Viename iš didžiųjų turnyrų lietuviai latvius sutiko šeštą kartą istorijoje, bet pirmą sykį tai nutiko ne Europos, o pasaulio čempionate.
Per ankstesnes penkias dvikovas mūsiškiai nuleidę galvas paliko tik sykį, kai 2001 m. aštuntfinalyje suklupo 76:94 ir sensacingai pasitraukė iš čempionato Turkijoje, nors vos prieš metus buvo tapę olimpiniais prizininkais.
Lietuvos ir Latvijos akistatos
- 1939 m. Lietuvos pergalė 37:36
- 2001 m. Latvijos pergalė 94:76
- 2003 m. Lietuvos pergalė 92:91 (po prat.)
- 2013 m. Lietuvos pergalė 67:59
- 2015 m. Lietuvos pergalė 68:49
- 2023 m. Latvijos pergalė 98:63
Dabar į Latvijos krepšinio istoriją įrašyta ir antroji pergalė prieš Lietuvą.
Nors lietuviai iki šių rungtynių per pirmuosius kėlinius rinko net po 27,6 taško ir buvo čempionato lyderiai, ne jie, o kaimynai latviai užsuko tikrą atakų škvalą pirmame ketvirtyje.
Į krepšį skriejo pirmi penki latvių tritaškiai, Arturas Žagaras kaip pašėlęs skirstė rezultatyvius perdavimus, o neprabėgus nė trečdaliui kėlinio lietuvių deficitas buvo dviženklis (4:14).
Nors tritaškių latviai antrajame kėlinyje nebepataikė, jie ėmė rasti vis daugiau skylių lietuvių baudos aikštelėje ir toliau sėkmingai išlaikė ir net augino pranašumą, kuris vienu metu pasiekė net 13 taškų (49:36).
K.Maksvyčio veido spalva darėsi panaši į latvių aprangos, kai antrą kartą per kėlinį jam teko išrašyti velnių sumanymų neįgyvendinusiam Margiriui Normantui, o dar labiau jį siutino žioplos klaidos – Deividas Sirvydis ir Tadas Sedekerskis tiesiog atidavė į rankas kamuolį juos užklupusiems latviams.
„Man reikia žmonių, žaidžiančių šiandien“, – per pertraukėlę sakė K.Maksvytis, bet pirmoje rungtynių pusėje jų rado tik du: Jonas Valančiūnas, dominavęs po krepšiais pirmajame kėlinyje ir per pusę mačo pelnęs 12 taškų, bei Rokas Jokubaitis, įmetęs net 15.
Įpusėjus mačui atsilikome 38:49, o pastarąjį kartą, kai turėjome dviženklį deficitą po dviejų kėlinių ir laimėjome rungtynes pasaulio čempionate, tai nutiko dar 2010 metais prieš Kanadą.
Neįvyko stebuklas ir šįkart.
Latvija iš rūbinės grįžo ne mažiau audringai nei rungtynių pradžioje, o lietuviai joje ir pasiliko.
25:4 startu mūsiškiams smogę kaimynai ėmė tyčiotis iš lietuvių – skirtumas trečiajame kėlinyje perkopė 30 taškų ribą (74:42).
Tai buvo pirmas kartas nuo 2014-ųjų rungtynių prieš amerikiečius, kai lietuviai pasaulio čempionato susitikime atsiliko virš 30 taškų. Tik šįkart prieš mūsiškius – ne Jamesas Hardenas, Stephenas Curry ir Klay Thompsonas, o Arturas Žagaras, Arturas Kuručas ir Rolandas Šmitas.
Situaciją dar apsunkino tai, kad lietuviai vienu metu liko jau be trijų žaidėjų – dėl traumos trečią mačą praleidusio Eimanto Bendžiaus, prieš rungtynes apsirgusio Vaido Kariniausko ir trečiajame kėlinyje kelį susimušusio Igno Brazdeikio.
K.Maksvytis bandė rasti gyvybės likusių devynių žaidėjų veiksmuose, bet vaisių nedavė niekas, o Latvija karaliavo aikštėje, vienu metu susikraudama net 38 taškų persvarą ir triumfuodama 98:63.
Tai – didžiausias Lietuvos pralaimėjimas pasaulio čempionatuose ir trečia didžiausia nesėkmė nuo nepriklausomybės atgavimo. Tik amerikiečiai 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse ir ispanai 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiadoje lietuvius pranoko didesniais skirtumais – atitinkamai 127:76 ir 109:59.
„Labai nesmagu dėl šiandienos rungtynių. Tai suteikė kartėlio visam mūsų pasirodymui, – sakė 20 sekundžių per visas rungtynes pirmavusios Lietuvos rinktinės treneris K.Maksvytis. – Net sunku apie jas kalbėti, nes žiūrint į klaidų skaičių, į rezultatyvių perdavimų skaičių, į energiją, tai labai sunku buvo būti rungtynėse. Antrą kartą per pastarąsias trejas rungtynes nustojome žaisti – tas pats buvo ir su Serbija. Dviprasmiškai atrodė. Atrodė, kad suradome jėgų ir motyvacijos žaisti prieš tokias komandas kaip Graikija, JAV ir Slovėnija, o po to pralaimime Latvijai tokiu dideliu skirtumu. Dviprasmiškas jausmas.“
– Ar motyvaciją galėjo sumažinti tokia triuškinanti pergalė prieš Latviją paskutinėse draugiškose rungtynėse?
– Galbūt galėjo.
Labai nesmagu dėl šiandienos rungtynių.
– Ar komanda šiandien buvo nevaldoma ir nepasidavė nurodymams?
– Kažkiek apmažėjo opcijų komandoje, prie Bendžiaus prisidėjo ir Kariniauskas, kuris sunegalavo. Rungtynių metu iškrito Ignas Brazdeikis. Šiandien buvo sunku pakeisti rungtynių kryptį. Bandėme motyvuoti per didžiąją pertrauką, bet nepavyko.
– Kas jau aišku dėl Igno Brazdeikio traumos?
– Iggy pasitikrins. Neatrodo baisiai, bet dėl viso pikto patikrins.
– Kodėl nepavyko sulaikyti Arturo Žagaro?
– Energija, fokusas. 17 rezultatyvių perdavimų, 0 klaidų. Žinome, kad jis labai greitas, bet nelabai mėgsta kontakto. Tačiau nesilaikėme savo susitarimų ir buvome per minkšti.
– Pradžioje šiek tiek pavyko išnaudoti priekinės linijos pranašumus, kodėl vėliau varžovai eliminavo priekinės linijos persvarą?
– Toks planas buvo. Kalbėjomės apie šias rungtynes, bet jos mums visiškai nepavyko – ar tai priekinė linija, ar puolimas, ar gynyba. Bandėme visokius metodus, keitėme skirtingas gynybos sistemas, keitėme žaidėjus. Niekas nėjo.
– Turime atiduoti duoklę latviams ir už šias rungtynes, ir už visą čempionatą?
– Gaila pripažinti, bet latviai surado daugiau motyvacijos šioms rungtynėms. Su gera energija laimėjo.
– Ar tai skaudžiausias pralaimėjimas jūsų karjeroje?
– Turbūt.
– Po čempionatų būna, kad paaiškėja dar daugiau traumų. Ar yra žaidėjų su problemomis be tų, kurie šiandien nežaidė?
– Ne, didesnių nebuvo. Tą, ką gavome paskutinę dieną, manau ir FIBA turėtų kažkiek pagalvoti, nes vienu metu buvo galvota apie 14 žaidėjų modelį. Kai kurios komandos žaidė su 11 žaidėjų, slovėnai žaidė su 10, o mes šiandien likome su devyniais. Galėtų kažkokias išimtis pagalvoti ilgiems čempionatams, nes reikia žaisti kas antrą dieną. Manau, kad ir žiūrovai dėl to nukenčia.
– Kokį pažymį parašytumėte rinktinei už visą čempionatą?
– Šiandien labai sunku vertinti. Paliksiu jums. Ypatingai po tokių rungtynių turėsite daugiau darbo ir daugiau galėsite išsilieti.
– Kokias pagrindines pamokas galima pasiimti iš šio čempionato?
– Pirmiausia, padėkojau tiems, kurie susirinko ir patikėjo ta idėja. Darbas buvo praktiškai nepriekaištingas – gerai dirbo, klausėsi mūsų planų A, planų B, nekalbant tik apie šios dienos rungtynes. Vasara buvo gana smagi. Pamokos tokios, kad esame maža šalis ir turime pirmiausia kuo geriau surinkti savo komandą, kuo pajėgesnę, o tada galime kautis su visais, ką įrodėme ir šiame čempionate.
– Žvelgiant į olimpinę atranką, kiek yra tikėjimo ir vilčių, kad pateksite į olimpines žaidynes?
– Šansas yra, tai tuo šansu reikia naudotis. Dabar kito kelio patekti nėra, tik per atranką.
– LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas kalbėjo, kad olimpinėje atrankoje neverta būti šeimininkais. Ar pritartumėte tai idėjai?
– Negalėčiau pasakyti kažko per daug. Labai didelės išlaidos federacijai, kiek teko girdėti. Aš pritarčiau, kad galime investuoti kitur – į arenas, į vaikų ir jaunimo krepšinį.
– Klubinis sezonas jau ne už kalnų. Ar bent kiek pailsėsite?
– Žaidėjai gaus keletą dienų, kad pailsėtų jų kūnai, o mes, treneriai, pailsėsime trumpiau ir jungsimės prie komandos.
– Šiemet neturėjote daug žaidėjų. Ar gali būti, kad šios rinktinės pagrindu bus sudaryta kitų metų rinktinė?
– Pirmiausia, reikia turėti geriausius. Antra, reikia turėti labiausiai norinčius žaisti už Lietuvą. Šiemet buvo tokie, kurie labiausiai norėjo, paaukojo savo atostogas. Tikrai didelis dėkui jiems. Bet nesame didelė šalis, tad turime išnaudoti visą savo talentą, kurį turime.
