„Dabar prisiminti mokyklą yra malonu, kadangi tai vienas iš pagrindinių gyvenimo etapų. Ten visko išmoksti. Augant rutuliojasi ir santykiai su bendraklasiais, bendraamžiais mokykloje. Mokykla ne tik ta vieta, kur išmoksti rašyti ar skaityti, bet ir išmoksti bendravimo su žmonėmis“, – šiltai mokyklos laikus prisiminė V.Lipkevičius.
26-erių metų 198 cm ūgio krepšininkas prisipažįsta, jog mokykloje nebuvo didžiausias klasės peštukas ar padauža. Priešingai, V.Lipkevičiaus teigimu, mokykloje jis apsiribodavo pokštais su bendraklasiais ir nemėgdavo kitus įžeidinėjančių moksleivių.
„Tikrai nebuvau tas, kuris ruošia visas pamokas, paprasčiausiai viskam neužtekdavo laiko. Į pamokas eidavau, stengdavausi, kiek įmanoma. Nebuvau ir tas, kuris krėtė daug išdaigų. Žinoma, išskyrus pokštus su klasiokais. Man nepatikdavo ta grupė moksleivių, kurie įžeidinėdavo kitus, todėl buvau toks daugiau kovojantis už teisybę“, – teigė krepšininkas.
Iš Vilkijos (Kauno rajonas) kilęs žaidėjas svajonę tapti krepšininku pradžioje vertino atsargiai. Treniruotes Kaune žalgirietis pasiekdavo padėdamas tėvų ir žingsnis po žingsnio, anot paties V.Lipkevičiaus, atėjo supratimas, kad krepšininko profesija gali tapti tiesa.
„Kai tik pradėjau sportuoti supratau, kad vieną dieną noriu būti krepšininku. Tada tai atrodė labai tolima, juolab, kad aš buvau iš rajono ir mane į treniruotes vežiodavo tėvai. Atrodė pradžioje sportas buvo laisvalaikio praleidimo būdas po pamokų. Laikui bėgant atėjo rezultatai ir svajonė tapo realybe“, – kalbėjo žalgirietis.
Pokalbio pabaigoje krepšininkas išskyrė mokyklos svarbą bei teigė, jog kiekvienas moksleivis turėtų neužmiršti šio svarbaus gyvenimo etapo.
„Palinkėčiau visiems moksleiviams siekti savo tikslų bei nepamiršti, kad prieš visus tikslus reikia būtinai pabaigti mokyklą. Mokykla yra pagrindas viskam“, – teigė V.Lipkevičius.