Lietuvos Respublikos darbo kodekso (LR DK) 169 straipsnyje yra nustatyta kasmetinių atostogų suteikimo tvarka: už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais (LR DK 169 str. 1 dalis), ir už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje, o už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu (LR DK 169 str. 2 dalis).
Pažymėtina, kad kodeksas numato darbdavio pareigą suteikti kasmetines atostogas tais pačiais darbo metais, bet nenustato darbuotojui pareigos išnaudoti kasmetines atostogas tais pačiais darbo metais. Tačiau darbuotojo teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis nėra absoliuti. Visų pirma, reikia turėti omenyje teismų praktikoje vis dažniau pabrėžiamą nuostatą, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje darbuotojo teisė į kasmetines atostogas ir atitinkama darbdavio pareiga turi būti įgyvendinamos šalių susitarimu siekiant maksimaliai suderinti neretai besikertančius darbuotojo ir darbdavio interesus (darbuotojo – pasirinkti atostogas norimos trukmės ir jam patogiu laiku, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės ar įstaigos veiklos efektyvumas) (žr. pvz., 2008-09-30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2008).
Antra, reikia nepamiršti, kad LR DK 169 str. numatyta darbdavio pareiga suteikti kasmetines atostogas tais pačiais darbo metais nustatyta siekiant išvengti atostogų perkėlimo į kitus metus tokiu būdu įgyvendinant darbuotojo teisę į kasmetines atostogas (tai yra kasmetinį poilsį) pagal paskirtį. Todėl, kai darbuotojas sąmoningai atsisako įgyvendinti savo teisę į atostogas, darbdavys turėtų turėti galimybę savo nuožiūra nustatyti darbuotojo kasmetinių atostogų laiką atitinkamais įmonės lokaliniais teisės aktais. Tokios nuomonės laikosi ir Valstybinė darbo inspekcija. Todėl, manytume, kad Jūsų nurodytu atveju, Jums atsisakant suderinti kasmetinių atostogų laiką ir nesutinkant atostogauti darbdavio nurodytu laikotarpiu, įmonei turėtų būti pripažinta teisė, priėmus atitinkamą lokalinį teisės aktą (pvz., įmonės vadovo įsakymu), išleisti Jus kasmetinių atostogų laikotarpiu tarp švenčių. Vis dėlto siūlytume Jums ieškoti kompromiso su darbdaviu kasmetinių atostogų suteikimo klausimu, kaip tai numato LR DK 169 str. 2 dalis, atsižvelgiant ir į Jūsų, kaip darbuotojo, ir į darbdavio interesus.
Taip pat norėtume pabrėžti, kad LR DK nenumato galimybės neišnaudotas kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija darbo sutarties galiojimo laikotarpiu. LR DK 177 str. 1 dalyje aiškiai numatyta, jog kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Nepanaudotos atostogos darbuotojo prašymu ar sutikimu perkeliamos kitiems darbo metams (LR DK 174 str. 1 dalis). Nepanaudotos kasmetinės atostogos darbuotojo pageidavimu gali būti suteikiamos ir atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės) ir taip nukeliant atleidimo datą. Jei darbuotojas darbo sutarties pasibaigimo atveju atostogų išnaudoti nepageidauja, jis turi teisę gauti piniginę kompensaciją už visas nepanaudotas atostogas (LR DK 177 str. 2 dalis).
Į šį klausimą atsakė advokatų kontoros „Borenius“ teisininkai. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Savo klausimus siųskite adresu advokatas@15min.lt, o dėl išsamios konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.
