„Aftenposten“ rašinys „Parsidavusi žurnalistika“ daugiausia remiasi skaičiais ir faktais, kuriuos surinko ir apibendrino JAV ambasados Vilniuje darbuotojai, kai kuriais kitais dokumentais. Ataskaita Nr.000648 buvo įslaptinta iki 2017 m. ir pateikta JAV Valstybės departamentui, bet vėliau kartu su tūkstančiais kitų dokumentų atsidūrė „Wikileaks“ duomenų bazėje. Birželio 4-ąją ji buvo paviešinta.
Žiniasklaidos priemonių savininkai šantažuoja verslininkus. Laikraščius valdantys asmenys turi tiek politinių, tiek verslo interesų. Politikus piktina tik tai, kad tenka brangiai mokėti už juos šlovinančius straipsnius. Toks Lietuvos žiniasklaidos vaizdas piešiamas prieš ketverius metus JAV ambasados Lietuvoje darbuotojų parengtoje ataskaitoje. Pabrėžiama, kad žiniasklaidos korupcija mažina jos patikimumą, kenkia Lietuvos institucijoms, baugina politikus, verslą ir visuomenę.
Šokiruotas šios publikacijos premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad korupcijai žiniasklaidoje reikia skirti daugiau dėmesio. Verslininkai, politikai ir patys žurnalistai neslepia, kad vadinamoji didžioji žiniasklaida yra korumpuota, bei siūlo ieškoti išeičių.
Vieša paslaptis
Ketvirtadienį radijo „Laisvoji banga“ laidoje „Sprendimų metas“ diskutuota, kodėl Lietuvos žiniasklaida yra laikoma viena labiausiai korumpuotų pasaulyje ir ką daryti, kad padėtis pasikeistų.
Laidoje kalbintas naujienų agentūros BNS vyr. redaktorius Artūras Račas teigė, kad „ramybės“ ar žiniasklaidos kanalo palankumo pirkimas yra vieša paslaptis.
„Tai ne tik nieko naujo, bet tas vyksta ir toliau. Šiandien pažiūrėjus į tam tikrą verslą, tam tikras politines jėgas, konkrečius politikus, matysime tą patį – politikai naudoja pinigus savo reikmėms, o verslas kartais pasinaudoja žiniasklaida reklamai arba rinkodarai, greičiausiai už pinigus“, – kalbėjo A.Račas.
Anot jo, situaciją dar labiau paaštrino sunkmetis ir valdžios priimti mokestiniai sprendimai. Tačiau korupcija yra ne tik žiniasklaidos, bet visos visuomenės problema. „Tai tik dalis visos bėdos, kurią mes turime Lietuvoje, ir kol nesikeis visuomenė, nesikeis verslas, kol jis nesupras, kad nereikia pirkti straipsnių, nereikia pirkti reklamos tam, kad nusipirktum ramybę ir tylėjimą, tol niekas ir nesikeis“, – sakė laidos pašnekovas.
Padėtų investicijos iš užsienio
Laidoje dalyvavęs premjero patarėjas finansų klausimais Mykolas Majauskas teigė ne kartą pastebėjęs žiniasklaidos „lankstumą“ įgyvendinant įvairias reformas. „Akivaizdžiai matėsi, kaip įvairios žiniasklaidos grupės atstovavo privatiems interesams. Tas buvo akivaizdu, žinoma, liūdino, bet nesustabdė intereso toliau siekti tų pertvarkų“, – sakė M.Majauskas.
Paklaustas, kokių priemonių gali būti imtasi siekiant mažinti korupciją žiniasklaidoje, M.Majauskas minėjo žiniasklaidos priemonių akcininkų ir vadovų turto bei pajamų deklaravimą, akcininkų viešinimą, užsienio investicijų pritraukimą į šią sritį, mat „jos gerokai atsparesnės šešėlinei veiklai“.
Kita vertus, vartotojai patys gali reguliuoti rinką pasirinkdami, kuria žiniasklaida pasitiki.
„Jei anksčiau buvo vienas ar du šaltiniai, tai šiandien galima skaityti dešimt skirtingų portalų, skirtingų nuomonių. Taigi informacijos pakanka, jos daug, tačiau į viską reikia žiūrėti kritiškai“, – kalbėjo premjero patarėjas. Kol verslas nesupras, kad nereikia pirkti straipsnių, nereikia pirkti reklamos tam, kad nusipirktum ramybę ir tylėjimą, tol niekas ir nesikeis.
Nepatikimi šaltiniai?
Tuo metu žurnalo „Veidas“ leidėjas Algimantas Šindeikis nebuvo linkęs situacijos piešti tokiomis tamsiomis spalvomis.
Anot jo, kalbama ne apie visą šalies žiniasklaidą, o tik apie pavienius leidinius. Be to, informacijos šaltiniai esą nėra itin patikimi. „WikiLeaks“ paviešintus failus rašė JAV ambasada Vilniuje, o amerikiečiai, pasak A.Šindeikio, niekada „negarsėjo kompetencija“ dirbant su šaltiniais. Be to, tekste cituojamas su KGB siejamas asmuo, remiamasi ryšių su visuomene kompanijomis, kurios pačios „turi interesą korumpuoti spaudą“. Taip pat minima kompanija „Pfizer“, kuri pati esą garsėja kaip korumpuota, „nuolat perka medikus, veža juos į keliones“. „Visi šaltiniai, mano akimis, švelniai tariant, yra suinteresuoti kalbėti tai, ką jie kalba“, – teigė A.Šindeikis.
Reklama ar reketas?
„Aftensposten“ savo rašinyje, remdamasis JAV diplomatų ataskaita, skelbia, kad neįvardintas Darbo partijos atstovas JAV ambasados darbuotojams papasakojo, jog straipsnis pagrindiniame šalies dienraštyje „Lietuvos rytas“ jam kainuotų 25 tūkst. litų. Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijai – 5 tūkst. litų. Ataskaitos rengėjai pabrėžė, kad perkami straipsniai pateikiami kaip žurnalistų rašiniai, ne kaip reklama.
Dokumente cituojamas buvęs žurnalistas bei tuomečio premjero Gedimino Kirkilo patarėjas Vilius Kavaliauskas amerikiečiams pasakojo, kad Lietuvoje reikia „nusipirkti teisę nebūti puolamam“.
Daugiausiai dėmesio slaptame dokumente skiriama dienraščiui „Respublika“. JAV farmacijos bendrovės „Pfizer“ atstovybės Lietuvoje vadovas Raimundas Voiška amerikiečių diplomatams papasakojo prieš kelerius metus sulaukęs šio leidinio savininko pasiūlymo – neva už 1 mln. litų „Respublika“ sužlugdys įmonės konkurentus. Dokumente rašoma, kad po dviejų savaičių pas R.Voišką atėjo žmonės iš „Respublikos“ reklamos skyriaus. Jiems buvo pasakyta, kad „Pfizer“ atsisako pasiūlymo. Netrukus po to dienraštyje pasirodė straipsnių apie žmonių mirtis nuo „Viagros“, vieno iš „Pfizer“ gaminamų preparatų. Vėliau laikraštis rašė apie išpūstas „Pfizer“ gaminamų medikamentų kainas, skurstančių ligonių išnaudojimą. Dar vėliau „Respublika“ paskelbė, kad R.Voiška pakėlė ranką prieš vaiką. Dar vėliau „Respublikoje“ buvo skelbiama, kad R.Voiška prisigėrė su tuomečio premjero patarėju ir paryčiais apšlapino restorano langą.
Dokumento autoriai nurodo kalbėjęsi su vieno iš bankų vadovu, kuris pabūgo apie banką skelbiamų neigiamų publikacijų ir susimokėjo. Publikacijos liovėsi, o jis suprato pasielgęs tinkamai.
Ataskaitoje cituojama 8 metus „Respublikoje“ dirbusi žurnalistė amerikiečiams teigė, kad Lietuvos žiniasklaidos problema – laikraščių savininkai. „Jie užsipuola verslininkus, norėdami iš jų „išmušti“ reklamos“, – remdamiesi žurnaliste rašo ambasados darbuotojai. Žurnalistė papasakojo, kad „Respublika“ išspausdino nemažai neigiamų publikacijų apie kompaniją „Mercedes“, nes jos atstovai nesutiko užsakyti reklamos dienraštyje.