Tai buvo pirmosios Dramblio Kaulo Kranto (DKK) rinktinės rungtynės olimpinių žaidynių atrankų istorijoje, bet jau pirmuoju bandymu Vakarų Afrikos komanda galėjo nukalti bene skambiausią pergalę šalies krepšinio istorijoje.
Ketvirtojo kėlinio pradžioje Lietuvos komandos atsilikimas siekė beveik dviženklį skaičių (65:74), tačiau Mariaus Grigonio, Domanto Sabonio ir Luko Lekavičiaus pastangomis galiausiai pavyko išvargti pergalę 97:93.
Kazio Maksvyčio vyrai užsitikrino vietą pusfinalyje, kuriame lauks Puerto Riko arba Italijos krepšininkų.
„Norėjosi geriau. Norisi geriau, norisi stabiliau. Turbūt buvo ir pozityvių dalykų – grįžome į rungtynes, kurios šiek tiek skyrėsi nuo praėjusių, – po pergalės sakė K.Maksvytis. – Vakar daugiau problemų turėjome „pikenrolo“ gynyboje, o šiandien – „vienas prieš vieną“. Varžovai išprovokavo nemažai mūsų klaidų – net 16. Vienu metu pasidarėme labai nervingi, gal penkis ar šešis kartus prasižengėme puolime, buvo nesportinių pražangų. Kaip ir minėjau, gerai tai, kad susitvarkėme ir laimėjome, bet žaidimo kokybę reikia gerinti.“
Slogiai pradėjusi dvikovą su Meksika, apsnūdusi Lietuvos rinktinė atrodė ir mačo su DKK ekipa, kuri startavo 11:6, pradžioje.
Kazio Maksvyčio kariauną į priekį patraukė ypač kovingai žaidęs Edgaras Ulanovas ir puikiai nuo suolo įsiliejęs Ąžuolas Tubelis, kuris ilgam ant suolo pasodino dvi greitas pražangas surinkusį Tadą Sedekerskį.
Per pirmąsias šešias minutes 4 taškus įmetęs Domantas Sabonis prisėdo ant atsarginių suolo ir be perstojo masažavo bei mankštino kairės kojos Achilo sausgyslę.
Rungtynėse su Meksika visus dvylika žaidėjų aikštelėje K.Maksvytis spėjo panaudoti per pirmąsias 12 minučių, mače su DKK tai įvyko 16-ąją susitikimo minutę, kai mūsiškių persvara trumpam buvo pasiekusi dviženklį pranašumą (40:29). Paskutinis į aikštelę žengė naujasis Kauno „Žalgirio“ pirkinys Deividas Sirvydis.
„Vienas nesigina, Ąžuolas nesigina. Ar aš turiu penkis žmones, kurie gali apsiginti?“ – per minutės pertraukėlę antrajame kėlinyje į auklėtinius kreipėsi K.Maksvytis.
Liūto dalį taškų iš po krepšio suvertę Lietuvos rinktinės žaidėjai (17/24 dvit., 2/10 trit., 7/8 baud.) po dviejų kėlinių pirmavo vos 5 taškų pranašumu – 47:42.
Vienintelius du tritaškius iki ilgosios pertraukos įmetė tik Ą.Tubelis ir Donatas Motiejūnas. Iš viso pergalingame mače lietuviai įsegė vos 7 tritaškius iš 23 (30 proc.).
Lionelio Kouadio dėjimas greitoje atakoje 23-iąją rungtynių minutę mūsiškių persvarą ištirpdė iki 51:50, o po šio epizodo K.Maksvytis kreipėsi į T.Sedekerskį: „Tadai, miegi, jau trečias kėlinys, atsibusk.“
Net 30 taškų per trečiąjį ketvirtį praleidusi Lietuva lemiamas 10 minučių pasitiko atsilikdama 65:72. Kai mūsiškių deficitas pasiekė 9 taškų ribą, rinktinę į priekį ėmė traukti D.Sabonio ir M.Grigonio duetas, per ketvirtąjį kėlinį surinkęs 21 iš 32 komandos taškų.
Sudegęs Rokas Jokubaitis lemiamą ketvirtį stebėjo nuo suolo, o lemiamus metimus įmetė Kauno „Žalgirio“ rotacijos paraštėje prie K.Maksvyčio buvęs Lukas Lekavičius – likus minutei įmetė dvitaškį, o po kelių akimirkų į varžovų tritaškį irgi atsakė tolimu metimu.
„Lukas ėmėsi iniciatyvos, o rungtynių pabaigoje mes kūrėme jam situacijas. Puolime žaidimas labiau sukosi aplink Marių ir Domą, o dabar prisidėjo ir Lukas, todėl šiek tiek išsisprendė puolimas“, – sakė K.Maksvytis.
Ar galime teigti, kad dvikovoje su DKK žemiausio Lietuvos rinktinės krepšininko galva buvo šalčiausia?
„Galime sakyti“, – sakė K.Maksvytis.
– Koks komandos veidas ryškėja per pirmąsias dvejas rungtynes Puerto Rike?
– Veidas komandos piešiasi, kad ji yra puolimo. Žinoma, gauname per daug taškų. Turime tai pakeisti. Gerai, kad įmetėme tiek, bet turime sumažinti praleidžiamus taškus.
– Ar tai, jog vakar Dramblio Kaulo Kranto komanda nežaidė, galėjo būti faktorius šios dienos rungtynėse?
– Galėjo būti. Jie buvo šviežesni. Jie matė mus žaidžiančius, o mes jų nematėme. Matėme tik dvejas prastos kokybės draugiškas rungtynes. Šiek tiek tai turėjo įtakos, bet nesinori šio faktoriaus minėti.
– Ar problemos gynyboje yra susijusios su pastangomis, ar kažkuo daugiau?
– Ir tas, ir tas. Mes dar esame ieškojimų kelyje, nes turėjome trumpą pasiruošimą. Tikiuosi, kad šios dvejos rungtynės pasitarnaus kaip dar dvejos kontrolinės rungtynės, o po dviejų dienų pertraukos mes būsime geresni.
– Nemažai teko ir vytis varžovus. Ar tai yra geras testas rinktinei, ar tokie momentai daugiau suteikia skausmo?
– Manau, kad geras testas mums. Visų pirma, tai negalime įstumti savęs į tokią situaciją, o antra – mes nepasiduodame.
– Ketvirtajame kėlinyje lietuviai sulaukė trijų nesportinių pražangų, o DKK per visą mačą metė net 36 baudų metimus. Kaip šiandien įvertintumėte arbitrų darbą?
– Nereikia koncentruotis į arbitrus. Varžovai buvo viena diena už mus šviežesni, kažkiek mus išerzino, o mes dėl to prisidarėme tokių pražangų.
– Pirmose rungtynėse visus dvylika žaidėjų panaudojote per pirmąsias dvylika minučių, o šiandien – per šešiolika. Ar tokią plačią rotaciją naudosite ir atkrintamosiose varžybose?
– Turbūt, kad trumpės. Mes vis dar ieškome žaidėjų, kurie žaidžia gerai, bet norime įtraukti ir tuos, kurie žaidžia kiek prasčiau. Turime padėti savo žaidėjams. Manau, kad turime nemažai rezervų.
– Ar klausimų po šių rungtynių dėl rotacijų liko daugiau, ar mažiau?
– Gavome nemažai atsakymų. Lemiamu metu sužinojome, koks veikia penketas.
– Kokios bėdos šiandien kamavo Roką Jokubaitį, kuris nežaidė ketvirtajame kėlinyje?
– Turbūt matėte visi – jis nesijautė užtikrintai, padarė keletą klaidų, tad nusprendėme žaisti su Luku. Šis sprendimas pasiteisino. Aš tikiu, kad Rokas – dar vienas mūsų rezervų, kuris padės kitose rungtynėse.
– Ar Domantą Sabonį kamuoja trauma? Jis kiekvienos minutės pertraukėlės metu mankštindavo Achilą.
– Ne. Jam žurnalistai jau uždavė šį klausimą. Jis paprasčiausiai nori laikyti savo koją šiltą, todėl taip daro.
– Ar Tadas Sedekerskis mažai žaidė dėl dviejų ankstyvų pražangų?
– Pradžioje buvo pražangų klausimas. Jis gavo dvi greitas pražangas, o tuomet gerai nuo suolo įėjo Ąžuolas Tubelis. Mes nusprendėme nerizikuoti, bent jau pirmoje mačo pusėje, tad žaidėme be jo. Antroje pusėje po tokio ilgo sėdėjimo kartais sunku įsivažiuoti.
– Kodėl gerai startavęs Edgaras Ulanovas nuo trečio vidurio iki ketvirto kėlinio vidurio sėdėjo ant suolo?
– Turbūt padarėme klaidą. Edgaras šiandien sužaidė labai geras rungtynes ir buvo vienas stabiliausių. Jis nesikarščiavo, mažai darė klaidų, susirinko kamuolius.
– Kuri komanda būtų palankesnė pusfinalyje – Italija ar Puerto Rikas?
– Manau, kad su abiem komandomis reikės žaisti pusfinalyje arba finale. Turime gerinti savąjį žaidimą, ypač gynybą.
– Ar nėra nerimo prieš pusfinalį po tokių dvejų rungtynių su Meksika ir Dramblio Kaulo Krantu?
– Gal kaip tik gerai ir šitie du mačai bus „wake up callas“ (žadintuvas – aut. past.).
– Kas nesiklijuoja atrankoje Deividui Sirvydžiui, kurį, paskelbdamas kandidatų sąrašą, matėte užimant Igno Brazdeikio vietą?
– Deividas šiame turnyre dar bus geresnis. Iš mūsų pusės, nesvarbu, kad jis prameta savo metimus. Metimai ateis. Deividas turi išlaukti savo metimų ir pagerinti gynybą.
– Nervingas mačas, turbūt ir Lietuvoje naktis buvo nerami. O kiek emocijų buvo ant trenerių suolo?
– Emocijų daug. Didelis štabas, tad reikia susitvarkyti. Kiekvienas štabas naujai formuojasi, naujai išmoksta dirbti kartu. Turime gerą trenerių štabą, tad išmoksime ne tik dirbti kartu, bet ir laimėti kartu.
– Kas bus svarbiausia prieš artimiausias dvi dienas iki pusfinalio rungtynių?
– Pailsėti, gerai pasiruošti rungtynėms. Dabar mes turėsime vienos poilsio dienos pranašumą, tikiuosi, kad tai išnaudosime pusfinalyje.