15min skaitytoja Giedrė (pavardė redakcijai žinoma aut. past.) pasakoja atlikusi net kelis kiekybinius antikūnų tyrimus. Prieš porą mėnesių vienoje klinikoje gautas skaičius siekė 225,85 BAU/ml, tačiau praėjusios savaitės pabaigoje kitoje klinikoje antikūnų kiekis buvo jau 781,1 BAU/ml. Moteris pasakojo pamaniusi, kad galbūt turėjo kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu ir dėl to antikūnų skaičius šoktelėjo. Tačiau ji gerokai nustebo, kai pakartotinai atlikusi tyrimą pirmojoje laboratorijoje sužinojo, kad jos antikūnų skaičius tesiekia 113,8 BAU/ml.
„Kai užklausiau, dėl ko tokie dideli skirtumai, ar galiu jaustis saugi su tokiu skaičiumi antikūnų, man nieko nepaaiškino, tik pasakė, kad turiu kreiptis į šeimos gydytoją ir jis turėtų viską išaiškinti. Tačiau negi dabar registruosiuosi pas daktarą, kad man paaiškintų paprasčiausius tyrimų rezultatus.
Labai stebina toks didelis skirtumas – suprasčiau, būtų keliasdešimt vienetų, tačiau dabar tai milžiniškas dydžių skirtumas“, – kalbėjo pašnekovė.
-
15/15: ar verta pasitikrinti antikūnų testu prieš apsisprendžiant revakcinuotis?
-
SAM: nuo gruodžio 1 d. pasiskiepiję žmonės galės atlikti nemokamą antikūnų testą
-
SAM: nemokamą antikūnų tyrimą atlikti galės ir vaikai bei paaugliai iki 16-os
-
Ministerija: plečiamos asmenų grupės, galinčios nemokamai išsitirti COVID-19 antikūnus
Stebėti dinamiką – vienoje laboratorijoje
„Inmedica“ klinikos laboratorijos vedėja Elena Džervienė 15min paaiškino, kad lyginti skirtingose laboratorijose gautus rezultatus nėra teisinga, nes skiriasi metodikos.
Asmenys, norintys nuolat stebėti kintantį antikūnų skaičių, turėtų tyrimus atlikti toje pačioje laboratorijoje, tuomet gaunamas tiksliausias rezultatas ir galima aiškiai stebėti pokytį.
„Tai yra visiškai normalu. Skirtingose laboratorijose skiriasi antikūnų nustatymo metodai ir gaunami netapatūs rezultatai. Norint lyginti kartotinius rezultatus, juos reikėtų atlikti toje pačioje laboratorijoje“, – paaiškino laboratorijos vadovė.
Laboratorijos vedėja paprastai paaiškino, dėl ko laboratorijose gaunami skirtingi rezultatai.
„Tai lygiai tas pats, jei nusipirktumėte sumuštinius trijose skirtingose parduotuvėse ir net jei jie būtų iš tų pačių produktų, jie bus skirtingi“ – paaiškino pašnekovė.
„Jei žmogus nori sekti antikūnų skaičiaus dinamiką, bet vaikšto į skirtingas laboratorijas, tai jis tos dinamikos nepamatys. Nors matavimo vienetai gali būti vienodi“, – pridūrė specialistė.
Ji taip pat įspėjo, kad nereikėtų „matuotis“ gautais rezultatais su draugais ar pažįstamais, kurie tokio tipo tyrimus atliko kitose laboratorijose.
Svarbiausia – apsauga
Pasak E.Džervienės, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatyta tvarka suvienodino matavimo vienetus, tad norint gauti galimybių pasą nėra didelio skirtumo, ar žmogus turi antikūnų tūkstančiais, ar šimtais – rezultatas bus teigiamas ir to pakaks galimybių pasui gauti.
Tačiau norint gauti galimybių pasą, kuomet antikūnų skaičius svyruoja ant minimalios ribos, gali nutikti taip, kad vienoje laboratorijoje jų bus rasta, o kitoje – ne.
„Tai susiję su metodo kompleksiškumu, jo sandara, struktūra, taip pat susiję su jo jautrumu bei specifiškumu. Laboratorinė diagnostika yra tokia sudėtinga sritis, kur nėra unifikuotų dalykų. Tai susiję su visais tyrimais – ne tik šiuo“, – pabrėžė specialistė.
„Taip, jei kalbant trumpai, vienoje laboratorijoje gali būti „užčiuoptas“ tas antikūnų minimumas, kitoje ne. Jei kalbant tik apie galimybių pasą, tikėtina, kad vienur atlikus tyrimą žmogus jį gaus, kitur ne. Tačiau juk kalbama ne tik apie galimybių pasą. Bet kokiu atveju, jei ir bus teigiama reikšmė kažkurioje laboratorijoje, o kitoje neigiama, tai ta teigiama bus labai maža. Tai jei žmogaus tikslas gauti tik galimybių pasą, jis savo tikslą pasieks. Tačiau jei žmogus nori būti apsaugotas nuo viruso, reikalinga vakcinacija“, – akcentavo specialistė.
Tai kiek antikūnų reikia?
Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas antrina „Inmedicos“ laboratorijos vedėjai – norint stebėti antikūnų skaičiaus pokytį, reikėtų rinktis daryti tyrimus vienoje laboratorijoje.
„Tiems, kas nori sekti savo antikūnų dinamiką, kaip jie kinta – kaip po skiepo ar po ligos padaugėja, kaip su laiku krenta, nes aišku, kad po šios ligos imuninis atsakas susiformuoja, bet su laiku krenta, tokiems žmonėms reikia rinktis tą pačią laboratoriją, kad būtų tiriama ta pati antikūnų klasė, tokio paties jautrumo testais. Tada bus galima lyginti“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
S.Čaplinskas teigė sulaukiantis nemažai klausimų, koks antikūnų skaičius pakankamas ir koks yra jų galiojimo laikas, tačiau jis tikino, kad kol kas neįmanoma to pasakyti tiksliai.
Pasak medicinos specialisto, kiek užteks antikūnų apsaugos, priklauso nuo individualaus organizmo atsako – turintys daugiau antikūnų gali būti ramesni, nes, susidūrus su virusu, jų imuninis atsakas bus didesnis.
Tačiau turintys mažiau, turėtų susirūpinti ir pasiskiepyti trečiąja doze.
Anot S.Čaplinsko, sudėtinga pasakyti, koks antikūnų titras yra pakankamas apsaugoti nuo ligos. Įvairių tyrėjų duomenimis, šis skaičius svyruoja apie 1000 BAU/ml.
„Kuo mažiau antikūnų bus, tuo mažiau viruso dalelių reikės, kad pramuštų tą neutralizuojantį antikūnų poveikį“, – akcentavo medikas.
„Vienareikšmiško atsakymo nėra. Bet jei pas ką krito žemiau 1000 BAU/ml IgG antikūnų skaičius prieš spyglio baltymo segmentą, nes per jį virusas patenka į ląstelę, geriausia būtų vakcinuotis sustiprinančia doze“, – rekomendavo S.Čaplinskas.
Skirtingi kriterijai
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) laboratorinės medicinos gydytoja Vilnelės Lipnickienė paaiškina, dėl ko susidaro toks tyrimų atsakymų skirtumas.
„Laboratorijose atliekami kiekybiniai SARS CoV-2 antikūnų tyrimai vertinami vadovaujantis reagentų gamintojų nustatytais kriterijais.
Tyrimų rezultatai pateikiami naudojant BAU (Binding antibody units) vienetus ml (BAU/ml) ir įrašant rezultato interpretaciją: „teigiamas“, „neigiamas“ ar „ribinis“, kartu nurodant ribines vertes arba antikūnų kiekį, kuris gamintojo nurodomas kaip teigiamo rezultato atskaitos riba.
Dabartiniu metu nėra nustatytas konkretus antikūnų kiekis galimybių pasui gauti, svarbu, kad rezultatas būtų teigiamas“, – teigia specialistė.
Reikėtų suvienodinti
Pasak S.Čaplinsko, jis negalėtų atsakyti, ar SAM galėtų suvienodinti tyrimų strategijas skirtingose laboratorijose, nors būtų gerai tą padaryti.
„Dėl technologijų suvienodinimo, yra įvairūs testai ir įvairios metodikos. Taip pat kaip yra įvairūs mašinų parkai ir nebūtinai visiems važinėti ta pačia mašina. Tai, kad aiškios rekomendacijos, aiški išorinės kokybės kontrolė turėtų būti vykdoma NVSPL, aš tą akcentuoju jau seniai. Tačiau ar jie tą planuoja daryti – čia jau kita šneka“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
