Vokietijos rinktinės krepšininkai užaugo stebėdami Dirko Nowitzki vedamos komandos pergales, kai 2002 metais vokiečiai iškovojo pasaulio čempionato bronzą, o 2005-aisiais – Europos pirmenybių sidabrą.
Bet net legendiniam Dirkui nepavyko nuveikti to, ką šiemet padarė Dennisas Schroderis, Franzas Wagneris ir kiti.
83:77 įveikę Serbiją vokiečiai tapo pasaulio čempionais pirmą kartą šalies istorijoje. Tai tik antra dabar egzistuojanti Europos valstybė, galinti pasigirti tokiu pasiekimu (kita – Ispanija).
„Tai neįtikėtina. Man vis dar reikia kelių minučių, kad suvokčiau, ką mes ką tik padarėme“, – po triumfo finale sunkiai galėjo atsipeikėti vokiečių aukštaūgis Johannesas Thiemannas.
„Kol kas dar nesuprantu to, ką padarėme. Tam prireiks kelių valandų ar dienų, kad viską suvirškinčiau, – komandos draugui pritarė ir Isaacas Bonga. – Tai beprotiška ir siurrealu. Nuopelnai visai komandai, nuopelnai treneriui. Myliu visus komandos narius ir apie nė vieną negalėčiau pasakyti nė vieno blogo žodžio.“
„Nėra lengva praeiti tokį turnyrą be pralaimėjimų, – pabrėžė Andreasas Obstas. – Turėjome ir lengvesnių, ir labai sunkių rungtynių, bet žinojome, kaip išgyventi sunkiausiomis minutėmis. Buvome tvirti, išlikome vieningi ir žaidėme vis geriau.
Ši komanda sudaryta iš fantastiškų asmenybių. Mes kaunamės vienas už kitą ir kasdien norime tapti vis geresniais. Susikaupimas buvo matomas nuo pirmos dienos, o šis rezultatas kalba pats už save.“
Kai kalba pasisuka apie Vokietijos rinktinę, pirmos pavardės, kurios šauna į galvą, yra D.Schroderis, F.Wagneris, Danielis Theisas ar Moritzas Wagneris.
Bet vokiečių komanda neįsivaizduojama be jų pagalbininkų, kurie taip pat stipriai prisidėjo prie triumfo čempionate.
„Šiame lygyje tau reikia visų dvylikos žaidėjų. Komandos negali tempti tik viena žvaigždė – tai neįmanoma. Džiaugiuosi, kad vaidmenų žaidėjai, tokie kaip aš, labai prisidėjome prie šio triumfo“, – sakė J.Thiemannas, turnyre rinkęs po 7 taškus, o vieną geriausių mačų sužaidęs pusfinalyje prieš JAV, kai pelnė 10 taškų.
Būtent po pergalės prieš amerikiečius vokiečiams buvo svarbiausia išlikti ant žemės, priešingai negu pernai, kai Europos čempionato ketvirtfinalyje pranoko Graikiją, bet tada pusfinalyje gavo ispanų pamoką.
„Tas pralaimėjimas išliko mūsų mintyse. Pernai žaidėme puikų turnyrą, iškovojome nuostabią pergalę prieš Graikiją, kuri suteikė daug emocijų, bet tuomet Ispanija mus nugalėjo. Šiemet treneris kalbėjo apie tai ir sakė, kad turime išlikti ramūs ir negalime leisti titului išslysti. Mes ir neleidome“, – sakė J.Thiemannas.
„Pernai po ketvirtfinalio prieš Graikiją buvome labai laimingi ir emocingi, nes nedaug kas tikėjosi, kad iškovosime pergalę. Dėl to praradome koncentraciją prieš pusfinalį, – prisiminė A.Obstas. – Šiemet nebenorėjome kartoti tos pačios klaidos. Po pergalės prieš JAV žinojome, kad turime šiek tiek ja pasidžiaugti, bet kitą dieną jau atsistatyti ir pasiruošti finalui.“
Vokiečiai po mačo švytėjo iš laimės ir kartas nuo karto užmesdavo akį į ant kaklų kabančius aukso medalius, kad prisimintų, ką ką tik nuveikė.
„Be jokios abejonės – tai geriausia mano gyvenimo diena“, – neabejojo J.Thiemannas.
„Viena geriausių mano gyvenimo dienų“, – pridūrė ir I.Bonga.
O kaip vokiečiai ketina atšvęsti istorinį laimėjimą?
„Dar nežinau, kaip švęsiu. Dabar eisime į rūbinę, išgersime po porą alaus, o tada pažiūrėsime, ką atneš šis vakaras“, – sakė J.Thiemannas.
„Negaliu pasakyti, kiek ilgai švęsiu. Bet tikrai atšvęsime ir turėsime nuostabų vakarėlį“, – šelmiškai šypsojosi I.Bonga.
„Išgersiu daugybę gėrimų ir stikliukų. Metikai meta (angl. shooters shoot – nuoroda į jo paties vaidmenį aikštėje ir gėrimų stikliukus – aut. past.)“, – kvatojo A.Obstas.
