Visi šie niuansai, Ukrainos narystės ES vizija bei galimi aljanso pokyčiai ateityje gegužės 1-ąją buvo aptarti Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) surengtoje diskusijoje „Europos Sąjungos plėtra: Lietuvos sėkmė ir Ukrainos perspektyvos“.
Teko įrodyti, kad esame pasiruošę reformoms
Kaip diskusijoje pasakojo europarlamentaras Andrius Kubilius, apie Lietuvos bei kitų neseniai nepriklausomybę atkūrusių valstybių galimą prisijungimą prie ES oficialiai užsiminta dar 1993 m., kuomet buvo paskelbti garsieji Kopenhagos kriterijai.
Netrukus po to pasirašyta asociacijos sutartis, prasidėjo artimesni pokalbiai. Visgi Lietuva nerodė tokio progreso kaip, pavyzdžiui, Estija. Tą, anot A.Kubiliaus, lėmė Lietuvos demokratinės darbo partijos, į Seimą išrinktos 1992 m., politika, o vėliau – kai kurių politikų užsispyrimas.
„Mes turėjome iššūkį dėl Ignalinos atominės elektrinės. ES reikalavo nuo pat pradžių, kad šią elektrinę, kaip Černobylio tipo sovietinę elektrinę, reikia uždaryti. Tuo metu Vyriausybei vadovavo Gediminas Vagnorius, jis bandė laikytis [pozicijos], kad [elektrinės] neuždarysime. Tad mes toje vietoje, liaudiškai tariant, įstrigome gana ilgai“, – sakė buvęs premjeras.
Estija pradėti derybas dėl narystės ES pakviesta buvo 1997 metais, tuo tarpu Lietuva su Latvija paliktos antroje grupėje. Pasak TS-LKD frakcijos Seime pirmininkės, buvusios europarlamentarės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, suvokta, jog reikia nedelsiant kažko imtis. Ši užduotis 1996–2000 m. kadencijos metu atiteko būtent konservatoriams.
Mes pasirinkome Vakarų kryptį ir turėjome padaryti tam tikras reformas.
„Tuometei Tėvynės Sąjungos daugumai teko didžiulis išbandymas negalvoti, kokie bus kitų rinkimų rezultatai, o prisiimti atsakomybę už valstybės kryptį. Reikėjo kažkaip skubiai spurtuoti, spręsti tą patį Ignalinos klausimą, mirties bausmės panaikinimą ir kitus dalykus. Mes pasirinkome Vakarų kryptį ir turėjome padaryti tam tikras reformas“, – tvirtino R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pradėjus šalyje įgyvendinti pokyčius, galiausiai 2000 m. pradžioje pradėti derybas dėl narystės buvo pakviesta ir Lietuva. Anot europarlamentaro A. Kubiliaus, kaip tik tuo metu vienas vokiečių komisaras pasiūlė ES plėtrą vykdyti vadinamuoju „didžiojo sprogimo“ principu – iš karto į aljansą priimti 10 valstybių, o ne po vieną atskirai.
Vis dėlto, sakė buvęs ministras pirmininkas, „Lietuva buvo ant to dešimtuko ribos, nes nevisai tinkamai savo namų darbus buvome padarę“. Kad iš tiesų mūsų šalis narystei ES yra nusiteikusi rimtai, A.Kubilius bei kiti politikai vokiečių komisarą įtikino jo vizito į Lietuvą metu, per neformalų susitikimą Nidoje, užsigerdami samane.
„Mums teko įrodyti, kad mes tikrai esame pasiruošę daryti reikalingas permainas, reikalingas reformas. Tą mes ir darėme sąmoningai. Po to jau girdėdavome, kad tas pats komisaras, lankydamasis kitose Europos sostinėse, sakydavo: „Va, yra tokia Lietuva, reformas daro, jūs, bulgarai ar rumunai, mokykitės iš lietuvių“, – prisiminė ekspremjeras.
Narystė ES lėmė, kad mūsų šalis vis dar gyvuoja
Lietuva dėl stojimo į ES referendume balsavo 2003 metais. Tuo metu, kaip pažymėjo žurnalistas, signataras Rimvydas Valatka, jokie socialiniai tinklai dar neegzistavo, šalyje dar tik formavosi pirmieji naujienų portalai. Dėl to neigiamai prieš narystę ES nusistačiusių balsų viešai daug girdėti nebuvo.
„Jeigu visa tai būtų buvę, tas vatnikiškas viduriavimas būtų buvęs n kartų didesnis. Bet kadangi tai buvo televizijos ir laikraščių laikai, su tokia antieuropine nuostata patekti į spaudą praktiškai buvo neįmanoma“, – teigė publicistas.
Anot jo, didžiausia baimė tuo metu buvo tai, jog mūsų šalis narystei aljanse pasiruošti tinkamai nespės. Žurnalistą patį stebino, kodėl turtingesnės Vakarų valstybės, pavyzdžiui, Ispanija, norėtų ryžtis į ES priimti gerokai skurdesnę Lietuvą, kurioje „minimali alga buvo 103 eurai, o vidutinė alga – 343 eurai“.
Jeigu mūsų narystę dar būtų atidėję, Lietuvos rodikliai šiandien būtų n kartų prastesni.
Visgi tokie nuogąstavimai prisijungti prie ES Lietuvai nesutrukdė. Dėl to, pasak R.Valatkos, dabar ekonomiškai esame pasiekę puikių rezultatų: įvairiais rodikliais esame arti Europos vidurkio, o kai kur tą pačią Ispaniją net lenkiame. „Jeigu mūsų narystę dar būtų atidėję, Lietuvos rodikliai šiandien būtų n kartų prastesni“, – tikino jis.
Kaip savo ruožtu tvirtino europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Lietuvos narystė tiek ES, tiek NATO lėmė, jog apskritai ir toliau gyvuojame kaip šalis.
„Matydami, kas šiandien vyksta Ukrainoje, visi suprantame, kad mūsų mažytei teritorijai tarp Baltijos jūros ir Rusijos arba Baltarusijos seniai būtų pabaiga, jeigu nebūtume šių dviejų aljansų, dviejų stiprių organizacijų nariais“, – sakė ji.
Artimiausiu metu Europos dėmesio centre bus Ukraina
Pasak buvusios krašto apsaugos ministrės, Ukraina, kariaudama su Rusija, gina ne tik Baltijos šalių, bet ir į Vakarus labiau nutolusių valstybių ateitį. Jai antrino ir kolega europarlamentaras A.Kubilius. Tiesa, jo teigimu, jog Ukraina geopolitiškai svarbi visam Europos žemynui, Vakarus dar tenka įtikinėti.
Politikas neabejoja, kad Ukraina, laimėjusi karą, turėtų tapti ES bei NATO nare, o kad taip nutiktų, Lietuva turi dėtis visas pastangas. Ilgainiui šis žingsnis, anot A.Kubiliaus, galėtų įkvėpti reformų imtis ir tokiose valstybėse kaip Baltarusija ar net pati Rusija.
„Mano įsitikinimu, artimiausias dešimtmetis visoje Europoje bus Ukrainos dešimtmetis pagal savo svarbą. Tai bus karas, pergalė, atstatymas, integracija į ES ir NATO. Šitoje vietoje mūsų vaidmuo yra labai svarbus. Mes turime suprasti, kad iš tikrųjų galime daryti įtaką ES politikai, be abejo, tam tikrose ribose. Bet labai svarbu atsisakyti to supratimo, kad mes esame mažiukai ir nieko negalime.
Ukrainos narystė ES yra ypatingai svarbi. Visos posovietinės erdvės narystė ES yra vienintelis kelias, kaip yra kuriama tų šalių sėkmė – ekonominė, socialinė, politinė.
Ukrainos sėkmė yra svarbi ne tik pačiai Ukrainai. Ta sėkmė yra ir kaip pavyzdys tiems patiems baltarusiams, tiems patiems rusams, kad galima gyventi žymiai geriau“, – tikino buvęs ministras pirmininkas.
Artimiausias dešimtmetis visoje Europoje bus Ukrainos dešimtmetis pagal savo svarbą
Tuo tarpu europarlamentarė R.Juknevičienė pridūrė, kad Rusijos agresija Ukrainoje privertė europiečius suvokti, jog „Europa saugumo prasme yra nepasiruošusi jokiam karui“.
Dėl to šiuo metu gvildenama idėja ES formate kurti savo gynybos sąjungą, nepriklausomą nuo Jungtinių Valstijų. Viena svarbiausių šios sąjungos dalių, pasak politikės, turėtų būti būtent Ukraina, įrodžiusi turinti didžiulę karinę galią.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš TS-LKD PK sąskaitos.
