Vos trys Lietuvos rinktinės krepšininkai mačo su Italijos komanda išvakarėse praėjo pro pokalbiams su žiniasklaida skirtą zoną. Tai – jaunasis Deividas Sirvydis bei vyriausi Kazio Maksvyčio auklėtiniai – Donatas Motiejūnas ir laikinasis kapitonas Mindaugas Kuzminskas.
Pastarojo akį puošė ryški mėlynė, apie kurios atsiradimo priežastį pasakojęs M.Kuzminskas skėlė žurnalistus prajuokinusį juokelį.
„Nuo trenerio dėl gynybos, – šyptelėjęs sakė bilietą į devintąjį karjeroje didįjį rinktinių turnyrą iškovoti trokštantis M.Kuzminskas. – Ne, tiesiog per praėjusias rungtynes užkabino. Galvojau, kad nieko baisaus. Nieko baisaus ir nėra, bet labai išryškėjo. Atrodo, kad vaikštau pasidažęs.“
2013-aisiais nacionalinėje komandoje Europos čempionate Slovėnijoje debiutavęs M.Kuzminskas rinktinei dar atstovavo 2014, 2015, 2016, 2017, 2019, 2022 ir 2023-ųjų metų turnyruose.
Tai – vienintelis Lietuvos rinktinės žaidėjas Puerto Rike, kurio trofėjų kambaryje yra du su rinktine iškovoti medaliai. Tai – 2013 ir 2015 metų Senojo žemyno sidabras.
Nors iki Paryžiaus olimpinių žaidynių Lietuvai liko vos du žingsniai, ramybės nėra nei sirgalių gretose, nei rinktinės viduje.
„Klaustukų yra ir mums. Bandome juos spręsti, – sakė M.Kuzminskas. – Galime kaltinti trumpą pasiruošimą, varžovų neįvertinimą, bet nemanau, kad kažkuris pasiteisinimas čia tinka. Matysime savo tikrąjį veidą rytoj, tikėkimės, kad ir poryt.“
Iškovojusi pergales prieš Meksiką ir Dramblio Kaulo Krantą, dabar Lietuvos komanda žais prieš emocingojo stratego Gianmarco Pozzecco vadovaujamą Italiją.
Praėjusiose olimpinėse žaidynėse penktąją vietą užėmė italai San Chuane sugėrė Jose Alvarado įžiebtų šeimininkų antausį 69:80.
„Taip, buvo galima tikėtis tokios baigties, matant, su kokiomis emocijomis prie savų sirgalių žaidžia Puerto Rikas, – sakė M.Kuzminskas. – Žinoma, rungtynių favorite laikėme Italiją, bet šeimininkai užsivedė, pataikė sunkius metimus. Tiek ir tetrūksta. Šios rungtynės nė vienai komandai nebuvo kažkuo labai svarbios. Bet kokiu atveju, jei nori praeiti atranką, turi laimėti viską.“
Italijos rinktinė pastarąjį kartą vasarą vyksiančiuose turnyruose prieš Lietuvą laimėjo 2004-aisiais metais olimpinių žaidynių pusfinalyje Atėnuose, o po to sekė penkios iš eilės mūsiškių pergalės – 2006, 2007, 2013, 2015 ir 2017-aisiais metais.
Ryškiausi dabartinės Italijos komandos žaidėjai – Danilo Gallinari (14 tšk., 17,5 naud. bal.), Nicolo Melli (10,5 tšk., 17 naud. bal.), Nico Mannionas (10 tšk., 12,5 naud. bal.), Marco Spissu (7,5 tšk., 13,5 naud. bal.).
Tiesa, praėjusį sezoną „Milwaukee Bucks“ komandai atstovavęs 35-erių metų D.Gallinari neužbaigė praėjusios nakties rungtynių su Puerto Riku, kai nemaloniai prasiveržimo metu slystelėjo ant žemės ir nukrypavo tiesiai link atsarginių suolo.
„Aš ypatingai išskirčiau Nicolo Melli, kuris sulipdo komandą ne tiek taškais, kiek perdavimais, – sakė M.Kuzminskas. – Jis – visiškai komandinis žaidėjas. Privalumas tokį žaidėją turėti penktoje pozicijoje. Sakyčiau, kad italai yra labai pavojingi prieš mūsų sudėtį, nes žaidžia žemu penketuku, dažnai atakuoja iš „pick and pop“ situacijų. Atsiprašau už anglicizmus, bet krepšinis taip veikia.“
– Ko galima pasimokyti iš Puerto Riko pergalės prieš Italiją?
– Prieš tokias emocines komandas labai svarbi yra rungtynių pradžia, neleisti jiems pajusti žaidimo – kalbu tiek apie italus, tiek apie puertorikiečius. Abi komandos ir jų treneriai yra itin emocingi. Svarbu, kad kol kas mums nepavyksta gerai pradėti rungtynes ir bandyti jas kuo anksčiau nulaužti.
– Po pastarųjų rungtynių su DKK komanda Donatas Motiejūnas sakė, kad yra žaidėjų, kurie vos pavelka kojas. Ar šios dvi dienos be rungtynių kažką keičia?
– Taip, aš manau, kad mūsų tvarkaraštis yra ganėtinai sėkmingas. Matėme, kad antrąją dieną problemų turėjome ne tik mes. Pralaimėjo ir Latvija, pralaimėjo ir Kroatija prieš Naująją Zelandiją. Nežiūrint į kitas komandas, nėra paprasta žaisti dvejas rungtynes per mažiau nei 24 valandas. Manau, kad šios dvi dienos išėjo į naudą. Vakar turėjome poilsio dieną, o šiandien galėjome padaryti normalią treniruotę. Galvoju, kad ties šiuo momentu turime minimalų pranašumą.
– Ar žinote, kada pastarąjį kartą Italija viename iš didžiųjų turnyrų laimėjo prieš Lietuvą?
– Buvo mūsų nesėkmė atrankoje. O jeigu didžiajame turnyre, tai bus 2004-ųjų mačas Atėnuose. Puikiai pamenu šį mačą, nes man jau buvo 14-15 metų. Visa Lietuva jau kabinosi medalius, bent jau sidabro, nes į finalą nepateko amerikiečiai. Kalbėjau su Robertu Javtoku, atsimenu, kad komandos viduje jau visi buvo pasidalinę BMW ir premijas (juokiasi). Žinoma, čia juoko forma, bet tuo metu būdavo tokios premijos. Tai – vienas skaudžiausių Lietuvos pralaimėjimų istorijoje.
– Panašu, kad susitinka dvi puolimo komandos. Ar galime tikėtis rezultatyvių rungtynių?
– Galvoju, kad itin rezultatyvios rungtynės būtų naudingesnės Italijai, o ne mums. Mums reikia susitvarkyti gynybą. Antrose rungtynėse su Slovėnija parodėme, kad mes galime gintis. Nenoriu daugiau išsiplėsti.
– Ar šiai Lietuvos rinktinei parankiau žaisti prieš greitą Puerto Riko stiliaus komandą, ar lėtą Italijos?
– Jokio skirtumo. Vis tiek reikia laimėti abu mačus, jei nori patekti į olimpines žaidynes. Vakar rungtynes žiūrėjome visiškai ramia galva. Jokių varžovų galvoje negali norėti ar rinktis. Tai nėra situacija, kad išeisi į finalą ir bus neblogas pasiekimas, nes jau turėsi sidabrą. Ne, reikia laimėti viską. Toks yra tikslas.
– O kalbant bendrąja prasme, kurio stiliaus varžovas yra patogesnis šiai Lietuvos komandai?
– Žinokite, kad tai (pagal patogumą) yra panašu.
– Atranka vyksta neeiliniu metu – Europos futbolo čempionato įkarštyje. Ar palaikote šios sporto šakos pulsą?
– Ir šilta, ir šalta. Žiūrime, kažkiek tarpusavyje pasilažiname. Žinoma, koncentracija nėra didžiausia, daugiau žiūrėjome būdami Lietuvoje. Čia laikas nėra pats patogiausias, nes tokiu metu dažniausiai turime video peržiūrą ar treniruotę.
