„Tai yra dalykas, prie ko mums dar reiki priprasti“, – gausiai susirinkusiems žurnalistams Vilniaus oro uoste antradienio pavakarę sakė bronzos medaliais pasidabinęs duetas.
Nors Dainiaus Novicko treniruojama trijulių rinktinė olimpinėse žaidynėse startavo dviem skaudžiomis nesėkmėmis prieš Latviją ir Prancūziją, galiausiai žaidėjų ketvertas įsibėgėjo ir pirmą kartą šalies istorijoje iškovojo olimpinį medalį.
Kovoje dėl bronzos mūsiškiai 21:18 pranoko olimpinius čempionus latvius.
„Jaučiamės super, nors kažkiek pradėjo jaustis nuovargis, – sakė finale ryškiausiai pasirodęs Šarūnas Vingelis. – Vakar užtrukome, kol grįžome į olimpinį miestelį. Tai buvo gal apie antrą nakties. Ten gavome dar sveikinimų iš olimpinės komandos. Galime sakyti, kad net neturėjome laiko nei paminėti, nei pašvęsti. Tiesiog keliavome į lėktuvą ir skridome namo. Emocijos... Laimėjome olimpinę bronzą, tad tai yra geriausias jausmas, kokį tik teko patirti gyvenime. Sunku viską apsakyti žodžiais, bet nuostabu.“
„Medalį atšventėme visiškai ramiai, – sakė rezultatyviausiai turnyre Lietuvos rinktinėje žaidęs Aurelijus Pukelis. – Padarėme po finalų visas procedūras, konferencijas, dopingų kontrolę praėjome. Visi šie dalykai užsitęsė, o turėjome ir ankstyvą išvažiavimą į oro uostą. Viskas praėjo ramiai.“
„Gražu būtų pratęsti šventimą namuose. Manau, kad pagalvosime apie tai, – šyptelėjęs pridėjo A.Pukelis. – Noriu pas žmoną (šypteli). Pasiilgau normalios žmogiškos rutinos, paprastumo, maisto, namų, šeimos. Tai – elementarūs dalykai.“
Jei šis duetas nusprendė nedelsdamas grįžti namo, Prancūzijoje iki olimpinių žaidynių galo pasiliko kiti du rinktinės žaidėjas Gintautas Matulis ir Evaldas Džiaugys, bei likę personalo nariai, įskaitant trenerį D.Novicką.
„Komandos viduje pasitarėme, kad kiti komandos žaidėjai ir personalo nariai dar norėjo pabūti, pajusti tą olimpinę dvasią ir pasižiūrėti į kitus sportininkus, o mes su Šarūnu norėjome grįžti pas šeimas, – sakė A.Pukelis. – Šioje vietoje nebuvo jokių pykčių – jie pasiliko ir grįš vėliau, o mes grįžome anksčiau. Manau, kad svarbiausias yra rezultatas. Svarbiausia, kad visi sugrįžtų.“
„Pasiilgome šeimos, pasiilgome savų. Norisi su jais pabūti, norisi patirti tą šilumą ir meilę. Neaišku, gal tas šventimas vėliau dar nusitęs, nes dabar norisi tik namų ir šeimos“, – sakė Š.Vingelis.
Namo anksčiau sugrįžę bronzininkai nesikremta, jog teks praleisti prasiėjimą čempionišku podiumu šalia Eifelio bokštu.
„Kalbėjomės su Aurelijumi, kad pasiekėme, ko norėjome – laimėjome medalį. Palikome savus Paryžiuje, kurie tikrai praeis tuo podiumu. Jie gaus dėmesio ten, mes gavome čia. Pasiskirstėme po lygiai“, – šyptelėjęs sakė Š.Vingelis.
„Jie praeis, pasidalins vėliau emocijomis. Nemanau, kad tai yra svarbu“, – sakė A.Pukelis.
Olimpinio medalio tikslą užsibrėžusi trijulių rinktinė iš Lietuvos dar prieš turnyro startą dėl nesiblaškymo iš telefonų ištrynė visas socialinių tinklų programėles, kurias įsirašė tik po pergalės mažajame finale prieš Latviją.
„Socialinius tinklus susigrąžinome prieš kažkur tris valandas. Pascrollinau, bet daug žinučių neperskaičiau. Tam laiko skirsiu vėliau, o dabar sakome, kad džiaukimės tuo, ką turime. Tik mes nežinojome, kas čia dėjosi Lietuvoje, nes girdėjome tik iš aplinkinių, kad susidomėjimo buvo. Kadangi mes nieko nežinojome ir nieko aplink negirdėjome, tad tik dalyvavome turnyre, kurį norėjome laimėti, – sakė Š.Vingelis. – Turbūt tik laikas padės viską suvirškinti. Kelios akimirkos, kurios dabar prabėgo... Žiūri nuotraukas ir atrodo vau. Mes ten buvome prieš keletą valandų, vau. Mes norėtume ten sugrįžti. Suvirškinti viską nėra taip paprasta ir lengva per tokį trumpą laiką, bet eigoje viską suvirškinsime.“
„Vakar vakare įsirašiau visas paskyras. Žinučių daug, sveikinimų daug, – šypsojosi olimpinis bronzininkas A.Pukelis. – Dar tikrai visiems neatsakėme. Malonu, kad palaiko. Lėktuve būnant teko viską apgalvoti, kai ramiai teko skristi namo. Sunku viską suvokti, bet, manau, kad laikui bėgant viską suprasime tikrai.“
Kuris sveikinimas įstrigo labiausiai?
„Manau, kad prezidento skambutis. Jis pasveikino mus. Malonu, kad palaiko ir stebi. Džiugu, kad nenuvylėme“, – sakė A.Pukelis.
Krepšininkas paliko įspūdį ir kontaktas su pirmoje eilėje sėdėjusiomis žvaigždėmis – Pau Gasoliu, Carmelo Anthony, Dirku Nowitzki, kurios sveikino lietuvius su istoriniu pasiekimu.
„Pasveikino, paspaudėme rankas. Tas emocijų pliūpsnis po laimėtų rungtynių... Norėjosi vaikščioti po aikštelę, paploti sirgaliams, kurie atvyko. Pasveikino mus (krepšinio žvaigždės) ir viskas“, – sakė Š.Vingelis.
Olimpinę svajonę su kaupu įgyvendinęs duetas viliasi, jog šis jų pasiekimas inspiruos ne tik jaunąją kartą daugiau žaisti 3x3 krepšinį, bet ir tuos krepšininkus, kuriems nepavyksta užsikabinti už didžiojo krepšinio.
„Tikiuosi, kad tai bus postūmis žaidėjams, kurie nesikabina už aukščiausio lygio krepšinio ir kurie nepasieks aukštumų, – sakė A.Pukelis. – Šis 3x3 krepšinis yra galimybė visiems pradėti žaisti, ką parodo ir rezultatai – visi Europos čempionatai, pasaulio čempionatai, olimpinės žaidynės. Tai – pirmasis 3x3 olimpinis medalis Lietuvai. Manau, kad žaidėjas turi suprasti, įsivertinti save savikritiškai, ar gali jis eiti aukštyn, ar jis tiesiog eitų ir bandytų kabintis 3x3 krepšinyje. Visos sąlygos tikrai gerėja ir tobulėja.“
„Manau, kad šis mūsų laimėjimas duos didelį impulsą, – sakė Š.Vingelis. – Patys matome, kas vyksta 5x5 krepšinyje. Manau, kad 3x3 krepšinis dabar yra atspirtis ir penas parodyti, kad mes esame krepšinio šalis, kuri myli ir moka žaisti šį žaidimą. Tiesiog reikia laiko, nes visi nori iškart rezultatų. Geriau palaukti keletą metų ir skinti rezultatus, nei siekti to ir kritikuoti. Manau, kad viskas bus super.“
Nors bronzą iškovojusių lietuvių kišenes papildys įspūdingos premijos, rentos ir stipendijos, kalbos rinktinės viduje apie pinigų dalybas dar nebuvo.
„Apie pinigus mažiausiai galvojome. Nieko neskaičiavome, nes dabar tikrai ne tai yra svarbiausia“, – sakė A.Pukelis.
„Niekada negali prieš turnyrą kalbėti apie finansus, – sakė Š.Vingelis. – Mūsų tikslas nėra finansai. Mūsų tikslas buvo iškovoti medalį, o visa kita, ką gausime vėliau, tai apie tai nebuvo išvis svarstoma ir galvojama.“
