„Ačiū Dievui, su kuriuo – viskas, be kurio – niekas“, – spaudos konferenciją po pergalingo olimpinio atrankos turnyro finalo San Chuane pradėjo Puerto Riko rinktinės vyriausiasis treneris Nelsonas Colonas.
Puerto Riko komanda pirmą kartą istorijoje oficialiose rungtynėse pranoko Lietuvą ir po 20 metų pertraukos sugrįžo į olimpines žaidynes, kurių C grupėje varžysis su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Serbijos ir Pietų Sudano rinktinėmis.
Atrankos MVP išrinktas buvęs Jono Valančiūno komandos draugas „New Orleans Pelicans“ komandoje J.Alvarado dar prieš atrankos startą San Chuano oro uoste prižadėjo visiems laimėti visas ketverias rungtynes.
„Mes mokėmės vieni iš kitų. Tai – puiki grupė vyrų. Kaip treneris sakė, turime padėti ego į šalį, o būtent tai ir padarėme. Vienas įvykis vedė mus prie kito. Aš tiesiog noriu žaisti – nesvarbu, starto penkete, ar ne. Aš noriu žaisti dėl komandos. Tai buvo sunkios ketverios rungtynės. Niekas nežino, kas vyksta už uždarų durų. Pasitaiko asmeniškumų, juk mes žmonės. Buvo daug dalykų, bet viską padėjome į šoną ir laimėjome šias ketverias rungtynes“, – sakė lietuviams 23 taškus atseikėjęs J.Alvarado.
Keliomis skaudžiomis atkarpomis Kazio Maksvyčio auklėtinius baudę puertorikiečiai galiausiai triumfavo 79:68 (19:19, 16:20, 15:23, 18:17).
Iki šios dvikovos visus tris kartus 1992, 2004 ir 2012 metais oficialiose rungtynėse buvo laimėjusi Lietuvos rinktinė.
„Triumfuoti tokioje atrankoje yra įspūdinga, – sakė treneris N.Colonas. – Visi salos gyventojai užpildė areną, o mes nuo pirmos gynybinės atakos jautėme sirgalių jėgą. Tai buvo nuostabu. Namuose prie savų sirgalių įveikėme vieną stipriausių pasaulio rinktinių, nes mes tikėjome. Mes ruošėmės kentėti dėl šio momento. Noriu padėkoti kiekvienam žaidėjui už žaidimą dėl komandos, ego padėjimą į šoną. Komanda yra svarbiausia, krepšinis yra svarbiausias. Mes pasiekėme istorinį įvykį – po 20 metų vėl žaisime olimpinėse žaidynėse. Tai yra nuostabu.“
Tai bus dešimtasis Puerto Riko komandos pasirodymas olimpinėse žaidynėse – prieš tai ši Karibų komanda pagrindiniame sporto renginyje varžėsi 1960, 1964, 1968, 1972, 1976, 1988, 1992, 1996 ir 2004-aisiais metais.
„Rungtynės buvo fantastiškos, o atmosfera – nuostabi, – sakė J.Alvarado. – Akivaizdu, kad ši dvikova buvo labai svarbi tiek mums, tiek visai salai. Žinojome, kad tai yra daugiau nei krepšinis. Žinojome, kaip turime reprezentuoti šią salą. Sirgalių parodyta meilė mums buvo neįtikėtina, o mes norėjome atsidėkoti kaip galime geriausiai. Aš gimiau ne Puerto Rike, tad apie šią salą ir mūsų tautos istoriją daug sužinojau vien per šias rungtynes. Nuostabu būti šios istorijos dalimi. 20 metų yra velniškai didelis laiko tarpas. Arenoje buvo JJ Barea ir Carlosas Arroyo, kurie kažkada mums nutiesė kelią. Smagu būti dalimi šios komandos, kuri šiandien sukūrė istoriją.“
MVP statulėle atsiėmęs įžaidėjas atrankoje rinko po 16 taškų (50 proc. dvit., 50 proc. trit., 100 proc. baud.), 3,8 atkovoto ir 2,3 perimto kamuolio, 3 rezultatyvius perdavimus, 3 klaidas ir 16,5 naudingumo balo.
Puerto Riko pergalės kalviai galiausiai atsigręžė į prieš turnyrą vykusį vienintelį šios komandos draugišką mačą, kai už uždarų durų pasitikrino jėgomis su Lietuva.
Nors rezultatas išliko paslaptyje ligi šiol, N.Colonas ir J.Alvarado atskleidė, kad šiose rungtynėse apie Lietuvos komandą „sužinojo viską“.
„Tai buvo geras patirtis, – sakė N.Colonas. – Naudojome skirtingus penketukus, nenaudojome visų derinių. Šiek tiek gynėmės zonine gynyba, norėjome pažiūrėti, kaip lietuviai į tai reaguos. Matėme, kaip tai paveikė jų žaidimą ir daugiau jos nebenaudojome. Rotavome žaidėjus, visi gavo minučių pažaisti. Mes dominavome pirmoje mačo pusėje, tačiau Lietuva atliko tam tikrus pakitimus ir mes viską pamatėme. Tai mums leido suprasti, kas mūsų laukia. Šią patirtį panaudojome rengdamiesi finalui.“
Galiausiai zoninė gynyba atrankos finale tapo sunkiai įkandamu riešutu Lietuvos rinktinei. Šeimininkai vis spaudėsi po krepšiu, dvigubino Domantą Sabonį, bet lietuvių snaiperių strėlės retai pasiekdavo tikslą – 6 tritaškiai iš 28 (21,4 proc.).
„Ši vaikinų grupė yra išskirtinė. Ką minėjau nuo pat pradžių, apie tai sakiau ir kažkurioje tinklalaidėje, kad mes nieko nebijome. Žinome, kad galime bet kurią naktį įveikti bet kurią komandą. Taip, Lietuva turbūt turi daugiau talento, aukštesni ir stipresni žaidėjai, bet mes dėl to galvos nesukame, – sakė J.Alvarado. – Dievas visada turi tau paruošęs planą. Pasiruošimo cikle mes žaidėme tik su Lietuva. Dievas turbūt žinojo, kad finale žaisime būtent prieš Lietuvą. Tai suteikė mums pasitikėjimo ir supratimo, ką turime daryti. Mes labai pasitikėjome vieni kitais, žinojome, kad laimėsime. Nusileidę į San Chuaną neturėjome abejonės, kad vyksime į Paryžių. Mes laikėmės šio plano. Kaip ir minėjau, mes nieko nebijome.“
Galiausiai spaudos konferenciją sustabdė įsiveržę Puerto Riko rinktinės krepšininkai, laistę čempionišką šampaną ir nutraukę trenerio bei žaidėjo pasikalbinimą.