Vaizdo stebėjimas – tai vaizdo duomenų, susijusių su asmeniu, tvarkymas naudojant automatines vaizdo stebėjimo priemones (vaizdo ir fotokameras ir pan.). Kadangi vaizdo stebėjimas yra susijęs su žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumu ir jo asmens duomenų apsauga, vaizdo stebėjimo sąlygas nustato LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.
Remiantis šiuo įstatymu vaizdo stebėjimas automatinėmis priemonėmis (pvz. Jūsų atveju – kieme įrengtomis kameromis) gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės (pavyzdžiui signalizacija, fizinė apsauga ir pan.) yra nepakankamos arba netinkamos siekiant išvardintų tikslų. Kadangi kaip minėta, vaizdo duomenų fiksavimas yra susijęs su asmens duomenų apsauga, įstatymas numato specialius reikalavimus vaizdo stebėjimą vykdantiems subjektams.
Visų pirma, vykdantys vaizdo stebėjimą asmenys (duomenų subjektai) privalo raštu pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie vykdomą vaizdo stebėjimą, nurodant vaizdo stebėjimo tikslą ir apimtis, vaizdo duomenų saugojimo terminą, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygas, šių duomenų naikinimo sąlygas bei kitus reikalavimus. Pavyzdinę pranešimo apie vykdomą vaizdo stebėjimo formą galima rasti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tinklalapyje adresu www.ada.lt.
Nepateikus nurodyto rašytinio dokumento inspekcijai, vaizdo duomenų tvarkymas negali būti laikomas teisėtu. Įstatymas taip pat numato pareigą informuoti asmenis apie vykdomą vaizdo stebėjimą, t. y. vaizdo stebėjimo vykdytojas privalo užtikrinti, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai pateikiama informacija apie vykdomą vaizdo stebėjimą ir duomenų valdytojo pavadinimą, kontaktinius duomenis. Įstatymas nustato ir specialius reikalavimus vaizdo stebėjimo priemonių įrengimui: jos turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į vaizdo stebėjimo tikslą, vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina, bei būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu yra būtina.
Beje, įstatymu nustatytas draudimas įrengti vaizdo stebėjimo priemones gyvenamojoje patalpoje ar jai priklausančioje privačioje teritorijoje, taip pat patalpose, kuriose asmenys pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pavyzdžiui tualetuose, persirengimo kambariuose). Bendro naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu.
Į šį klausimą atsakė advokatų kontoros „Borenius“ teisininkai. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.
