Pagrindinis AAD tikslas, ypač svarbus visai visuomenei, – kad „Grigeo Klaipėda“ atliktų savo pareigą ir atkurtų Kuršių marių būklę profesionaliai bei atsakingai.
Departamentas pabrėžia, kad AB „Grigeo Klaipėda“ turėtų parengti naują išsamų aplinkos atkūrimo priemonių planą, kuriuo būtų iš tiesų atkurta aplinkos būklė, kaip numato Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo 33 punktas. Departamento teigimu, AB „Grigeo Klaipėda“ planuojamas nendrių Kuršių mariose pjovimas, kuriuo siekiama pašalinti iš vandens telkinio ne savo išleistus teršalus, neįrodo siekiamo aplinkosauginio poveikio ir truks neapibrėžtą laike laikotarpį.
AB „Grigeo Klaipėda“ turi išnagrinėti visas galimybes, surasti geriausias prieinamas aplinkos atkūrimo priemones kaip visumą, jas pagrįsti ir įrodyti aplinkosauginį poveikį.
Departamentas įsitikinęs, kad aplinkosauginiai tikslai pasiekiami tik tada, kai bendradarbiauja abi pusės – tiek veiklos vykdytojai, tiek kompetentingos institucijos.
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, apeliaciniu skundu prašoma Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti.
„Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas:
„Dėl taršos incidento prisiėmėme atsakomybę ir siekiame kuo greičiau iš Kuršių marių pašalinti visus bendrovei inkriminuojamus teršalus.
Šį tikslą įgyvendinti leidžiantį prašymą inicijuoti aplinkos atkūrimo procedūrą pateikėme dar 2020 m vasarį. Visgi tuomet prašymas netenkintas, nes AAD teigimu Aplinkos apsaugos agentūra nenustatė nuotekomis padaryto reikšmingo neigiamo poveikio Kuršių marioms. Svarbu tai, kad reikšmingas neigiamas poveikis ir žala Kuršių marioms nenustatyta iki šiol.
Nepaisant to, dar 2020 m kovą AAD pareiškė Bendrovei beveik 4 mln. eurų civilinį ieškinį dėl žalos gamtai.
Procesui atsidūrus aklavietėje, kai žala nenustatyta, o civilinis ieškinys dėl jos pateiktas, dar 2021 m birželio mėnesį savo iniciatyva parengėme ir pateikėme AAD aplinkos atkūrimo priemonių planą. Nors šis dokumentas pagal teisės aktus turėtų būti operatyviai suderintas, patvirtintas ir pradėtas įgyvendinti, šiuo metu klimpstame biurokratiniame liūne ir bylinėjimosi procese.
2004 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą numato, kad tuo atveju, jei taršos incidentą sukėlęs asmuo nepasiūlo ar neįgyvendina aplinkos atkūrimo priemones, pareigą kaip įmanoma greičiau įgyvendinti tokias priemones turi AAD, o tokių priemonių įgyvendinimo išlaidas prisiteisti iš atsakingų asmenų. Tačiau aplinkos atkūrimo priemones iki šiol įgyvendiname tik savo iniciatyva.
Šiame ginče dėl aplinkos atkūrimo priemonių tinkamumo yra pamirštama gamta. O realiai turėtume siekti kuo greičiau ir efektyviau įgyvendinti priemones, kurios prisidėtų prie jos būklės gerinimo.“
