19-metis Čikagoje užaugęs lietuvis šį sezoną žaidžia „Ignite“ komandoje G lygoje, kurioje rungtyniauja ant NBA slenksčio esantys jaunieji talentai.
Kartu su kitais šešiais ateinančią vasarą naujokų biržoje dalyvausiančiais žaidėjais M.Buzelis buvo pakviestas į „Kylančių žvaigždžių“ turnyrą, kuriame dar žais 11 šio sezono NBA naujokų ir 10 antramečių.
Be to, vasario 16-18 dienomis vyksiančiame renginyje Indianapolyje M.Buzelis dalyvaus ir specialiame G lygos žaidėjų turnyre „G League Next Up Game“.
NBA dėmesio sulaukęs 208 cm ūgio lietuvis davė interviu „The Athletic“ žurnalistui, buvusiam „Memphis Grizzlies“ vadovui Johnui Hollingeriui, o jame papasakojo tiek apie reakciją sulaukus kvietimo į „Kylančių žvaigždžių“ turnyrą, tiek apie šį sezoną „Ignite“ ekipoje.
– Tavo žaidimas „Kylančių žvaigždžių“ rungtynėse yra svarbiausia šios savaitės naujiena. Kaip jautiesi dėl galimybės žaisti prieš NBA krepšininkus?
– Tai labai mane sujaudinusi naujiena, tai dar viena varnelė mano krepšininko karjeroje. Noriu būti MVP, „All-Star“ rungtynių dalyvis, NBA čempionas. Braukiu varneles ties savo karjeros punktais. Labai džiaugiuosi ir esu pagerbtas dėl galimybės dalyvauti šiame renginyje.
Noriu būti MVP, „All-Star“ rungtynių dalyvis, NBA čempionas.
– Ko gali tikėtis sirgaliai, kurie nėra susipažinę su tavo žaidimu?
– Esu universalus, galiu daryti praktiškai viską. Galiu gintis, pataikyti, perimti kamuolius, blokuoti metimus. Ir žaidžiu kietai.
– Kuri pozicija tau tinkamiausia?
– Žaidžiu ten, kur pasako treneris. Žaisiu geriausiai kaip tik galiu bet kurioje pozicijoje.
– Daugelis kalba apie krepšinį be pozicijų, o tavo žaidimas tai atitinka. Ar galvoji apie tai ir stengiesi tai išpildyti aikštėje?
– Taip, nes žaidimas keičiasi. Bet kas, kas atsikovoja kamuolį, gali jį varytis, nesvarbu, ar tai penktos, ar pirmos pozicijos žaidėjas. Atsikovojęs kamuolį gali bėgti į priekį ir inicijuoti puolimą. Sakyčiau, kad tikrai esu krepšinio be pozicijų atstovas.
– Ką įvardintum kaip savo didžiausią stiprybę?
– Būdamas aukštas galiu išplėsti aikštelę, galiu žaisti gynyboje, manau, kad galiu gintis prieš gynėjus bei būdamas aukštas prižiūrėti ir aukštaūgius. Galiu keistis ginamaisiais nuo pirmos iki penktos pozicijos.
– Ar pastebi skautus, atvykstančius į jūsų rungtynes? Ar pastebi mano amžiaus (J.Hollingeriui – 52-eji) žmones su megztukais, atvykstančius į rungtynes valandą prieš jas ir stebinčius jus?
– Jei atvirai, tai nepastebiu, nes esu labai susikoncentravęs. Man po rungtynių pasako, kad jose buvo apsilankę skautai. Tai manęs jau nebestebina. Mane jie stebi dar nuo EYBL (elitinės vidurinių mokyklų lygos) laikų.
– Ką turėtum labiausiai patobulinti savo žaidime?
– Manau, kad galiu patobulinti viską. Nepasakyčiau, kad yra kažkokių išskirtinių dalykų, kuriuos reiktų tobulinti. Viskas gali būti geriau, niekas nėra tobulas. Taigi noriu tobulinti viską.
– Ties kuo dirbi papildomai po treniruočių?
– Dirbu ties metimais iš vietos, bandau pagerinti pataikymą. Taip pat tobulinu žaidimą nugara į krepšį, baudų metimus. Tai pagrindiniai dalykai šiuo metu.
– Ar „Ignite“ komandoje yra žaidėjas, kuris prisiėmė veteranišką pareigą ir rūpinasi tavimi?
– Johnas Jenkinsas, tai mano vyrukas. Jis daug daro, jis moko manęs krepšinio paslapčių. Pagrindinis dalykas, kurį jis mane stengiasi išmokyti, yra atsistatymas ir mityba, kadangi valgant nesveikai nesužaisi gerų rungtynių. Tokiu atveju nesijausi energingas. Be to, labai svarbu turėti rutiną. Pagrindinis dalykas, kurio mokausi šiais metais, yra rutinos susikūrimas ir tai, ką darysiu per kitus 5, 10 ar 15 metų. Susikūriau savo rutiną.
Esu dėkingas jam už šių dalykų pamokymą, kadangi būnant profesionalu svarbiausia išlaikyti stabilumą.
– Ar yra NBA žaidėjas, pagal kurio žaidimą modeliuoji savąjį?
– Sakyčiau, kad trys žaidėjai, kuriuos stebiu daugiausiai, yra Paulas George'as, Luka Dončičius ir Shai Gilgeousas-Alexanderis.
– Tad daugiausiai stebi gynėjus? Kurios jų savybės labiausiai traukia tavo dėmesį?
– Vagiu savybes iš jų visų trijų. Stebėdamas Shai aš žaviuosi tai, kaip verždamasis į baudos aikštelę jis petimi bumpteli į varžovą ir jo atsikrato. Stebint Luką, pastebiu jo tempą ir kaip lėtai jis įeina į baudos aikštelę ir susikuria metimą. Paulą George'ą stebiu gynyboje, o puolime jis žaidžia labai sklandžiai.
Žaidėjai, kuriuos stebiu daugiausiai, yra Paulas George'as, Luka Dončičius ir Shai Gilgeousas-Alexanderis. Vagiu savybes iš jų visų trijų.
– Dekseleracija, kurią verždamasis link krepšio naudoja Luka, turėtų būti sunkiai įvaldoma, kai bėgi pilnu greičiu, ar ne?
– Tai atrodo labai lengva, bet nėra taip paprasta.
– Kaip sekasi sugrįžti po traumos ir kaip jaučiasi tavo čiurna?
– Buvo sudėtinga praleisti sezono pradžią, bet į tai žvelgiu kaip į palaiminimą. Pamačiau, ką jie daro aikštėje, ką reiškia būti profesionalu bei mokiausi žaidimo būdamas šalia aikštės. Bet tuo pačiu ir sunkiai dirbau būdamas traumuotas, kad pilnai atsistatyčiau po traumos. Dabar grįžau ir viskas gerai, čiurna išgijo nuostabiai.
– Jums šį sezoną nesiseka, o tau tai kitokia patirtis. Kaip su ja susigyveni kol kas?
– Sunkiai dirbame. Net kai pralaimime, kitą dieną einame į sporto salę ir bandome progresuoti. Mokomės. Šiemet turime daug talentų. Sunkiai dirbame treniruotėse po pralaimėjimų. Tačiau daugelis rungtynių sprendėsi jų pabaigose.
– Paskutinis klausimas: kas yra geriausias „Call of Duty“ žaidėjas „Ignite“ komandoje?
– (Juokiasi) Sudėtingas klausimas. Praktiškai nebežaidžiu kompiuterinių žaidimų. Bet turėčiau išskirti Isaiah Toddą. Vienintelis žaidimas, kurį žaidžiu su komandos draugais, yra „Fortnite“. Labai varžomės tarpusavyje. Man patinka ir „Call of Duty“, bet „Fortnite“ tapo svarbesniu, nes kai kurie vyrukai prisikalbėjo rūbinėje ir dabar visi nori juos įveikti. Smagu.
