Teiginys: „Covid“ išgyvenamumas viršija 99%. Vyriausybės medicinos ekspertai nuo pat pandemijos pradžios stengėsi pabrėžt, kad didžiajai daugumai gyventojų koronavirusas nekelia pavojaus.
Realybė: COVID-19 mirtingumas priklauso nuo daugelio aspektų ir yra kur kas didesnis, nei teigiama melagienoje.
Rugsėjo 21 dieną papildytoje JAV Johnso Hopkinso universiteto mokslininkų ataskaitoje skaičiuojama, kad pandemijos apimtame pasaulyje nuo koronaviruso mirė apie 4,5 mln. žmonių.
Šalių mirtingumo rodikliai skirtingi ir svyruoja nuo 9,2 proc. mirtingumo Peru iki 0,5 proc. Kipre, tačiau daugumoje atvejų siekia daugiau nei 1,5 proc.
Mokslininkai pažymi, kad vertinant pandemijos poveikį reiktų atsižvelgti ne tik į tiesiogines mirtis nuo viruso sukeltų komplikacijų, bet ir į perteklines mirtis šalyse.
Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad ne visos šalys pateikia realią mirtingumo statistiką – pavyzdžiui, buvo ne kartą kalbėta, kad oficialioji Rusijos statistika pateikia gerokai sumažintus mirčių skaičius.
Teiginys: Nebuvo neįprastai didelio mirtingumo. Spauda JK 2020 metus pavadino „mirtingiausiais metais nuo Antrojo pasaulinio karo“, tačiau jie klaidina, nes neatsižvelgiama į didžiulį gyventojų skaičiaus augimą nuo to laiko. Labiau pagrįsta mirtingumo statistika yra amžiaus standartizuotas mirtingumo rodiklis (ASMR).
Realybė: Pandemijos metu mirčių perviršis stebimas visame pasaulyje ir Lietuvoje.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, perteklinis mirtingumas Lietuvoje vėl yra smarkiai išaugęs. Anot departamento, tokio didelio mirtingumo rugsėjo–spalio mėnesiais Lietuvoje nėra buvę bent 20 metų.
Išankstiniu skaičiavimu (kuris neatsižvelgia į demografinius pokyčius tarp skirtingų metų), per šių metų 31–41 savaičių laikotarpį (nuo 2021-08-02 iki 2021-10-17, iš viso 11 savaičių) mirė 1600 žmonių daugiau, nei būtų galima tikėtis iš tokio paties laikotarpio ankstesniais metais, kuomet nebuvo pandemijos. Tad šio laikotarpio mirčių perviršis yra 1600“, – skelbia Statistikos departamentas.
Leidinio „The Economist“ parengtuose skaičiavimuose matoma, kad nuo pandemijos pradžios JAV fiksuota beveik 807 tūkst. perteklinių mirčių, taip pat daugiau nei 904 tūkst. perteklinių mirčių Rusijoje, 649 tūkst. Brazilijoje, 157 tūkst. Italijoje, 128 tūkst. Lenkijoje ir 106 tūkst. Ispanijoje.
Teiginys: Mirčių nuo Covid skaičius yra dirbtinai didelis. Šalys visame pasaulyje „mirtį nuo Covid“ apibrėžia kaip „mirtį dėl bet kokios priežasties per 28/30/60 dienas po teigiamo testo“.
Pasirašydamas mirties liudijimą, gydytojas, medicinos ekspertas ar koroneris patvirtina, kad, jo profesionalia nuomone, asmuo mirė dėl nurodytų mirties priežasčių.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro mirčių statistikos koordinatorius Bobas Andersonas nepriklausomiems faktų tikrintojams iš „Politifact institute“ paaiškino, kaip įvardinama pirminė mirties priežastis.
„Jei nepagydomai sergantis pacientas turėjo pragyventi dar maždaug 6 mėnesius, tačiau užsikrėtė koronavirusu ir mirė, specialistas, išduodantis mirties liudijimą, gali nustatyti, kad COVID-19 tapo pagrindine mirties priežastimi.
Analogiškai, jei paskutine vėžio stadija sergantis pacientas pakliuvo į automobilio avariją, kur žuvo nuo traumų, šis įvykis ir bus įregistruotas pirmine mirties priežastimi“, – aiškino CDC specialistas.
Jis taip pat paaiškino, kokiais atvejais COVID-19 nusprendžiama neįtraukti į mirties liudijimą.
„Pacientui mirus nuo vėžio, jei jo COVID-19 simptomai buvo lengvi, koronavirusas gali būti laikomas antrine priežastimi. Tuo atveju, jei miręs asmuo sirgo besimptome koronaviruso forma, šis susirgimas gali būti išvis neįtrauktas į mirties priežasčių sąrašą“, – pabrėžė B.Andersonas.
Lietuvoje mirusiaisiais nuo COVID-19 ligos laikomi tie, kuriems nustatyta arba įtariama COVID-19 infekcija ir pasireiškė kliniškai suderinama liga (ūminė kvėpavimo takų infekcija), ir nenustatyta kita mirties priežastis (t. y. mirties priežastis, nesusijusi su COVID liga, pvz., mirtis dėl sužalojimų). Mirusysis nuo COVID-19 ligos negalėjo būti pasveikęs nuo COVID-19 ligos iki mirties momento.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, mirčių dėl COVID-19 skaičius gali būti gerokai sumažintas, o ne padidintas. Todėl teiginys, kad mirčių nuo COVID-19 skaičius yra dirbtinai padidintas, prieštarauja esamiems įrodymams.
Teiginys: Vidutinis „mirties nuo covid“ amžius viršija vidutinę gyvenimo trukmę. Vidutinis „mirties nuo koronaviruso“ amžius JK yra 82,5 metų. Italija – 86, Vokietija – 83, Šveicarija – 86, Kanada – 86, JAV – 78, Australija – 82.
Realybė: Statistika rodo, kad mirčių nuo koronaviruso skaičius labiau priklauso nuo vakcinacijos statuso, nei nuo amžiaus.
Lietuvoje mirusiųjų nuo COVID-19 amžiaus intervalas yra nuo 20 metų iki 109 metų. 100-109 amžiaus kategorijoje mirusių mažiausia – Statistikos departamentas nurodo 7 atvejus, iš jų visi buvo neskiepyti.
Blogiausia situacija yra tarp 80-89 metų amžiaus asmenų, tarp jų fiksuojama ir daugiausiai nevakcinuotų pacientų mirčių. Iš 2201 mirusių net 2044 buvo nevakcinuoti asmenys.
70-79 metų amžiaus grupėje iš viso mirė 1640 asmenys, iš jų 1540 buvo nevakcinuoti.
60–69 metų amžiaus intervale mirė 968 žmonės 922 iš jų nebuvo pasiskiepiję.
Jauniausioje amžiaus grupėje – 20-29 metų – fiksuojama 17 mirčių. Iš jų net 16 asmenų nebuvo pasiskiepiję.
Teiginys: Uždarymas neužkerta kelio ligų plitimui. Nėra beveik jokių įrodymų, kad užrakinimo draudimai turi kokį nors poveikį „Covid mirčių“ ribojimui. Jei palygintumėte regionus, kuriuose buvo paskelbti apribojimai, su regionais, kuriuose jie nebuvo paskelbti, nematytumėte jokio dėsningumo (kalba netaisyta).
Realybė: Įrodyta, kad ankstyvas karantino įvedimas, vėliau palaipsniui švelninant ribojimus yra veiksminga priemonė COVID-19 plitimui pažaboti. Tą savo apžvalgose pastebi mokslininkai, plačiau apie tai paskaityti galite čia, čia ir čia.
Teiginys: Lockdownai žudo žmones. Yra įtikinamų įrodymų, kad izoliacija dėl socialinės, ekonominės ir kitokios žalos visuomenės sveikatai yra mirtingesnė nei pats „virusas“.
Realybė: Teiginys, kad karantinas nužudo daugiau žmonių nei COVID-19, neparemtas jokiais įrodymais. Karantino nauda yra didesnė už galimą neigiamą poveikį, nes ši priemonė sumažina COVID-19 plitimą ir gelbsti gyvybes.
Pandemijos pradžioje buvo susirūpinta dėl neigiamo pandemijos valdymo priemonių poveikio gyventojų psichikos sveikatai, tačiau iki šiol nėra įrodymų, kad su pandemija padaugėjo savižudybių ar savęs žalojimo atvejų.
Teiginys: Ligoninės niekada nebuvo perpildytos. Pagrindinis argumentas, naudojamas ginant apribojimus, yra tas, kad „kreivės išlyginimas“ užkirs kelią greitam atvejų antplūdžiui ir apsaugos sveikatos sistemas nuo žlugimo. Tačiau dauguma sveikatos priežiūros sistemų niekada nebuvo arti žlugimo.
Realybė: Kai kurių šalių sveikatos sistemų perkrova buvo pasiekusi kritinę ribą. Indijoje susirgimų piko metu koronaviruso užsikrėtimų rekordai lenkė vienas kitą: per dieną buvo patvirtinama per 300 tūkst. naujų atvejų ir apie 2 tūkst. mirčių.
Indijos sveikatos apsaugos sistema atsidūrė prie griūties ribos: ligoninėse trūko lovų, daugybei pacientų tiesiog nelikdavo gyvybiškai svarbaus deguonies – ne viena Indijos ligoninė pranešė, kad deguonies nebeturi arba skaičiuoja paskutines jo atsargas.
Šalies krematoriumai buvo perpildyti, o laikinomis ligoninėmis tapdavo net traukinių vagonai.
Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje teko atsisakyti dalies planinių medicinos paslaugų, kad būtų galima sutalpinti visus COVID-19 pacientus. Tai nulėmė perteklinių mirčių skaičiaus didėjimą.
Apie tai, kad artėja prie galimybių ribos, pranešė net didžiosios šalies ligoninės, pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė.
Teiginys: PGR tyrimai nėra skirti ligai diagnozuoti. Atvirkštinės transkriptazės polimerazės grandininės reakcijos (RT-PGR) testas žiniasklaidoje apibūdinamas kaip „auksinis standartas“ diagnozuojant Covid. Tačiau šio proceso išradėjas, Nobelio premijos laureatas, niekada neketino jo naudoti kaip diagnostikos priemonės ir viešai apie tai skelbė.
Realybė:
Molekulinis testas, nustatantis viruso genetinę medžiagą (RNR), dažniausiai vadinamas PGR tyrimu, atliekamas laboratorijose ir parodo, ar žmogus tyrimo atlikimo metu serga virusu ir ar yra potencialus ligos nešiotojas.
PGR (polimerazės grandininė reakcija) – itin specifiškas, greitai atliekamas, didelio jautrumo paveldimų bei infekcinių ligų tyrimo metodas. Jį dar 1983 metais išrado biochemikas Kary Mullis'as.
SARS tipo koronavirusams nustatyti PGR testai buvo naudojami dar 2004 metais.
PGR ciklų slenkstis (angl. cycle threshold, CT).
Norint pagausinti DNR fragmento pakankamą tyrimui kiekį, PGR ciklai kartojami 25−40 kartų.
Šių metų sausį PSO išplatino atmintinę, skirtą laboratorijų specialistams, kurioje nurodoma, kad organizacija prašo tyrėjų griežtai laikytis instrukcijų, interpretuojant PGR mėginių rezultatus.
Epidemiologas evoliucinis biologas dr. Gytis Dudas 15min paaiškino, kaip atliekamas PGR testas.
„PGR testo užduotis yra aptikti (žinomą) genetinę medžiagą mėginyje.
Tam išskirta DNR yra įkaitinama (kad viena nuo kitos atsiskirtų abi DNR spiralės), prie kiekvienos spiralės prisitvirtina pradmenys (angl. primers) ir nuo prisitvirtinusių pradmenų atkopijuojama likusi DNR.
Jei mėginyje yra ieškomos DNR, prie kurios gali prisitvirtinti turimi pradmenys, tuomet kiekvieno ciklo metu teoriškai padvigubėja ieškomos DNR kiekis. Tą ir reiškia ciklų slenkstis (cycle threshold) – kiek užtrunka tokių dvigubėjimo ciklų, kol aptinkama norima DNR“, – teigė G.Dudas.
„Jei pirminiame ėminyje genetinės medžiagos nedaug, reikia daugiau ciklų ją aptikti ir, atvirkščiai, mažesnis ciklų skaičius, reikalingas genetinei medžiagai aptikti, reiškia, kad jos ėminyje buvo daug“, – išsamiai testavimo procesą nupasakojo mokslininkas.
„Sumažinus ciklų slenkstį, automatiškai atkrenta daug ėminių su mažesniu genetinės medžiagos kiekiu“, – pridūrė G.Dudas.
COVID-19 laboratorinę diagnostiką išsamiai išanalizavo Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja, Medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė.
„Skirtingų gamintojų molekuliniai testai nustato skirtingas koronaviruso SARS-CoV-2 genomo sekas (ORF1, N, RdRP, E, S genų fragmentus), nuo to testų specifiškumas ir patikimumas nenukenčia.
Pradmenys PGR reakcijai parenkami taip, kad jie būtų specifiški tik SARS-CoV-2 genomo sekoms ir nerodytų kryžminių reakcijų su kitais koronavirusais. Molekuliniai testai yra itin jautrūs – jais galima nustatyti 4–5 viruso RNR kopijas mėginyje“, – publikacijoje paaiškino mokslininkė.
Plačiau apie skirtingus testavimo būdus galite paskaityti čia.
Teiginys: Dauguma Covid infekcijos atvejų yra besimptomės. Nuo 2020 m. kovo mėn. Italijoje atlikti tyrimai parodė, kad 50–75% teigiamų „covid“ testų neturėjo jokių simptomų. Kitas JK tyrimas, atliktas 2020 m. rugpjūčio mėn., parodė, kad 86 proc. „Covid sergančių pacientų“ apskritai neturėjo jokių virusinių simptomų.
Realybė: Nuo pat pandemijos pradžios gandas apie tai, kad besimptomiai pacientai tariamai neplatina koronaviruso, suklaidino daugybę žmonių.
Pasaulio sveikatos organizacijos platinamame informaciniame pranešime apie ligos plitimą akcentuojama, kad simptomų nejaučiantys asmenys taip pat gali užkrėsti kitus.
PSO pateikiamų rekomendacijų dėl COVID-19 pacientų izoliacijos trukmės apraše skelbiama, kad simptomų nejaučiantys pacientai, kurių COVID-19 testas yra teigiamas, turėtų izoliuotis ne mažiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Izoliacijos trukmė skaičiuojama nuo teigiamo testo dienos.
„COVID-19 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos užsikrėtusieji COVID-19 išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami, iškvėpdami ar kalbėdami“, – skelbiama PSO tinklalapyje.
Lietuvių kalba informaciją apie ligos plitimą platina Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Harvard Health“ medicinos mokslo žurnalo publikacijoje akcentuojama, kad „infekuoti pacientai, nejaučiantys ligos simptomų, ar tie, kuriems simptomai dar nepasireiškė, net labiau platina ligą, nes vėliau imasi būtinų veiksmų plitimui užkirsti“.
JAV medicinos asociacijos leidinys „Jama Network“ publikavo mokslinę analizę, kurioje teigiama, kad net 59 proc. visų užsikrėtimų platinami besimptomių pacientų.
Iš jų – vidutiniškai 35 proc. asmenų platina ligą dar iki pajaučiant pirmuosius simptomus, o 25 proc. užkrato skleidėjų išvis nejaučia jokių simptomų sirgdami.
Teiginys: Ventiliacija NĖRA kvėpavimo takų virusų gydymo priemonė. Dirbtinė ventiliacija nėra ir niekada nebuvo rekomenduojama bet kokio tipo kvėpavimo takų infekcijų gydymui. Pirmosiomis pandemijos dienomis daugelis gydytojų išreiškė abejonių dėl ventiliatorių naudojimo „covido“ gydymui.
Realybė: Dirbtinės plaučių ventiliacijos pacientams prireikia kritiniais atvejais.
Plaučių ventiliavimo aparatas yra medicininis prietaisas, kuris per specialų vamzdelį tiekia deguonį tiesiai į plaučius ir pašalina anglies dvideginį.
„Kvėpuodamas“ už žmogų, šis prietaisas negydo, bet padeda kovoti su alinančia liga.
Jo gali prireikti susirgus plaučių uždegimu, patyrus smegenų traumą ar širdies smūgį, per operaciją taikant bendrąją nejautrą, taip pat – sunkiais COVID-19 atvejais.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, keturi iš penkių užsikrėtusiųjų koronavirusu išsikapsto be specialaus gydymo ir dauguma, ypač vaikai bei jaunesni žmonės, perserga lengvai. Bet kai kurių sveikata sušlubuoja stipriai ir kas penktas atsiduria ligoninėje.
Kaip straipsnyje apie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus paaiškina britų visuomeninis transliuotojas BBC, šiais sunkiausiais atvejais virusas pažeidžia plaučius, deguonies kraujyje lygis nukrenta, o ligoniui tampa sunku kvėpuoti.
Siekiant palengvinti jo būklę, naudojamas ventiliatorius, kuris padeda į plaučius įpūsti daugiau oro ir aprūpinti organizmą deguonimi.
Kvėpuojant deguonis juda trachėja, o plaučiuose – tarytum šakelėmis, kurios nepaliaujamai dalijasi iki 600 mln. mažulyčių oro maišelių – alveolių.
Deguonis nesunkiai įveikia vos vienos ląstelės storio jų sieneles ir patenka į kraują.
Koronavirusas ir jo sukeltas uždegimas yra lyg gleivės, užkemšančios šią sudėtingą sistemą.
Vienas iš labiausiai nerimą keliančių dalykų – viruso gebėjimas įsiskverbti giliai į plaučius ir juos užkrėsti.
Plaučiai ne tik praranda ląsteles, kurios padeda aprūpinti kūną deguonimi, bet ir tampa mūšio lauku, kur imuninė sistema kaunasi su įsibrovėliu, tad ilgainiui nustoja funkcionuoti.
Išgyvenusieji tai savo pojūčius apibūdina lyg skendimą.
Kadangi SARS-CoV-2 yra naujas, infekcija gali sukelti itin stiprų atsaką, tad kūnas stengiasi pasitelkti kuo daugiau imuninių ląstelių. Štai tuomet prireikia dirbtinės plaučių ventiliacijos.
Teiginys: Kaukės neveikia. Bent keliolika mokslinių tyrimų parodė, kad kaukės nesustabdo kvėpavimo takų virusų plitimo.
Realybė: Siekiant sumažinti viruso plitimą ore, reikia imtis priemonių, kad būtų išvengta įkvepiamų infekcinių aerozolių.
Įskaitant vėdinimą, oro filtravimą, žmonių sankaupų ir patalpose praleisto laiko mažinimą, nuolatinį kaukių dėvėjimą patalpose – atkreipiant dėmesį į dėvimų kaukių kokybę ir tinkamumą, taip pat aukštos kokybės apsaugos užtikrinimą medicinos ir kontaktinių profesijų darbuotojams“, – rašoma „The Lancet“ publikacijoje.
Plačiau apie koronaviruso plitimą oru galite paskaityti čia.
Užkrečiamų ligų specialistas Saulius Čaplinskas paaiškino, dėl ko kaukių dėvėjimas yra itin svarbi priemonė siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui.
„Tai kaip sakyti, kad kai motociklininkas važiuoja su šalmu, jei stipriai plosis, tas šalmas jo neišgelbės. Tai gal be šalmo važinėti daug patogiau? Kam tuomet dėtis tą šalmą, juk galima važinėtis, vėjelis plaukus kedens.
Tokie samprotavimai apie apsaugos priemonių nereikalingumą kelia nuostabą medikams, kurie supranta, kad užsikrėtimas priklauso nuo viruso dozės – kokią ją gaus asmuo.
Teisingai dėvima kaukė sulaikys stambius lašelius, kuriais plinta virusas, taip pat sulaikys dalį aerozolinių lašelių.
Didesnės saugos respiratoriai bus dar efektyvesni – jie gerai priglunda. Kaukės nepadeda tuomet, kai yra neteisingai dėvimos – iškišus nosį“, – paaiškino profesorius.
Teiginys: Vakcinos nesuteikia imuniteto ir neužkerta kelio infekcijos perdavimui. Nesunku pripažinti, kad „Covid“ vakcinos nesuteikia imuniteto nuo infekcijos ir leidžia perduoti ligą kitiems. Iš tiesų, straipsnyje „British Medical Journal“ pabrėžiama, kad vakcinos tyrimai net nebuvo skirti bandyti įvertinti, ar vakcinos riboja perdavimą.
Realybė: Tai, kad skiepai labai efektyviai apsaugo paskiepytą žmogų nuo sunkios ligos išsivystymo, yra aiškiai įrodytas faktas. Tai, kad paskiepytas žmogus išskiria mažiau viruso ir mažiau užkrečia kitus – irgi.
Vakcinos efektyvumas nustatomas tyrimo metu, kai skiepijama didelė grupę žmonių, kurių vieni gauna dozę placebo, o kiti – realios vakcinos.
Buvo skaičiuojama, kad iš visų dalyvavusių „Pfizer“ / „BioNTech“ vakcinos tyrime, pradinėje jo stadijoje tarp gavusių placebą ir vakcinuotų asmenų koronavirusu turėjo užsikrėsti arti 200 žmonių.
Klinikinių tyrimų metu „Pfizer“ ir „BioNTech“ gamintojų vakcinas gavo 18 198 asmenys, placebą – 18 325. Iš vakcinuotųjų susirgo 8 žmonės, iš gavusių placebą – 162.
Gamintojų „Pfizer“ ir „BioNTech“ COVID-19 vakcinos efektyvumas prieš delta atmainą siekia apie 80 proc., rodo Statistikos departamento atlikta duomenų analizė, kurią pristatė mokslininkai Jonas Bačelis ir Aurelija Žvirblienė. Ši vakcina labai veiksminga saugantis ir nuo komplikacijų bei mirties.
Vertinant statistinius duomenis, matyti, kad „Pfizer“ vakcina paskiepyti gyventojai užsikrėtę koronavirusu kur kas rečiau patenka į ligonines, nei išvis neskiepyti.
Nuo gruodžio 14 d., kai prasidėjo skiepijimo kampanija JAV, iki rugpjūčio 14 d., skiepai sumažino skiepytų darbuotojų užsikrėtimus 80 proc., palyginti su nevakcinuotais darbuotojais.
Kitos Europoje ir JAV registruotos vakcinos taip pat efektyviai apsaugo nuo koronaviruso.
Teiginys: Nei viena iš vakcinų nebuvo tinkamai išbandyta. Daugelis iš jų visiškai praleido ankstyvosios stadijos bandymus, o vėlyvosios stadijos bandymai su žmonėmis arba nebuvo recenzuoti, arba nebuvo paskelbti jų duomenys, arba bus baigti tik 2023 m., arba buvo nutraukti po „sunkaus nepageidaujamo poveikio“.
Realybė: Rugpjūčio pabaigoje JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) galutinai patvirtino „Pfizer“ ir „BioNTech“ gamintojo vakciną nuo koronaviruso 16 metų ir vyresniems žmonėms skiepyti.
Nors visos vakcinos nuo COVID-19 atitinka griežtus FDA standartus naudoti ekstremaliomis sąlygomis, šis FDA patvirtinimas turėtų sustiprinti įsitikinimą, kad ši vakcina yra saugi ir veiksminga.
Vakcina „Comirnaty“ yra pirmoji, galutinai patvirtinta JAV.
Sprendimas galutinai patvirtinti vakciną yra pagrįstas atnaujintais klinikinių bandymų duomenimis, įskaitant duomenis apie ilgesnį laikotarpį po paskiepijimo, vertinant vakcinos saugumą ir veiksmingumą daugiau kaip 40 tūkst. žmonių grupėje.
Teiginys: Nuo 2020 metų pradžios gripas „išnyko“. Jungtinėse Valstijose sergamumas gripu nuo 2020 metų vasario tariamai sumažėjo daugiau nei 98 proc. Gripas beveik visiškai išnyko ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje.
Realybė: Tai iš dalies tiesa. Sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) statistika iškalbinga: 2018-2019 metų gripo sezono bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis buvo 47,2 atvejų 10 tūkst. gyventojų, o 2019-2020 metų jis sumažėjo iki 8,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
2020–2021 m. gripo sezonas buvo neįprastas ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje dėl neįprastai mažo užregistruoto susirgimų skaičiaus.
Lietuvoje gripo atvejų užregistruota net 53 kartus mažiau – 302 atvejai, lyginant su 2019–2020 m. gripo sezonu – 16 218 atvejų. ŪVKTI atvejų buvo užfiksuota 2 kartus mažiau.
Praėjusį sezoną dėl gripo nemirė nė vienas asmuo (2019–2020 m. sezonu – 11 mirties atvejų).
2019–2020 m. gripo sezoną dėl gripo ligoninėse gulėjo 1 188 asmenys, praėjusį – dėl gripo ligoninėse nebuvo gydomas nė vienas asmuo.
Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorės A.Žvirblienės, pastaruoju metu stebimas sumažėjęs sergamumas ne tik gripu, bet ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, meningokokine infekcija.
Nepaisant to, pergalę skelbti dar anksti ir nereikėtų prarasti budrumo.
„Gripas, žinoma, niekur nedingo. Priešingai – kadangi gripo virusas gyvena įvairiuose šeimininkuose ir gyvūnuose, o paskui atkeliauja žmogui, tai tas virusas cirkuliavo gamtoje, tikėtina, kad per tuos du metus prisirinko įvairių mutacijų ir pakito, tai specialistai kalba apie tai, kad šiemet jis gali būti dar pavojingesnis“, – vertino mokslininkė.
Pavojingai klysta manantys, jog ryškus gripo atvejų skaičiaus sumažėjimas reiškia, kad liga išnyko ir nuo jos skiepytis nebereikia.
Jeigu mes nesirgome ir nesiskiepijome, tai reiškia, kad mes nesustiprinome savo imuniteto. Dėl to dabar PSO prognozuoja gripo atvejų šuolį.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.
