlavė Italiją.
– Kokia komanda yra Italija ir kokie pagrindiniai akcentai prieš laukiančias rungtynes?
– Kaip ir dauguma Italijos komandų – protinga, žaidžianti šiek tiek lėtesnį krepšinį, bet turi aukštaūgius, kurie meta, gerai perduoda kamuolį. Labai pavojingas oponentas. Mes turime laikyti greitį, nes jų komandos „dideli“ yra vyresnio amžiaus. Turime daugiau jaunesnių žaidėjų, kurie turi palaikyti ritmą ir stengtis neleisti jiems žaisti krepšinio, kurį jie nori žaisti.
– Garsiausi varžovų veteranai – Danilo Gallinari ir Nicolo Melli. Kiek jie dar reiškia šiai Italijos rinktinei?
– Kaip matėme vakar ir ankstesnėse rungtynėse, jie tikrai svarbūs. Aplink juos sukasi visas puolimas, jie tikrai nemažai kamuolių gauna „ant ūso“. Gallinari talentas niekur nedingo, nesvarbu, kad pastarieji keli sezonai buvo paženklinti traumų. Kaip jis žaidžia „ant ūso“ – nusimetinėja kamuolius, provokuoja pražangas, tai yra išlikę. Tai pavojingi žaidėjai. Vienas pagrindinių tikslų bus išstumti juos iš komforto zonos.
– Ar turite informacijos apie D.Gallinari traumą?
– Ne. Niekas nieko nesakė, tad ruošiamės žaisti prieš visus.
– Prieš ką palankiau žaisti šitai Lietuvos rinktinei – lėtą Italiją ar Puerto Riko uraganą?
– Dabar nėra skirtumo su kuo žaisti. Kai reikia žaisti dvejas iš eilės rungtynes per dvi dienas be laisvų dienų, svarbiausia tampa ne taktika, o visai kiti dalykai. Kas labiau norės, kas kris ant kiekvieno kamuolio, aukosis, eis per negalėjimą. Visi tam tikru metu „neturės kojų“, neprakvėpuos ar kažko negalės padaryti, bet tada ir paaiškės, kas labiau nori patekti į olimpiadą.
– Po pastarųjų rungtynių minėjote, kad yra žaidėjų, vos pavelkančių kojas. Kiek padėjo atsistatyti ta dviejų dienų pertrauka be rungtynių?
– Tikrai atlikome puikų darbą. Vakar buvo pasikrovimo diena, štanginėje padirbome daugiau, papietavome. Žinau iš savo patirties, kad štanginė labai padeda pakrauti organizmą. Turėtume ištempti tas likusias dvejas rungtynes.
– Ar žinai, kada Italija pastarąjį kartą laimėjo prieš Lietuvą viename iš didžiųjų turnyrų?
– Ne, bijau sumeluoti.
– 2004 metais Atėnuose.
– Ane? Na, tai tikėkimės nepakartos (juokiasi).
– Kokie prisiminimai iš tų rungtynių?
– Man buvo 14 metų (juokiasi). Tokie ir atsiminimai. Jei neklystu, jie antrą vietą tada užėmė olimpiadoje. Mano buvęs kapitonas, Massimo Bulleri, buvo toje komandoje. Paskui man ilgą laiką prikišinėjo tą pergalę, kai buvome kartu Trevizo „Benetton“ komandoje.
– Sergi už Vokietijos futbolo rinktinę?
– Taip. Laimėjo ar pralaimėjo?
– Pralaimėjo 1:2.
– Rimtai? Tai dabar Domas mane kankins. Kaip tik klausiau autobuse: „už ką sergi?“ Sakė „buvau priverstas sirgti už Ispaniją“. Na, nieko, eiliniai metai liūdesyje (šypsosi).
– Kiek aktuali futbolo tema rinktinėje ir ar kas nors susilaukia patraukimų per dantį dėl savo palaikomų komandų?
– Patraukimų per dantį per daug nėra. Bet aktualu. Šiandien Ulanovas žiūrėjo Vilniaus „Žalgirį“ prieš „Kauno Žalgirį“ futbole. Tikrai palaikome, žiūrime, tai aktualu. Domimės ir kitais sportais, nėra, kad tik krepšinį žiūrėtume. Anksčiau, kai būdavo Mantas Kalnietis, daug žaisdavome FIFA žaidimą susėdę kambaryje. Visiems įdomu, visi palaiko. Matote, kur Mantas atsidūrė – vadovauja futbolo komandai. Su mumis treniravosi, o dabar gali patirtį perteikti (šypsosi).
– Ar sekate, kas vyksta kitose olimpinėse atrankose?
– Tikrai taip. Kai turime laiko, rytais daugiau pasižiūrime. Sekame, žiūrime, įdomu kas ir kaip. Manyčiau, graikų ir slovėnų kova bus labai įdomi. Yra atranka ir su visais reikia žaisti ir sukovoti. Šiek tiek skiriasi ši atranka nuo kitų įprastų turnyrų, nes Europos ar kituose čempionatuose dažniausiai turi vieną ar dvi dienas atsistatyti. O čia jau prasideda ėjimas „per negaliu“.
