Kaip rašoma Panevėžio apygardos prokuratūros pranešime, kyšininkavimu stambiu mastu, neteisingų duomenų apie turtą ir pajamas pateikimu, dokumentų klastojimu, apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu kaltinamam V.M. prašyta paskirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, 100 MGL – 13 tūkstančių litų baudą, konfiskuoti 74 tūkstančių 154 litų vertės turto, gauto kaip kyšis statybinėmis medžiagomis bei paslaugomis ir atlyginti valstybei nesumokėtus mokesčius – patenkinti valstybinės mokesčių inspekcijos 71 tūkstančio 843 litų ieškinį.
Papirkimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu kaltinamam bendrovės direktoriui V.R. siūlyta paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėti dvejiems metams. Jam taip pat siūlyta paskirti 7 tūkstančių 200 litų baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti 2 tūkstančius 600 litų į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo kaltinamai bendrovei kaip juridiniam asmeniui siūlyta paskirti 65 tūkstančių litų baudą. Taip pat siūlyta tenkinti valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį ir solidariai iš bendrovės ir jos vadovo priteisti 72 tūkstančius 730 litų dėl nusikalstamų veiksmų į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių.
Dokumentų klastojimu kaltinamą J.M. prokuroras pasiūlė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir pagal laidavimą be užstato atiduoti bendradarbės žiniai, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmokėti 1300 litų į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų 2009 metais perduotoje nagrinėti apygardos teismui nusikaltimų valstybės tarnybai, finansų sistemai ir valdymo tvarkai, susijusiai su dokumentų klastojimu, baudžiamojoje byloje nusikalstamų veikų padarymu buvo kaltinami panevėžiečiai V.M., V.R., J.G.–M. ir viena uždaroji akcinė bendrovė kaip juridinis asmuo.
Bylos duomenimis, prieš kelerius metus organizuojant remonto darbus Panevėžio specialiojoje mokykloje ir jos bendrabutyje V.M., būdamas valstybės tarnautoju – specialiosios mokyklos direktoriumi, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir sudarė išskirtines sąlygas vienai uždarajai akcinei bendrovei laimėti keturis viešųjų pirkimų konkursus.
„Korupcija ir su ja susijusios nusikalstamos veikos yra prioritetinė prokuratūros veikla, todėl prokurorai, perduodami teismui tokio pobūdžio bylas ir palaikydami valstybinį kaltinimą jas nagrinėjant teisme, siekia skatinti skaidrų viešųjų konkursų organizavimą, nes už išskirtinį palankumą tenka atsakyti baudžiamąja tvarka ne tik papirktam vadovui, bet taip pat jį papirkusiam asmeniui ir bendrovei kaip juridiniam asmeniui. Bendromis pastangomis su šiuos ikiteisminius tyrimus atliekančiais STT pareigūnais siekiame, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos netrukdytų verslui sąžiningai konkuruoti ir demokratiškai vystyti ekonomiką“, - teigė valstybinį kaltinimą nagrinėjant bylą teisme palaikęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Audrius Leonavičius.
Įstatymas tam, kas tiesiogiai ar netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus, numato laisvės atėmimą iki ketverių metų. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų, kai kyšis didesnės nei 250 MGL vertės.
