Lyg ant sparnų žaidusių lietuvių skrydį užbaigė serbai, nudobę žaliąjį žvėrį 87:68 ir atėmę iš mūsiškių ne tik medalių, bet ir olimpinio kelialapio svajonę.
-
Linas Kleiza – apie Lietuvos griūtį Filipinuose: „O visi juokėsi iš seno serbų trenerio“
-
Kas toliau? Mintys apie Lietuvos krepšinio ydas ir Kazio Maksvyčio ateitį rinktinėje
-
Lietuvos rinktinė kausis dėl 5–8 vietų: kokią reikšmę tai turi?
-
K.Maksvytis prieš Slovėniją nesitaupys, bet vieno žaidėjo Maniloje jau nebeturės
Dabar mūsiškiams teks kautis dėl 5-8 pozicijų, kurios iš esmės nereiškia nieko, neskaitant kelių FIBA reitingo taškų.
„Visiems aišku, kad nelaimėsime medalių ir nepateksime į olimpines žaidynes. Tad tos rungtynės, kaip ir pagautas emocijų sakiau po ketvirtfinalio, yra apie nieką, bet matome, kiek daug sirgalių, kiek daug žurnalistų atvažiavę. Žmonės aukoja atostogas, meta didelius pinigus ir atvažiuoja mūsų palaikyti. Vien dėl jų, dėl geresnių emocijų Lietuvoje privalome sukovoti, – prieš mačą su Slovėnija kalbėjo M.Kuzminskas. Man atrodo, didelis skirtumas, ar grįžti su trimis pralaimėjimais paeiliui ir nuleista galva, ar išlikti garbingiems iki galo, laimėti dvejas likusias rungtynes ir grįžti namo geresnėmis nuotaikomis.“
– Pergalė galėtų pridėti ir FIBA taškų, kurie galėtų lemti lengvesnę grupę olimpinėje atrankoje. Ar tai reali paskata, ar daugiau butaforija?
– Nežinau. Matome, kai grupės yra skirstomos, kartais iš žemesnės vietos gali gauti teoriškai geresnę grupę. Nesikoncentruojame į tuos taškus. Dabar turime sukovoti dėl sirgalių.
– Kokį vakar įspūdį paliko Slovėnijos rinktinė ir Lukos Dončičiaus emocijos?
– Manau, kad jis pats viską teisingai pasakė, jog truputį per daug buvo emocingas. Vakar teisėjai gana griežtai baudė abi komandas, kas nėra iki galo įprasta tokios svarbos rungtynėse. Įdomu, kaip teisėjai reaguos šiandien, nes Slovėnijos komanda yra ta, kuri ieško baudų, meta daugiausiai baudų čempionate. Dabar labiausiai žiūrime į save.
– Kaip atrodė komandos reakcija po pralaimėjimo tą patį vakarą ir kitą dieną?
– Liūdna, be veidų visi vaikščiojo. Tokie pralaimėjimai nepasimiršta per vieną–dvi dienas. Kai viskas taip dėliojosi ir žaidėme gerai, viskas gerai sukrito, bet patys nesustovėjome.
– Ar buvo komandinis susėdimas, kad padrąsintumėte ir įkvėptumėte vienas kitą?
– Vakar treneriai nusprendė neiti į salę, kas, manau, buvo geras sprendimas, nes reikėjo atsiriboti nuo krepšinio. Turėjome bendrą vakarienę, išvažiavome, šiek tiek prasiblaškėme. O tie padrąsinimai... Nors ir yra jaunų žaidėjų, bet visi pakankamai patyrę. Nėra čia ko kalbėti.
– Ar pliusas ir padės pasimiršti tai, kad grįžus iš karto prasidės klubinis sezonas?
– Iš psichologinės pusės turbūt gerai, kad eini ir žaidi. Visi žinome, kad tokiais momentais geriau būti užimtam. Kita vertus, fizinis nuovargis nėra mažas. Žaidžiame kas antrą dieną, treniruojamės. Dar žiūrime į kitus metus, kai iš karto po sezono olimpinė atranka, o jeigu patenki, tai dar ir olimpinės žaidynės, o po jų iš karto naujas sezonas. Toks krūvis, bet patys pasirinkome tokią profesiją.
– Vakar su komandos nariais apsilankei garsiojoje Tagigo krepšinio aikštelėje. Koks įspūdis ir ar tikrai iš pirmo karto pataikei iš aikštės vidurio?
– Ne, ne iš pirmo, bet gana greitai (juokiasi). Labai įdomu. Atvyko to miestelio meras ir vicemeras, turėjome apsaugą, visur apėjome, viską parodė. Užlipome ir ant stogo, pamatėme, kaip gyvena vietiniai. Tikrai įspūdinga vieta. Smagu, kad nesėdėjau viešbutyje ir buvo šansas prasivėdinti galvą.
– Iš likusių keturių komandų kas turi didžiausią šansą laimėti auksą?
– Manyčiau, kad amerikiečiai. Be abejo, italai prieš juos žaidė labai prastai, bet matome, kad po mūsų rungtynių toks jausmas, kad jie įjungė kitą pavarą. Padarėme sau meškos paslaugą, o jiems – gerą darbą.
– Ką gali atsakyti į amerikiečio Bobby Portiso replikas, kad lietuvius nubaudė krepšinio dievai už demonstruotas JAV kepurėles ir rodytą liežuvį?
– Negaliu pasakyti konkrečiai dėl to, bet nesu aš tų dalykų šalininkas. Turbūt nesu nieko panašaus per karjerą daręs, nes dažnai tai atsisuka prieš tave. Bet čia nekalbant apie Vaidą ar jo kepurėlę, nes tai daugiau pritrauktas reikalas buvo.
– Turbūt apmąstėte, kaip galėjo jums susiklostyti rungtynės su italais, o ne su serbais?
– Normalu. Aš net neabejoju, kad italai mums būtų buvęs daug parankesnis priešininkas, bet negali rinktis varžovų. Garbė, sąžiningumas visą laiką turi būti pirmoje vietoje. Vilkėdamas šiuos marškinėlius negali atidavinėti rungtynių. Suprantu žmones, kurie sako, kad gal reikėjo paleisti tas rungtynes, bet apie ką mes kalbame? Reikėjo pralaimėti Amerikai?
