Nuo 2013-ųjų metų, su trumpa kelių mėnesių pertrauka Jonavos „CBet“ komandoje, Kauno „Žalgiryje“ dirbęs Evaldas Beržininkaitis praėjusią vasarą priėmė naują iššūkį savo karjeroje.
Prie devynių Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) titulų ir aštuonių iškovotų šalies taurių prisidėjęs iš Liepalotų kilęs specialistas tapo trečiuoju lietuviu Tokijo klube, kuriame Dainius Adomaitis dirba jau trečią, o vidurio puolėjas Artūras Gudaitis – antrąjį sezoną.
„Kaip kažkada pasakė Robertas Javtokas – stovintis vanduo ilgainiui prasmirsta“, – 15min portalui Tokijuje sakė D.Adomaičio dešiniąja ranka tapęs E.Beržininkaitis, „Alvark“ klube pakeitęs dėl šeimyninių priežasčių į Latviją sugrįžusį Uvį Helmanį.
Daugybei trenerių Lietuvos flagmano komandoje talkinęs E.Beržininkaitis apie galimą liepto galą „Žalgiryje“ girdėjo dar prieš metus, o žodis kūnu virto praėjusį pavasarį, kai Kauno komandos sporto direktoriumi tapo iš jaunimo sistemos pakilęs Gediminas Navickas.
„Dar prieš metus buvo kalbų, kad „Žalgiris“ nori daryti trenerių rotaciją, atvesti žmonių iš jaunimo komandos, tuo labiau, kad iš jaunimo sistemos atėjo žmonių ir į vadovybę. Faktas, kad jie norėjo permainų. Viskas susidėjo – ir mano noras išmėginti save kitur, ir jautimas, kad su permainomis vadovybės korpuse ateis permainos ir į trenerių štabą. Aš nenorėjau laukti birželio, tad dar kovo mėnesį paprašiau Pauliaus Jankūno apie galimas permainas perspėti mane iš anksčiau, dar balandį, kad spėčiau tam pasiruošti ir susirasti naują darbovietę. Savaičių eigoje atsirado Dainiaus Adomaičio pasiūlymas, o kol aš svarsčiau, Paulius pasakė, kad klubas darys trenerių rotaciją, o mano vietoje mato kitus žmones, – 15min pasakojo E.Beržininkaitis. – Kaip yra sakęs Robertas Javtokas, o šie žodžiai man įstrigo, stovintis vanduo ilgainiui prasmirsta. „Žalgiryje“ komfortas buvo aukščiausio lygio. Tai – aukščiausio lygio klubas Europoje, o ir pasauliniu mastu jį galėtume kotiruoti aukštai. Man norėjosi patobulėti ne tik iš krepšinio pusės, bet ir kaip žmogui, pamatyti kitokią kultūrą ir plėsti pasaulėžiūrą.
Turėjau tokią mintį, bet iš „Žalgirio“ sunku išeiti. Jei tave laiko, išeiti iš ten visada bus sunku. Jausmas buvo dviprasmiškas – ir norisi ten būti, ir norisi save išmėginti kažkur kitur. Kai atsirado pasiūlymas iš Dainiaus Adomaičio, kvietimas atvykti į Japoniją ir prisijungti prie „Alvark“ organizacijos, tuomet atsirado ir mano susidomėjimas. Man svarbu, kad organizacija būtų gera, o D.Adomaitis apie „Alvark“ pasakojo tik gerus dalykus. Japonija man visada asocijavosi su kokybe.
Pradžioje buvo apsvarstymų, galvojau, kad gal darbo reikėtų ieškotis arčiau namų, kažkur Europoje, bet jei dirbtum kažkur Europoje, pastoviai namo vis tiek juk negrįžtum, tad didelio skirtumo tame nematau. Didelis pliusas – didžiulis parodytas klubo ir Dainiaus noras. Nors anksčiau su D.Adomaičiu dirbti kartu nebuvo tekę, bet buvau girdėjęs tik geriausius atsiliepimus. Kitas dalykas – visada su juo jaučiau artimesnį ryšį, nes mes esame kraštiečiai. Apsitariau su artimaisiais ir priėmiau sprendimą, kad atėjo laikas kelti sparnus į Japoniją.“
E.Beržininkaitis atskleidė, jog vasaros metu buvo sulaukęs kitų „Betsafe-LKL“ klubų pasiūlymų užimti vyriausiojo trenerio ar asistento pozicijas, bet jis nebenorėjo laužyti D.Adomaičiui duoto žodžio.
Vieną didžiausių pasaulio miestų Tokiją sudaro 23 rajonai su 26 miestais, o lietuvių trio šiuo metu yra įsikūręs ramybe spinduliuojančiame Kunitačyje, kol 2025-ųjų metų vasarą duris pravers naujoji „Alvark“ klubo „Toyota“ arena.
Jau trečią mėnesį Japonijoje leidžiantis E.Beržininkaitis staigiai pasinėrė į darbinę rutiną – apie šalies titulą ir geriausios Azijos komandos vardą svajojanti „Alvark“ jau spėjo sužaisti 14 rungtynių, iškovojo 12 pergalių ir žygiuoja tarp geriausių ketvertuko 24 komandas turinčioje Japonijos lygoje.
„Nuo pirmos dienos įėjome į darbinį ritmą – treniruotes veja rungtynės. Žinoma, daug dalykų man čia yra naujų. Tai – naujas miestas, nauja gyvenamoji vieta, nauja kultūra, nauja organizacija. Visa tai užėmė didelę dalį mano galvos. Japonijoje anksti temsta, dienos yra trumpesnės, tad laikas lekia labai greitai, net nepajutau, kaip prabėgo trys mėnesiai, – 15min pasakojo E.Beržininkaitis. – Mano adaptacijai labai pagelbėjo kitas lietuvis klube. Tai – treneris Dainius Adomaitis, kuris „Alvark“ dirba jau trečią sezoną, yra pramynęs takus ir viską žino. Jis papasakojo labai daug apie japonų kultūrą, gyvenimo čia ypatumus ir patį klubą. Jis viską labai palengvino, o aš gana greitai įsivažiavau ir jaučiuosi čia išties komfortabiliai. Nebuvo sunku prie visko priprasti, kai klube yra dar du lietuviai – Dainius ir Artūras, su kuriuo puikiai pažįstamas esu nuo bendro darbo „Žalgiryje“.
Prieš keletą metų turėjau pasiūlymą vykti į Naująją Zelandiją, bet ten būčiau buvęs vienas, tad jautėsi neužtikrintumas. Šįkart sprendimą priimti buvo daug paprasčiau.“
Portale 15min – E.Beržininkaičio pasakojimas apie gyvenimą ir darbą Tokijuje, sąjungą su D.Adomaičiu, fantastiškas sąlygas ir didžiules klubo ambicijas, „Alvark“ ir „Žalgirio“ organizacijų skirtumus ir panašumus, Japonijos krepšinį, atsisveikinimą su Kauno komanda, įspūdį apie šio sezono „Žalgirį“, nenuspėjamą Andrea Trinchieri ir džiaugsmą už Dovydą Giedraitį, Lonnie Walkerį ir prognozę šiam Eurolygos sezonui.