Ar yra Lietuvoje atsakingųjų už tai, kad iš „Snoro“ banko dingo beveik tiek turto, kiek Lietuvos indėlininkai buvo sunešę savo santaupų – kone trys su puse milijardo litų? Kol kas nusirito tik viena galva – aną savaitę už tai, kad neatliko savo pareigų, buvo atleistas Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento vadovas Kazimieras Ramonas. Netrukus pasitraukė ir keli jo pavaduotojai.
K.Ramonas greičiausiai turėjo be galo nustebti, kad kažkas ryžosi jį atleisti. Juk iki šiol, visus šešiolika metų, jo, Lietuvos banke tikrinančio komercinius bankus, niekas nė piršteliu nepalietė. Nors ir turėjo. Abejonių dėl šio žmogaus veiklos turėjo ne tik komercinių bankų vadovai ir darbuotojai. Pasirodo, abejonių būta ir pačiame Lietuvos banke, net ir kitose valstybės institucijose, pavyzdžiui, prezidentūroje.
„Verslo žinių” redaktorius Rolandas Barysas dalijasi savo patirtimi: „Man šito žmogaus buvimas nuo 1995–ųjų krizės kėlė daug klausimų. Matyt, jis turėjo gana daug laisvės ir jautėsi užtikrintai.” Dienraštis dažnai klausė, ar K.Ramonas tinkamai eina savo pareigas, bet niekada į tai nebuvo reaguojama.
Galbūt neatsitiktinai K.Ramonas buvo vadinamas Lietuvos banko „Ignotu”, tokiu buvusiu Ūkio ministerijos sekretoriumi Anicetu Ignotu, kuravusiu energetikos reikalus. Pastarojo „stogu” galbūt buvo pats Algirdas Brazauskas. Ignotui atleisti iš ministerijos reikėjo steigti naują, Energetikos ministeriją, kad jis nebetektų įtakos ir nebeturėtų pagrindo per teismus sugrįžti atgal į darbą.
Tad K. Ramonas jautėsi labai ramiai, nors ir didžioji bankų krizė įvyko jo laikais, ir „Snoras“ tapo tuo, kuo tapo – galbūt aferistų irštva, finansinėmis machinacijomis pumpavusia milijonus rizikingiems V.Antonovo ir R.Baranausko sandoriams arba tiesiai į jų asmenines sąskaitas.
Ar K.Ramonas tikrai objektyviai vertindavo „Snorą“, dabar kyla daug abejonių, mat šis pareigūnas artimai bičiuliavosi su Baranausko šeima. Šie santykiai, pasirodo, buvo vieša bankininkų pasaulio paslaptis. Apie tai žinojo ir Lietuvos banko valdyba, ir kitų komercinių bankų vadovybės.
Galbūt neatsitiktinai K.Ramonas buvo vadinamas Lietuvos banko „Ignotu”, tokiu buvusiu Ūkio ministerijos sekretoriumi Inocetu Ignotu, kuravusiu energetikos reikalus.
Audrius Misevičius, Lietuvos banko valdybos narys, teigia žinojęs net tai, kad K.Ramono ir R.Baranausko žmonos bendravo, o per jas esą galėjusi užsimegzti ir artimesnė jųdviejų bičiulystė. Šis ilgametis Lietuvos banko valdybos narys keletą metų tiesiogiai kuravo K. Ramono skyrių. Jis viską žinojo apie Ramonus ir Baranauskus, tad jo niekas ir nestebino. Netgi tai, kad 2010 metais Ramonas su žmona dalyvavo Baranausko sūnaus vestuvėse ir oriai vestuvininkų fone pozavo „Stiliui“ – „Snoro“ antrinei įmonei priklausančio „Lietuvos ryto“ žurnalui.
Ar asmeniniai interesai nesikirto su profesiniais? Įdomus klausimas. Mūsų šaltiniai K.Ramoną apibūdina kaip buvusį labai įtakingą pareigūną. Įtakingą jį darė tai, kad jis turėjo informacijos apie realią komercinių bankų padėtį ir ja buvo linkęs nesidalyti su kitais Lietuvos banko skyriais. Ir taip ilgainiui monopolizavo svarbią informaciją, tad sprendimai būdavo priimami dviejų trijų žmonių. Tai tik didino K.Ramono svarbą ir įtaką.
Bet kartu susidūrę su K.Ramonu asmenys teigia, kad jis buvo linkęs turimus bankų inspektavimo rezultatus „padailinti“ arba pabloginti. Tad kokios būdavo jo bičiulio R.Baranausko valdomo banko, kuriame, be to, dirbo ir K.Ramono sesuo bei duktė, ataskaitos, o kokia – reali padėtis? Ar tikrai jos būdavo tikslios ir objektyvios?
Anot R.Baryso, apskritai ne tik tai, kad K.Ramonas bičiuliavosi su R.Baranausku, bet ir tai, kad bankus prižiūrinčio Lietuvos banko pareigūno artimi giminės dirbo komerciniuose bankuose, vadintina skandalu. Negana to, K.Ramono sesuo dirbo viename skyriuje su R.Baranausko pirmojo pavaduotojo Naglio Stanciko žmona Nida.
„Nemėgstu aš to žodžio, bet tai yra skandalas. Žmogus ir jo artimi giminaičiai, duktė dirba institucijoje, kurią jis kontroliuoja. Tokių atvejų apskritai neturėtų būti”, – sako redaktorius.
Bet buvo.
Buvo ir daugiau dalykų. Ankstesni ir esami Lietuvos banko darbuotojai sako, kad K.Ramonas visada turėjo ir asmeninį buvusio banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino palaikymą – ilgametis Lietuvos banko vadovas pasitikėjo ir K. Ramonu, ir jo teikiama informacija.
Tiesa, šaltiniai kalba apie keletą operatyvinių saugumo pažymų, kurios buvo padėtos dar ant tuomečio prezidento Valdo Adamkaus stalo ir įteiktos R.Šarkinui. Tose pažymose esą buvo daug informacijos apie tai, kad Ramonas yra galbūt korumpuotas ir kad jo santykiai su R.Baranausku bei visu „Snoru” neskaidrūs.
Šaltiniai kalba apie keletą operatyvinių saugumo pažymų, kurios buvo padėtos dar ant tuomečio prezidento Valdo Adamkaus stalo ir įteiktos R.Šarkinui.
Bet, kaip žinoma, K.Ramonas dirbo iki šiol. Jo niekas neatleido. Atsisveikinti su šiuo pareigūnu pasiryžta tik tada, kai „Snoras” bankrutavo.
Neaišku, kas buvo parašyta tose VSD pažymose, bet „korumpulus“ gaudančios Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų K.Ramonas taip pat nejaudino. STT pareigūnas Aidenas Karpus apskritai sako, kad čia – ne STT, o arba paties Lietuvos banko, arba Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos reikalas. Galiausiai pareiškė, kad tuo metu, kai K.Ramonas buvo priimtas į Lietuvos banką, neveikė Korupcijos prevencijos įstatymas ir asmenų tikrinti nebuvo įpareigojimo.
Aukštas STT pareigūnas teisus – prieš 16 metų tikrai negaliojo Korupcijos prevencijos įstatymas. Bet STT nė kiek nesusijaudino ir tada, kai 2010–aisiais pasirodė skandalingoji nuotrauka „Stiliuje“, bylojanti apie Ramono artimus ryšius su „Snoro“ savininkais. Bet, jei tyrimas būtų pradėtas ir Ramonu teisėsauga būtų domėjusis anksčiau, gal iš „Snoro“ nebūtų išgaravę 3,5 milijardo litų?
Tikrai nebūtų, atsakymas šiandien yra toks. Nes tikrąją „Snoro“ padėtį Lietuvos banko darbuotojai atskleidė slaptai nuo tiesioginio viršininko – K.Ramono. Jo pavaldiniai, R. Šarkiną pakeitus Vitui Vasiliauskui, pasidalijo su naujuoju Lietuvos banko vadovu savo įtarimais, kad „Snore“ vertybinių popierių gali būti milijardu litų mažiau nei jų yra deklaruojama. Pagal kai kurias schemas pinigai iš „Snoro“ buvo plaunami jau nuo 2009–ųjų.
Bet tai – ne vienintelis paradoksas „Snoro“ epopėjoje. Kazimieras Ramonas ketina skųsti savo atleidimą iš Lietuvos banko ir, vasarą paprašytas pasitraukti iš darbo savo noru, pareikalavo 130 tūkstančių išeitinės kompensacijos.
