Tačiau, jo teigimu, panašu, kad geriausiai apie tai informuota prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Prezidentė paskelbė tą žinią ir paskelbė be tariamosios nuosakos. Taip suprantu, kad prezidentė geriausiai informuota ir nėra pagrindo netikėti“, – po liudijimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) žurnalistams sakė A.Januška.
Jis pats tvirtino jokių žinių apie galimą slaptą kalėjimą terorizmu įtariamiems asmenims neturėjęs. A.Januška tvirtino tai pasakęs ir NSGK. Paklaustas, ar jam kas nors buvo žinoma apie tuomečio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Mečio Laurinkaus ir prezidento Rolando Pakso pokalbį ta tema, A.Januška atsakė neigiamai.
„Užsienio reikalų ministerija tikrai negalėjo ir neturėjo žinoti apie dalykus, kas vyksta tarp saugumo vadovo ir prezidento R.Pakso“, – teigė jis. Įtakingu Lietuvos politikos veikėju laikytas A.Januška sakė šiuo metu nieko neveikiantis ir būnantis Lietuvoje. Jis gauna signataro rentą.
Penktadienį į NSGK narių klausimus atsakydamas nušalintasis prezidentas R.Paksas pareiškė, kad 2003 metų pavasarį ar vasarą M.Laurinkus jo teiravosi, ar būtų galima į Lietuvą neoficialiai įvežti ir čia laikyti JAV terorizmu kaltinamus asmenis. R.Paksas tvirtino su tuo nesutikęs ir manęs, kad šiuo pokalbiu viskas esą ir baigėsi.
M.Laurinkus BNS patvirtino, kad toks pokalbis buvo. Penktadienį NSGK taip pat liudijo buvęs Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovas Gintaras Bagdonas. Po apklausos su žurnalistais jis atsisakė bendrauti. „Juk žinote, kur dirbu“, – sakė dabar ES karinio štabo viršininko pavaduotojo žvalgybai pareigas einantis G.Bagdonas. Į šias pareigas jis paskirtas 2007 metų pavasarį.
Penktadienį į komitetą dar iškviestas Lietuvos ambasadorius NATO Linas Linkevičius. Nuo 2000-ųjų spalio iki 2004-ųjų gruodžio jis buvo krašto apsaugos ministras. L.Linkevičius žurnalistams tvirtino nei apie galimą kalėjimą, nei apie kalinius neturįs jokių duomenų.
Prezidentė geriausiai informuota ir nėra pagrindo netikėti, – sakė A.Januška.„Po rugsėjo įvykių pirmą kartą aktyvuotas Vašingtono sutarties penktas straipsnis (kolektyvinė gynyba – BNS), tai buvo parama Amerikai, nes Amerika kreipėsi ir šalys padėjo“, – sakė buvęs ministras. Anot jo, kalbėta apie institucijų bendradarbiavimą, supaprastintą skrydžių leidimų išdavimą ir kt. „Lietuva viena iš daugelio šalių, kuri šį įsipareigojimą prisiėmė“, – sakė jis.
Paklaustas, ar galėjo JAV ir Lietuvos žvalgybos bendradarbiauti tiesiogiai, L.Linkevičius teigė nemanąs, kad Lietuvoje kas nors galėjo savo nuožiūra pažeisti įstatymus.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atlieka tyrimą, kurio metu aiškinasi, ar pagrįsti žiniasklaidos pranešimai, jog netoli Vilniaus 2004–2005 metais veikė slaptas Jungtinių Valstijų CŽV kalėjimas įtariamiems teroristams.
JAV televizijos „ABC News“ interneto svetainėje buvo skelbta, kad kalėjimas jojimo patalpose pradėjo veikti 2004 metų rugsėjo mėnesį ir veikė iki 2005 metų lapkričio. Jame, kaip teigiama, buvo kalinami ir galimai kankinti aštuoni terorizmu įtariami asmenys. Tuometis JAV prezidentas George'as W.Bushas 2006 metų rugsėjį pripažino, kad „be teroristų, laikytų Gvantaname, nedaug įtariamų teroristų lyderių ir agentų, pagautų per karą, buvo laikomi ir apklausiami už JAV ribų pagal atskirą programą, kurią vykdė CŽV“.
Tada G.W.Bushas sakė, kad šioje grupėje „buvo asmenų, kurie, manoma, buvo svarbiausi Rugsėjo 11-osios išpuolių ir išpuolių prieš „USS Cole“ (išpuolis prieš JAV minininką 2000 metais – BNS) architektai, agentų, kurie dalyvavo bombarduojant mūsų ambasadas Kenijoje ir Tanzanijoje; ir asmenų, kurie dalyvavo kituose išpuoliuose, kurie atėmė nekaltų civilių gyvybes visame pasaulyje“.
„Daug šios programos detalių, įskaitant, kur šie sulaikytieji buvo laikomi ir jų įkalinimo sąlygų, negalima atskleisti. Taip padarius mūsų priešams būtų suteikta informacija, kurią jie galėtų panaudoti imdamiesi keršto prie mūsų sąjungininkus ir padaryti žalą mūsų valstybei“, – 2006 metų rugsėjį sakė G.W.Bushas.
