Kaip tvirtina „VILNIUS TECH“ Transporto inžinerijos fakulteto docentas Robertas Pečeliūnas, didėjant važiavimo greičiui, daugėja ir rizikų, kurias, deja, įvertina tikrai ne visi vairuotojai. Kokios jos?
1 rizika: ilgesnis sustojimo kelias
Anot R.Pečeliūno, pačiam sustojimo kelio ilgiui įtakos turi net keletas veiksnių. „Pirmiausia, labai svarbus atstumas, kurį nuvažiuoja transporto priemonė iki kol vairuotojas pamato kliūtį ir į ją reaguoja bei imasi konkrečių veiksmų.
Šis etapas prasideda dar automobiliui tebevažiuojant pradiniu greičiu, tad jei pastarasis – didelis, bendras sustojimo kelias gali pastebimai pailgėti“, – pastebi docentas.
Svarbu nepamiršti, kad stabdymo kelias ilgėja tiesiog proporcingai greičio kvadratui.
Mokslininko teigimu, verta prisiminti kelis paprastus skaičius. Įsivaizduokime situaciją, kad vairuojama užmiestyje, kelio danga – sausas asfaltas, automobilio greitis – 80 kilometrų per valandą, vairuotojo reakcija – puiki ir stabdoma, pamačius kliūtį, yra intensyviai.
Tokiu atveju sustojimo kelio ilgis bus daugiau nei 50 metrų. Jei pradinis greitis padidėja vos 10 kilometrų per valandą – iki 90 kilometrų per valandą, sustojimo kelias pailgėja daugiau nei 10 metrų. Važiuojant 100 kilometrų per valandą greičiu, sustojimo kelias proporcingai bus dar ilgesnis. O jei kelias dar ir slidus? Jei tamsu ir vairuotojas ne iš karto pamatė kliūtį bei laiku į ją nesureagavo?
Jei lyja, sninga, vairavimui trukdo rūkas? Jei automobilio padangų protektorius labai nudilęs? Jei prastai veikia stabdžiai? Daugybė papildomų „jei“, iš kurių pakanka vos vieno, kad situacija baigtųsi tragiškai.
R.Pečeliūno teigimu, svarbu nepamiršti, kad stabdymo kelias ilgėja tiesiog proporcingai greičio kvadratui. Paprasčiau kalbant, automobilio greičiui padidėjus 2 kartus, stabdymo kelias padidėja 4 kartus.
Kelio atkarpose, kuriose leidžiamas didelis greitis, vairuotojas, pasirinkdamas saugų greitį, turi įvertinti konkrečias eismo aplinkybes: kelio sąlygas, matomumą. Tačiau vairuotojai eismo aplinkybes gali vertinti skirtingai, priklausomai nuo patyrimo ir būdo bruožų. Šiuo atveju labai svarbu, ar vairuotojas žino savo psichofiziologines galimybes vairuojant dideliu greičiu važiuojantį automobilį.
Nuo vairuotojo reakcijos laiko labai priklauso automobilio sustojimo kelias.
„Nuo vairuotojo reakcijos laiko labai priklauso automobilio sustojimo kelias. Į bendrą automobiliui sustabdyti reikalingą laiką įeina daugybė dalykų: vairuotojo reakcijos laikas (nuo kliūties ant kelio suvokimo momento iki stabdymo pradžios), laikas, per kurį pradeda veikti stabdžių pavara (nuo stabdžio pedalo paspaudimo momento iki stabdžių veikimo pradžios), lėtėjimo pagreičio augimo laikas (nuo stabdžių veikimo pradžios iki maksimalaus lėtėjimo pagreičio) ir nusistovėjęs lėtėjimo pagreitis (iki automobilio sustojimo).
Jei per vairuotojo reakcijos laiką (1 sekundę), kai automobilio greitis 50 kilometrų per valandą, automobilis nuvažiuoja 14 metrų, tai sumažinus vairuotojo reakcijos laiką tik 0,1 sekundės, automobilio sustojimo kelias, kurio kartais taip neužtenka staigiai stabdant, sumažės net 1,4 metro“, - pažymi R.Pečeliūnas.
Pasak mokslininko, automobilio vairuotojo reakcijos laikas yra nepastovus. Jis gali keistis dėl įvairių priežasčių: vairuotojo būklės arba nuovargio, jo amžiaus, susikaupimo, kelio apšvietimo, kitų faktorių.
2 rizika: siauresnis matymo laukas – prastesnė reakcija
Pasak R.Pečeliūno, kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo labiau siaurėja vairuotojo matymo laukas, o tai reiškia, kad jis mato mažiau aplinkinių kelio zonų. Kitaip tariant, į šalikelėje esančią kliūtį, į kelią netikėtai išbėgusį gyvūną, išvažiavusį dviratininką ir pan. vairuotojas sureaguoja vėliau.
Pavėluotos reakcijos pasekmė – skaudi autoavarija. „Sutapdintas žmogaus regėjimo laukas (regėjimas abiem akimis) yra maždaug 120–130°. Didėjant automobilio greičiui, šis kampas mažėja. Pavyzdžiui, priešpriešiais važiuojant dviem automobiliams dviejų juostų keliu 140 km/h greičiu, abu vairuotojai dėl susiaurėjusio regėjimo lauko nebematys priešpriešinio automobilio už 15–20 metrų nuo prasilenkimo vietos“, - konkretų pavyzdį pateikia mokslininkas.
Docento teigimu, atskirų daiktų matmenys ir atstumai iki jų tiksliausiai nustatomi sutapdinto regėjimo zonoje. Norėdamas matyti daiktą, esantį periferiniame (šoniniame) regėjimo lauke, žmogus refleksiškai nukreipia į šį daiktą akis taip, kad jis patektų į aiškaus regėjimo zoną. Tačiau tam reikia laiko.
„Pavyzdžiui, važiuojant sankryža iš kairės į dešinę ir atvirkščiai, tam, kad vairuotojas galėtų suvokti transporto situaciją kairėje ir dešinėje sankryžos pusėje, akims nukreipti reikia laiko. Tas laikas susideda iš laiko, reikalingo akims nukreipti į kairę (0,15–0,23 sekundės), akims apsistoti kairėje pusėje (0,10–0,30 sekundės), akims nukreipti į dešinę (0,15–0,33 sekundės), akims apsistoti dešinėje pusėje (0,10–0,30 sekundės).
Visas sankryžos apžvelgimo laikas sudaro 0,50–1,16 sekundės.
Visas sankryžos apžvelgimo laikas sudaro 0,50–1,16 sekundės. Priklausomai nuo greičio per šį laiką automobilis nuvažiuos nuo 10 iki 25 metrų atstumą. Tad kuo didesniu greičiu automobilis artėja prie sankryžos, tuo mažiau laiko vairuotojui lieka operacijoms, susijusioms su sankryžos pravažiavimu ir svarbiausių objektų, šviesoforo, reguliuotojo, lygiagrečiai judančio automobilių srauto suvokimu ir kt.
Akims nukreipti nuo kelio į spidometro skalę, pamatyti jos parodymus ir vėl akims nukreipti į kelią reikia nuo 1,5 iki 1,9 sekundės, o visų prietaisų parodymams suvokti – nuo 5,5 iki 7 sekundžių. Taigi, tuo metu vairuotojas negali matyti kelio“, - paaiškina R.Pečeliūnas.
Be jokios abejonės, vairuotojo reakcijos trukmę lemia ir pats žmogaus charakteris, tai, kaip greitai jis geba identifikuoti pavojų kelyje ir priimti reikiamus sprendimus. Reakcijai nepaprastai svarbi ir momentinė tos akimirkos būsena – galbūt žmogus yra labai pavargęs, išgyvena didžiulį stresą, yra įsiutęs, išsiblaškęs, liūdnas.
Visa tai taip pat turi įtakos reakcijos trukmei. O jei dar ne tik vairuojama, bet ir valgoma, kalbama telefonu, dėmesys nukreiptas į dar kokią nors kitą veiklą? Kokios reakcijos kelyje galima tikėtis tuomet? Tokiu atveju net ir keliais kilometrais viršytas greitis gali tapti lemtingu.
Docentas pažymi, kad kuo didesnis važiavimo greitis, tuo greičiau kinta eismo aplinka. Tai reiškia, kad vairuotoją per tą patį laiką pasiekia kur kas daugiau dirgiklių. „Visi mes esame labai skirtingi, tyrimais įrodyta, kad žmogus vienu metu geba atlikti arba valdyti skirtingą skaičių operacijų.
Dažniausiai šis rodiklis svyruoja nuo trijų iki penkių, tačiau tai tik teorija. Praktikoje pasitaiko visaip, tad kalbant apie saugų eismą, svarbu atminti, jog didinat greitį, ilgėja per reakcijos laiką nuvažiuotas atstumas.
Važiuodamas dideliu greičiu, vairuotojas kartais yra priverstas valdyti automobilį, judesius atlikdamas priverstiniu tempu, kuris, trūkstant laiko, gali tapti neįveikiamu, t. y., reikalaujamas tempas gali viršyti vairuotojo psichofiziologines galimybes. Tokiu atveju dalį kintančios eismo aplinkos objektų vairuotojas tiesiog praleidžia kaip nereikšmingus arba nespėja į juos sureaguoti laiku“, - teigia „VILNIUS TECH“ Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkas.
3 rizika: didesnė smūgio jėga susidūrus su kliūtimi
R.Pečeliūno tvirtinimu, važiuodamas didesniu greičiu, automobilis turi daugiau kinetinės energijos. Su šia energija stabdant susidoroti reikia stabdžių sistemai bei padangoms.
Tad kuo greičiau važiuos automobilis, tuo skaudesnės pasekmės bus įvykus eismo įvykiui.
„Susidūrimo su kliūtimi metu dalis šios energijos prarandama stabdymo metu, o atsitrenkus į kliūtį, likusi energija virsta potencine automobilio kėbulo ir kitų elementų deformacijos energija. Taigi, ir šiuo atveju nuo energijos tvermės dėsnio pabėgti neįmanoma. Tad kuo greičiau važiuos automobilis, tuo skaudesnės pasekmės bus įvykus eismo įvykiui“, - teigia mokslininkas.
