„Lietuvos radijuje“ taip pat kassavaitinę laidą „Ant svarstyklių“ vedantis G.Aleknonis teigia, kad įrašęs komentarą jis sulaukė Lietuvos radijo programų direktorės Guodos Litvaitienės skambučio – ji pareiškusi, kad arba bus išimta dalis komentaro, arba jis bus visai netransliuojamas.
Lietuvos radijo programų vadovės sprendimu, iš transliuoto radijo komentaro ir jo teksto, patalpinto nacionalinio transliuotojo svetainėje buvo iškirpta G.Aleknonio komentaro dalis, kurioje autorius svarstė apie neskaidrius verslo ir žiniasklaidos santykius: „Neskaidrūs verslo ir žiniasklaidos ryšiai visuomenei yra ne mažiau pavojingi, negu užkulisiniai politikų ir verslininkų sandėriai. „Snoro“ banko bankrotas padarė nemažų finansinių nuostolių, tačiau daugumos žmonių indėliai buvo apdrausti, piliečiai tik patirs šiokių tokių nepatogumų. O kaip apskaičiuoti tą žalą, kurią mūsų viešajai erdvei padarė rusų kapitalo bankas, lyg voratinklis apraizgęs didelę Lietuvos žiniasklaidos dalį? „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas atvirai prisipažino, kad laikraštis neturėjo jokio intereso gilintis į „Snoro“ veiklą, taip pamindamas skaitytojų pasitikėjimą ir visuomenės interesą“.
O kaip apskaičiuoti tą žalą, kurią mūsų viešajai erdvei padarė rusų kapitalo bankas, lyg voratinklis apraizgęs didelę Lietuvos žiniasklaidos dalį? „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas atvirai prisipažino, kad laikraštis neturėjo jokio intereso gilintis į „Snoro“ veiklą, taip pamindamas skaitytojų pasitikėjimą ir visuomenės interesą.
Komentaro autorius BNS sakė dėl šios situacijos kreipęsis į LRT tarybos pirmininką Dainių Radzevičių ir iš tarybos tikisi „išmintingo sprendimo“.
G.Aleknonio komentarą „Galu galą, mazgu mazgą“ Lietuvos radijas transliavo ketvirtadienį ir penktadienį. Jo tekstas publikuotas portale lrt.lt. Visas komentaras, kuriame yra ir Lietuvos radijo iškirpta dalis apie neskaidrius verslo ir žiniasklaidos santykius, publikuotas portale bernardinai.lt.
G.Litvaitienė BNS aiškino, kad nacionalinis transliuotojas laikosi pozicijos nediskutuoti apie kitas žiniasklaidos priemones.
„Tokia yra politika – kad mes savo eterio aiškintis santykių su žiniasklaida nenaudojame“, – sakė G.Litvaitienė.
„Mes laikomės politikos, kad mes nediskutuojame su jokia žiniasklaida. Jūs girdėjote mūsų eterį – nei su TV3, nei su LNK, nei su “Respublika„, nei su “Lietuvos žiniomis„, su kuriomis, kaip žinote, santykiai ne visada būna geri, – savo eteryje nekomentuojame nė vienos žiniasklaidos priemonės“, – aiškino ji.
G.Litvaitienė vis tik neneigė, kad diskusijų apie kitas žiniasklaidos priemonės pasitaiko.
„Laidose kalbama, pašnekovai kalba, pas mus nėra draudžiamų temų, jeigu pašnekovai šneka – be abejo. Bet komentaras nėra tiesioginis eteris, kur pašnekovai šneka, ką nori“, – dėstė Lietuvos radijo vadovė.
„Tai nėra susiję su “Lietuvos rytu„ ar su “Snoru„. Jei jūs klausote mūsų laidų, tai tikrai mes nekomentuojame kitos žiniasklaidos“, – pakartojo ji.
G.Aleknonio požiūriu, nacionalinis transliuotojas viešai turėtų deklaruoti, apie ką negalima kalbėti.
„Vis dėlto manau, kad visuomeninis transliuotojas, jeigu jame yra kažkokios temos, kurių negalima liesti, tai turėtų būti paskelbta viešai. Kadangi mes visi, mokesčių mokėtojai, mokame už šitas transliacijas, ir mes turime žinoti, kas, ką ir kiek draudžia minėti. Man, dirbusiam įvairiomis sąlygomis, ir sovietmečiu, būdavo pasakoma, ką galima, ką negalima, ir visada sugalvodavai, kaip tai apeiti. Šį kartą, jeigu aš būčiau anksčiau žinojęs, aš būčiau sugalvojęs, kaip apeiti“, – BNS pasakojo komentaro autorius.
LRT tarybos pirmininkas D.Radzevičius sakė, kad taryba šį klausimą svartys artimiausiame posėdyje ateinantį antradienį. Savo, kaip Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovo, poziciją jis sakė galėsiantis pagarsinti tik po LRT tarybos sprendimo šiuo klausimu.