Pirmąsyk nuo 2000-ųjų į olimpinių žaidynių finalą patekę prancūzai vylėsi ištaisyti klaidas, kurias padarė per ankstesnius du bandymus laimėti olimpinį auksą.
1948 ir 2000 metais Prancūzija taip pat žaidė olimpinio krepšinio turnyro lemiamose rungtynėse, bet tiek Londone, tiek Sidnėjuje jų svajones sudaužė JAV krepšininkai.
Šį kartą prancūzai į mūšį dėl aukso žengė su didelėmis ambicijomis – amerikiečius jie buvo įveikę du kartus iš eilės, o Tokijuje iki finalo buvo vienintelė dar nepralaimėjusi komanda.
Nesudėjo ginklų jie ir tada, kai antrajame kėlinyje JAV rinktinės persvara pasiekė 13, o trečiajame – 14 taškų.
Bet galiausiai auksas atiteko JAV rinktinei, laimėjusiai 87:82.
5 taškų skirtumas yra mažiausias per visus 16 olimpinių finalų, kuriuos laimėjo JAV rinktinė, o apskritai tokio atkaklaus olimpinio finalo nebuvo nuo 1972 m. Miuncheno, kai SSRS rinktinė skandalingose rungtynėse amerikiečius įveikė 51:50, bet tai prancūzų krepšininkus menkai paguodė.
Atkakliausi olimpinių žaidynių finalai (pagal taškų skirtumą)
- 1972 m. Miunchenas: SSRS – JAV 51:50
- 2021 m. Tokijas: JAV – Prancūzija 87:82
- 2012 m. Londonas: JAV – Ispanija 107:100
„Labai didžiuojuosi savo vyrukais, nors ir esame nusivylę rezultatu, – po pralaimėjimo 15min sakė prancūzų gynėjas Timothe Luwawu-Cabarrot. – Mažos klaidos, mažos detalės lėmė pralaimėjimą. Tik 5 taškų skirtumas reiškia, kad rungtynes nusprendė dvi atakos. Galėjome laimėti, bet jie padarė puikų darbą ir telieka juos pasveikinti.“
11 taškų finale pelniusiam „Brooklyn Nets“ gynėjui tai buvo pirmas didelis turnyras su Prancūzijos rinktine, tačiau sidabras debiutinėse olimpinėse žaidynėse 26-erių krepšininko nepatenkino.
„Atvykome čia aukso, tad negali būtų saldu laimėti tik sidabrą. Į visus turnyrus vykstame laimėti, o ne tik pasirodyti finale ir važiuoti namo“, – pabrėžė TLC vadinamas krepšininkas.
Atvykome čia aukso, tad negali būtų saldu laimėti tik sidabrą.
Vis dėlto nepaisant apmaudo po finalo prancūzai džiaugiasi tuo, ką nuveikė Tokijuje.
Dar grupių etapo starte jie patiesė tuos pačius amerikiečius, vėliau sudorojo Čekiją ir Iraną, o pakeliui link finalo nukovė ir grėsmingą Italiją bei visus šlavusią Slovėniją.
„Dabar sunku pasakyti, kaip labai didžiuojuosi šia komanda, nors ir puikiai žinau, ką nuveikėme šiame turnyre, – 15min sakė Prancūzijos veteranas Nando De Colo, kuriam tai buvo jau devinta vasara rinktinėje ir penktas medalis. – Tai nėra rezultatas, kurio tikėjomės prieš rungtynes. Buvome labai laimingi po pusfinalio, bet labai norėjome aukso medalio. Tačiau finale sutikome labai gerą komandą. Tai – liūdna pabaiga, bet turime išlikti pakėlę galvas.“
Dar prieš rungtynes Prancūzijos treneris Vincent'as Collet teigė, kad vien žaidimas olimpiniame finale jam reiškia daugiau negu Europos čempiono titulas, kurį jo komanda iškovojo 2013 m.
Tad ir po pralaimėjimo finale prancūzas buvo nusivylęs, bet pozityvus.
„Turime 5 medalius per paskutinius 10 metų. Didžiuojamės tuo, bet norėjome dar daugiau. Šios komandos mentalitetas ir dvasia buvo nukreipti į pergalę. Žinoma, esu nusivylęs, bet tuo pačiu ir didžiuojuosi savo žaidėjais. Ne tik dėl šių rungtynių, bet dėl viso turnyro. Kovėmės nuo pirmų minučių iki pabaigos – žaidėme su širdimi, žaidėme protingai. JAV buvo favoritė ir geriausia turnyro komanda, bet žinojome, kad vieneriose rungtynėse viskas įmanoma. Mūsų tikslas buvo spausti juos tiek, kiek galėjome. Deja, padarėme kelias klaidas pabaigoje, klydome, nes keitėme savo žaidimo planą“, – apie finalo rungtynes kalbėjo 58-erių prancūzas.
Turime 5 medalius per paskutinius 10 metų. Didžiuojamės tuo, bet norėjome dar daugiau.
Prancūzijos rinktinei tai trečias olimpinis sidabro medalis istorijoje ir šeštas medalis visuose turnyruose nuo 2011 metų. Prieš dešimtmetį prancūzai tapo Europos vicečempionais Lietuvoje vykusiame turnyre, 2013-aisiais laimėjo žemyno pirmenybes Slovėnijoje, 2014 m. iškovojo bronzą planetos čempionate, dar po metų laimėjo bronzą ir Europos pirmenybėse, o prieš dvejus metus dar sykį pakartojo bronzinį pasiekimą pasaulio čempionate.
