Lietuvos rinktinė įsivėlė į „bėk ir mesk“ žaidimą pirmajame kėlinyje, kai pirmaujanti komanda keitėsi 10 kartų, o po 10 sužaistų minučių Juodkalnija pirmavo 27:26. Tai buvo pirmas kartas šiame turnyre, kai lietuviai atsiliko po pirmojo kėlinio.
Bet lemtingu tapo antrasis kėlinys, kuriame sparnus mūsiškiams suteikė antrasis penketas.
Tomo Dimšos 9 taškai per ketvirtį, Mindaugo Kuzminsko 9 taškai iki ilgosios pertraukos, geras Vaido Kariniausko, Eimanto Bendžiaus ir Donato Motiejūno įsiliejimas į žaidimą ir Lietuva po dviejų kėlinių jau pirmavo 48:40. Net pusę lietuvių taškų buvo pelnę atsarginiai.
Po ilgosios pertraukos žaidimo pojūtį pamažu pajuto ir Jonas Valančiūnas bei Tadas Sedekerskis, Rokas Jokubaitis puikiai žaidė dar nuo pirmojo kėlinio, o apie pergalę pagalvoti juodkalniečiams nė neleidę mūsiškiai triumfavo 91:71.
Net 40 taškų lietuviams įmetė nuo suolo pakilę krepšininkai, tarp kurių rezultatyviausias buvo M.Kuzminskas (15 taškų). Taškų pelnė visi antrojo penketo žaidėjai, o pasižymėti nespėjo tik 2 minutes žaidęs Gabrielius Maldūnas.
Per tris susitikimus Maniloje atsarginiai Lietuvos krepšininkai pelno net po 48 taškus ir visame turnyre pagal suolo taškus nusileidžia tik JAV rinktinei (vid. 57).
„Mūsų tokia komanda. Turime Joną, išsiskiriantį talentu ir lygiu, visi kiti tokie bartukai. Turime padėti vieną dieną vienas daugiau, kitą dieną – kitas“, – apie Lietuvos rinktinės gylį po pergalės kalbėjo dar ir 3 atkovotus kamuolius, 2 rezultatyvius perdavimus, 2 blokus ir 18 naudingumo balų pridėjęs Kuzia.
Trys pergalės iš trijų leidžia Lietuvai keliauti į antrąjį etapą be nuostolių, o tai labai svarbu, nes visus taškus mūsiškiai nešasi į naują J grupę, kurioje teks žaisti prieš JAV ir Graikiją arba Naująją Zelandiją.
„Pradžioje matėsi, kad buvome įsitempę, lyg būtų pirmos rungtynės, – rungtynių prieš Juodkalniją apibendrinimą pradėjo M.Kuzminskas. – Ačiū dievui, kad po to pavyko įnešti energijos, įmetėme kelis metimus, šiek tiek atsipalaidavome ir pagaliau pradėjome įvykdyti žaidimo planą. Labai pasiteisino mūsų rizikos, nuo kai kurių žaidėjų stipriai rizikavome. Treneriai atliko gerą darbą, o dėl to iškovojome pergalę. Daug kam nebuvo aišku, dėl ko mes čia atakuojame, bet antrame etape bus labai svarbus taškų skirtumas.“
– Kieno didžiausi nuopelnai, kad pavyko pristabdyti Nikolą Vučevičių?
– Buvo įdomus planas – prieš jį gynėsi ne Jonas, o Tadas. Jis atliko puikų darbą, gavo pagalbos iš Jono, nes jis gynėsi su mažiau metančiu žaidėju. Tas trenerių planas labai pasiteisino.
– Atrodė, kad varžovai išsimeta labai lengvus metimus.
– Taip, bet kas metė? Pažiūrėtumėte į tų žaidėjų procentus ir pamatytumėte, kad jie nėra patys geriausi metikai.
– Kaip pačiam taip pat pavyko gana rezultatyviai pasirodyti?
– Mūsų tokia komanda. Turime Joną, išsiskiriantį talentu ir lygiu, visi kiti tokie bartukai. Turime padėti vieną dieną vienas daugiau, kitą dieną – kitas. To nesureikšminčiau.
Esame komanda, nė kiek ne šabloniška ta frazė – šiemet tikrai tokie esame tiek už aikštelės ribų, tiek aikštelėje.
– Lietuviai yra antri turnyre pagal atsarginių žaidėjų pelnomus taškus po amerikiečių. Kiek svarbus tai indėlis ir ar tai pagrindinis lietuvių ginklas?
– Labai svarbus. Manau, kad ir šiandien antras penketas įnešė geros energijos ir, berods, iš minus penkių nuėjome šiek tiek į pliusą. Esame komanda, nė kiek ne šabloniška ta frazė – šiemet tikrai tokie esame tiek už aikštelės ribų, tiek aikštelėje.
– Pirmą kartą šiame turnyre po pirmo kėlinio atsilikote, pralaimėjote kėlinį. Kaip patiko komandos reakcija į tai?
– Manau, kad atsilaikėme gana gerai. Svarbu nepulti į jokią paniką. Šios rungtynės mums buvo savotiškas pirmasis finalas, bet manau, kad visai gerai susitvarkėme. Nebuvo kažkokios panikos.
– Blokavai du metimus. Kaip pačiam jie atrodė?
– Gerai (juokiasi). Man blogiausia, kad kai kažką nublokuoju, nežinau, kaip džiaugtis. Viduje džiaugiuosi (juokiasi).
