Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 09 11

Vokiečių aukso architektas – apie lašišų žvejybą, kirvį ir artimiausią pirkinį

64-erių Gordonas Herbertas užkariavo krepšinio pasaulį. Prieš dvejus metus Vokietijos rinktinės vairą perėmęs Kanados ir Suomijos pilietybes turintis krepšinio specialistas ėmė rinkti medalius.
Gordonas Herbertas
Gordonas Herbertas / Imago / Scanpix nuotr.

Pernai Europos čempionate jis puošėsi bronza, o šiemet planetos pirmenybes praskriejo tobulai – vokiečiai laimėjo visas 8 žaistas rungtynes ir pirmą sykį istorijoje tapo pasaulio čempionais.

„Gavau apie 200 žinučių. Tarp jų ir nuo pusbrolių iš Kanados, iš kurių nebuvau nieko girdėjęs 30 metų“, – kalbėdamas su BILD.de prisipažino G.Herbertas, plačiau papasakojęs ir apie čempionų vakarėlį.

VIDEO: Triumfuojantys vokiečiai: „Turėsime gerą vakarėlį“

„Pradėjome švęsti apie pusę 2 nakties. Aš išėjau apie 4. Nebuvau pirmas, bet tikrai ir ne paskutinis. Dalis žaidėjų dar ir dabar turbūt švenčia“, – tęsė 64-erių treneris.

Jis pats, kaip krepšininkas, buvo laimėjęs universiadą (1983 m.) ir užėmė 4 vietą olimpinėse žaidynėse su Kanada, bet baigė karjerą anksčiau laiko dėl kelio traumų.

Tapęs treneriu jis daugiausiai darbavosi Suomijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje, o skambiausi jo laimėjimai buvo vienas Vokietijos čempiono titulas (2004 m.), FIBA Europos taurė (2016 m.), Prancūzijos taurė (2007 m.) ir Suomijos taurė (2009 m.).

FIBA nuotr./Gordonas Herbertas
FIBA nuotr./Gordonas Herbertas

Vis dėlto gavęs Vokietijos rinktinės vairą jis ėmė diktuoti krepšinio madas.

„Prireiks dar turbūt 2–3 dienų, kad suprastume, jog esame pasaulio čempionai. Tokie čempionatai yra labai reiklūs. Žaidėme kas antrą dieną. Kartais dirbdavau iki 3 val. ryto ir net nežinodavau, kokia šiandien diena“, – BILD.de žurnalistui Matthiasui Marburgui tęsė G.Herbertas.

– Kas laukia jūsų artimiausiu metu?

– Antradienį nusileisime Frankfurte. Ten mūsų laukia sutikimas. Vėliau jokių rimtų planų neturiu. Galbūt keliausiu į Kanadą aplankyti savo 92-ejų motinos šalia Vankuverio. Ir žvejosiu lašišas. Nuostabiai pailsėsiu.

Galbūt nuskrisiu ir į Suomiją, kur turiu 1,7 hektaro žemės. Keliausiu į mišką su pjūklu ir kirviu kapoti medžių. Mėgstu būti laukinėje gamtoje, nesu miesto žmogus.

– Ar jau žinote, kaip apdovanosite save dėl šio laimėto titulo?

– Noriu nusipirkti automobilį. Dabar vairuoju tai, ką man skiria Vokietijos krepšinio federacija. Neturiu savo automobilio. Man patinka SUV‘ai. Mėgstu vokiškus automobilius. Galbūt „Mercedes“ arba „Audi“ padarys man gerą nuolaidą (juokiasi).

– Kada dabar pamatysime Vokietijos krepšinio rinktinę?

– Laukia dvejos atrankos lango rungtynės kitų metų vasarį. Ir tuomet – Paryžiaus olimpinės žaidynės.

– Koks bus tikslas jose?

– Be jokios abejonės, laimėti medalį. Kaip ir visada, kai dalyvaujame bet kokiose varžybose. Kokios tiksliai spalvos – apie tai turėsiu pagalvoti per artimiausius kelis mėnesius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais